Užsienis ar Lietuva? Kas geriau?

[Augis24]

Pagaliau ir užgaudžiau šią temą dėka Abalio ir Nemesio
Anyway, įdomu kas už ką ir kodėl?
Lietuva- super šalis, super graži gamta, savi žmonės, mūsų gimtinė. Čia pliusai...
Užsienis - soon be known as England only (Dėl ES (a.k.a. EU)) (nors ir pats gyvenu čia, bet biški pajuokti šią šalį reiktu dėl kvailumo), geri atlyginimai (bent jau žmonėms, kurie lietuvoje turėdavo skaičiuoti ant maisto), savas kambarėlis arba appartmentas or even House ir aišku bunch of stuff, kuris Lietuvoje atsiras gal tik.. Hm.. po 20 metu geriausiu atveju.

Bet aišku negaliu būti abiejuose pusėse, tad pasirenku kol kas užsienį, vien dėl galimybių, kurių, prisipažinkim, kad ne kiekvienas lietuvoje galėtu gauti, net jei ir turėtu noro. Pats čia gyvenu ir čia tikrai yra daugiau visko, nekalbėsiu vien tik apie anime, manga or japan-related stuff, bet apskritai, čia VISKO daugiau. Ir kas svarbiausia, kalbant apie mokslus- everything in english, o juk tai tarptautinė kalba, kuri pripažinta visam pasaulyje ir vien tas mažas žodelis London, Cambridge, Oxford diplomo viršuje šiais laikais sudaro labai daug ką. Nors tikrai neneigsiu, kad jei buvai bukas lietuvoj - užsienyje protingesniu netapsi.

[Miesto_Druidas]

Jei moki suktis ir turi galvą ant pečių, greičiausiai visur gerai (bent iš dalies). Jei ieškai paprasčiausio varianto greičiausiai Lietuva nebus jis, nors ir išvažiavus įsitvirtinti greičiausiai yra sunku. Sakykit ką norit, Lietuvoj gyventi paprastiems žmonėms, dabar nėra rojus, ir visi žinom dėl ko, bet vardan gimtinės ir šalies gerovės aš būčiau už pasilikimą čia, ypač jei kąnors gali duoti, o ne siūlyti tą užsieniui. Aišku gyventi už grašius gal nekokia pagunda, bet vistiek.
Matyt nuo kiekvieno žmogaus savitų vertybių priklauso kur jam geriau ir teisti