Faktas. Ypač daug lenkų, kurie jau net ir į aukštesnius postus prasiveržę, kas reiškia jog lenkai bus imami dar labiau, t.y. giminaičiai ir t.t. Šiaip dėl trumpalaikio atvykimo pakomentuoti galėčiau tik... Hm... susirasti kokia darbą ūkyje, laukuose arba per draugus bandyti įsitrinti į tarkim koki fabrikėli... Žutbūt jokių lankstinukų arba plovyklų... Tik tiek tegalėčiau pasisakyti apie tai...
-
Galėjau tai žinoti kai draugai be darbų tris mėnesius angluose sėdėjo, he he.Comment
-
Daug tokiu atveju buna ir kiek teko girdeti... Ir paciam teko gyventi mazam miestelyje, tai ten isvis kancios yra, o jei dar lietuviu-lenku populiacija didele, tai isvis uzmirsti viska reiktu, del to ir persikeliau i londona, nes cia bent jau anglu kalbos zinios labai reikalingos, o ne vien darbo jega ir mikciojimas.Comment
-
Aš pasakyčiau tiesiog " Tai tik verslas, nieko asmeniško". Jei pradeda sektis kitur nei Lietuvoje, kodėl gi ne. Lietuvoje šiuo metu gerai ilsėtis. Dirbti? Nelabai.
O Europa dėl savo tolerancijos priš*ks pati sau. Slėpti savo šalies vėliavą kad tik musulmonai emigrantai neįsižeistu..čia jau marazmas. To pasekmės laikui begant gali būti nenuspėjamos.Comment
-
Comment
-
Abu dalykai turi savų pliusių ir minusų. Bet mano subjektyvus žvilgsnis toks: Mane užknisa visur Lietuvoje esantis negatyvumas . Vos žinias spėk įsijungti kokie nors skandalai, vagystės korupcija. Visi keikia dėl to valdžią. Ale kai pas gydytojus eiti tai visi su kyšiais lėkia. Aišku galima argumentuoti gydytojai mažai uždirba bet man vis tiek atrodo kad žmonės patys paremia tokią sistemą. Jau kiti minėjo tolerancijos rasta Lietuvėlej mažoka, negali būti gotu ir rengtis kaip nori. " Pereiti Kauną ir likti gyvam" menkas humoras. Beja lietuviai visada prikiša kitiems musulmonai, juodaodžiai, žydai etc ten kažką daro. Savų nusikaltėlių pagarsėjusių per pasaulį jie nemato. . Televizija vien ir gyva iš 24 valandų , Pagalbų skambučių tyčiojasi iš žmonių vargų. Neseniai žvilgtėlėjau į vieną forumą Lietuvos ateities prognozės- nė vienos pozityvios prognozės.
Aš asmeniškai nebegalėčiau gyventi tokioj emocinėje atmosferoje. Todėl nežadu į Lietuvą grįžti nei auksinės pensijos metais nei dar kada. Aš suprantu, kad šitas negatyvumo laukas turi savas priežastis, bet aš nenoriu klausytis apie Gražulį ir panašius degeneratus, absurdiškus įstatymus...Tiesiog nesinori šito begirdėti.
Taip aš pasilgstu kai kurių žmonių, ir dalykų, bet išvada situacija matyt niekada nepasikeis tai išeina užsienis geriau.Comment
-
Įdomi tema. Tik dabar pamačiau.
Bandant atsakyti į klausimą kur geriau: Ten ar Čia, mano atsakymas būtų: Čia (kur esi) ir Dabar.Comment
-
Būtų labai įdomu pažiūrėti, kurie taip aršiai agitavo už "užsienį", kur jūs esat ir ką pasiekėte ten
?
Aš tai esu patriotė (nors jau seniai neteko girdėti šio žodžio). Mano požiūris: jei Lietuvoje sugebi išgyventi - vadinasi išgyvensi betkuriame pasaulio krašte. Čia lieka stiprūs žmonės. Silpnesni pasitraukia (nekalbu apie tuos, kurie išvyksta dirbti perspektyvaus darbo ar mokytis, ar siekti karjeros aukštumų). Sprendžiant iš savo pažįstamų, tai tokia tendencija pasitvirtina - tiems, kuriems čia nesisekė mokslai, tingėjo dirbti - UK ar Škotija tikras rojaus kampelis. Ir tegu jie ten lieka.
Nes Lietuva per kelis metus "apsivalė" nuo marozų ir peroksidinių fyfų
Asmeniškai, nelabai save įsivaizduoju kažkokiam kitam pasaulio krašte, nei Lietuva. Baigiau įdomius mokslus. Turiu mėgstamą darbą. Turiu nuosavą butą sostinėje. Koncertai, barai ir visas naktinis Vilniaus gyvenimas - ahhh, pasaka. Tiesiog reikia turėti galvą ant pečių ir netingėti čia suktisComment
-
Zinoma, galima pritarti ir tikrai nesisvaidyciau pries Lietuva, draugai, savas krastas ir panasiai, taciau... Cia velgi priklauso nuo to, ka nori pamatyti, ko nori pasiekti, yra ir tokiu isimciu, kurie atvyko vos 10 klasiu baige, sedi sau dabar firmos vadybininkai, vaiksto su kostiumais ir vazyneja i tokias atostogas, kurias lietuvoj lietuvis, kad ir uzdirbdamas 500 euru per savaite, nesugebetu ipirkti. Aisku, tai isimtys ir to pasiekiai vienetai is simtu, o gal ir tukstanciu. Daug isvykusiu svetur tikslas yra dazniausiai vienas - uzsidirbti pinigu, kad galetu ar tai uz studijas susimoketi ar tai seima paremti ar dar kas. O jau nuo to viskas ir prasideda: arba patraukia svetimas krastas arba ne.Būtų labai įdomu pažiūrėti, kurie taip aršiai agitavo už "užsienį", kur jūs esat ir ką pasiekėte ten ?
Aš tai esu patriotė (nors jau seniai neteko girdėti šio žodžio). Mano požiūris: jei Lietuvoje sugebi išgyventi - vadinasi išgyvensi betkuriame pasaulio krašte. Čia lieka stiprūs žmonės. Silpnesni pasitraukia (nekalbu apie tuos, kurie išvyksta dirbti perspektyvaus darbo ar mokytis, ar siekti karjeros aukštumų). Sprendžiant iš savo pažįstamų, tai tokia tendencija pasitvirtina - tiems, kuriems čia nesisekė mokslai, tingėjo dirbti - UK ar Škotija tikras rojaus kampelis. Ir tegu jie ten lieka.
Nes Lietuva per kelis metus "apsivalė" nuo marozų ir peroksidinių fyfų
Asmeniškai, nelabai save įsivaizduoju kažkokiam kitam pasaulio krašte, nei Lietuva. Baigiau įdomius mokslus. Turiu mėgstamą darbą. Turiu nuosavą butą sostinėje. Koncertai, barai ir visas naktinis Vilniaus gyvenimas - ahhh, pasaka. Tiesiog reikia turėti galvą ant pečių ir netingėti čia suktis
Pats gyvenu londone jau 4-ti metai, megaujuosi gausybe visko. Paprasciausiai cia daugiau visko, kas yra suprantama, nes miestas ir didesnis ir apskritai ekonomiskai stipresnis, nei visa lietuva, tai del to ir pilna visko. Vieni laiko skruzdelynu, kiti neapkencia sio miesto, o as asmeniskai issitraukiau tai kas man tinka ir patinka, nedirbu juodadarbio darbo, kaip cia visiems lietuviams atrodo: vyksti i anglus stroikint. Teko paragauti visko pradzioje, o dabar tiesiog daugiau snekuosi su zmonemis, nei dirbu fizinio darbo, leidziu laika sau ir uz tai gaunu pinigus. Nekalbesiu apie naktini gyvenima, nes kaip ir visur - verda viskas cia be sustojimo. Nepuoseleju tos anglijos, bet kas nekvailas ir "tinka" uzsienis, tai tikrai patariu isvykti, pamatyti pasauli, pamatyti daugiau kulturu, pamatyti kaip verda gyvenimas ir jau tada ziureti kaip kas kur, o tai ka pateikia gryze (buki arba tiesiog nieko daugiau nematantys kaip svarus ir makaronus zmones tikrai "dideli" kraiti prisiminimu parsiveza ir skleidzia erezijas) ar rodo per zinias, tai net juokas jau nebeima. Taciau viskas priklauso nuo to, ar norisi to ir ar esi tam pasiruoses, manau, kad isvykti ir pabandyti kitur reikia buti stipresniu, nekalbu apie tuos, kurie vaziuoja pas savo dedes ar tetas i fabrikus ar karviu melzt, nei pasiliekant, nes Lietuva - savas lizdas, visus pazysti, neprazusi, o vat uzsienyje be galvos - uztenka ir zinias pamatyt.
Kaip ir sake Miglaja - turi galva ir netingi prasisuksi lietuvoj, o jeigu uzkabino uzsienis, ten taipogi ne maziau pasiseks O gal net istikro ir daugiau iseitu ispesti is uzsienio sau, nei is Lietuvos, viskas priklauso nuo uzmojo.
Comment
-
Labai jau daug hiperbolių. Stiprumas man tikrai nėra pasilikimas Lietuvoje ar išvykimas į užsienį. Pasiekimas kažko ganėtinai svarbaus ir įtakingo - taip. Tai, kad kažkas pasiliko savo šalyje ir atiduoda visas jėgas gyvenimui ir klimpimui į paskolas ar kas mėnesį skolinimąsi iš kaimynų/šeimos narių - tai ne stiprybė. Išvykimas į užsienį ir sunkus darbas kokioje nors fermoje už tris kart didesnį atlyginimą nei namie - tai ne stiprybė. Sukūrimas kokio nors judėjimo ar įtakingos veiklos kaip kad Andrius Tapinas daro - tai yra stiprybės išraiška. Gyvenimas kaip nori ir mokėjimas groti kokiu nors instrumentu ar mokėjimas piešti ar dainuoti - tai ne stiprybė - tai atsidavimas savo hobiui ar meilės išraiška jam. Gyvenimas kitaip tariant. Ir tie patys pasiekimai gi skiriasi nuo žmogaus. Vienam didžiulis pasiekimas susikurti šeimą ir auginti vaikus. Man tai yra "breedingas" ir sveikinu - tamsta pasiekėte tai, ką pasiekė milijardai žmonių visame pasaulyje nuo žmogaus kaip po tokio organizmo užsimezgimo žemėje. Turi namą ir mašiną? Fantastika. Tikiuosi tai be paskolų pasiekta.
Išvažiavimas į užsienį nemokant kalbos tos šalies irgi gali būti stiprybė savotiška. Ne visi turi tokius kiaušinius ir geriau renkasi arimą už tuos keturis šimtus ar kiek ten tų eurų gauna vidutiniškai žmogus. Galvą ant pečių turi visi. Kaip ją naudoja - kiekvieno asmeninis reikalas. Kiek ten tų Lietuvių išvyko - visi jie neturi galvos ant pečių, nes nesugebėjo suktis ten kur buvo? Ar tiesiog nenorėjo. Skirtumas didelis.
Aš išvykau, nes mane pasikvietė draugas. Sunku buvo. Pinigų neturėjau baigti mokslui, kuris patiko. O ir nevertėjo, nes šūdo jis vertas. Pusė baigusiųjų išvažiavę į užsienį ir ten dirba visiškass nesąmones. Dabar pripratau prie lengvo gyvenimo, tačiau norisi kažką keisti. Aš neįsivaizduoju savęs Lietuvoje taškant kas mėnesį pusantro tūkstančio svarų ant visokio šlamšto. Norėčiau susivaldyti, tačiau aš neesu stiprus ir nėra, kas mane suvaldytų. Gali būti, kad ateityje dėl to labai gailėsiuosi, tačiau gali būti, kad iki tokios ateities nedagyvensiu.
Ką galiu pridurti - kas geriau užsienis ar Lietuva? Ten kur širdis šaukia. Myli Lietuvą - šaunu, gerbk ir mylėk, puoselėk kiek įmanoma. Nori į užsienį, nes gyvenimas niūrus? Varyk kuo greičiau - depresija ir sunkus gyvenimas nėra gerai, o įsikurti ir pamatyti užsienį yra tikrai lengva. Bendrauk su draugais kiek gali. Su tais, kurie ten išvykę. Gali nebūti lengva, gali nebūti taip fantastiška, tačiau bent jau būsi kažkiek "stiprus" ir būsi pabandęs nei kad tie žmonės, kurie vargsta. Tuo pačiu dalinkis patirtimi ir padėk kitiems.
Kas liečia dėl darbų - taip, gali būti ir sunkūs momentai. Aš atsivežiau pas save iš Lietuvos kolegą. Darbovietė jam už pusmetį skolinga buvo algos ir jis vistiek sėdėjo ten, nes stažas. Bankrutuoja jie dbar. Kaip ir mano pirmoji darbovietė Lietuvoje beje... Su universitetiniu išsilavinimu jis. Aštuonis mėnesius pas mane sėdėjo be darbo, nes tik atvykus sunku rasti be stažo kad paimtų šios šalies. Aš iš jo nieko nereikalavau ir tiesiog suteikiau galimybę praismušti ir užsidirbti. Pinigai nors ir banalus reikalas, tačiau tas šlamštas yra toks reikalas, be kurio nieko nepasieksi. XXI amžius.
Aš nemanau, kad yra man galimybių gauti du tūkstančius svarų į rankas Lietuvoje, tačiau net už pusę tokios sumos tikriausiai grįžčiau. Man ten įdomiau toje Lietuvoje. Pripratau per kelis dešimtmečius. Tačiau aš sergu konsumerizmu ir pinigus mėgstu taškyti. Ir "galvos neturiu ant pečių". Tačiau geiau ju neturėsiu bet gyvensiu.
Ir aptingau...
Vienu žodžiu sunku čia rašyti, nes darbe per pertrauką rašau
SKYPE: ANACHRONIX.NOEINComment
-
Būvimo laimingu Ten ar Čia esmė yra Šaknys.
Jei esi jaunas žalias daigelis ar net sėkla, gali sau leisti ieškotis vietos po margą pasaulį kur įleisti savo šaknis. Skirtumas tarp Ten ir Čia yra tik tas, kad Čia, tu augtum savo (gimtojoje) protogirioje, o Ten - būtum naujadaras (naujarūšis) tenykštėse džiunglėse, stepėse, dykumose ar kalnuose.. Ir jau tik nuo tavęs priklausys kaip tu sugebėsi pritapti toje naujoje ekosistemos dirvoje ir siurbti iš jos sau gyvastį. Tačiau sotus, dar nereiškia laimingas.
Šių laikų dižioji laimė yra ta, kad esame laisvi savo laimės ieškojimuose ir apsisprendimuose kur leisti savo šaknis. Manau nereikia niekam nieko įrodinėti, kur tau geriau gyvenasi. Jei esi iš tiesų laimingas - nereikia jokių įrodymų. Gyveni ir tiek. (vienam laimė duonos riekė, kitam pyrago gabalas)
Žmogaus apsisprendimą (ir jo gyvenimo kokybę) lemia jo vidinės vertybės. Kuo jos brandesnės, tuo to žmogaus šaknys gylesnės ir stipresnės ir tuo sunkiau tą žmogų "išrauti".
Spoileris:
Ir pabaigai: kiek žmonių - tiek laimių. Būkite laimingi ten, kur dabar esate.Comment
Comment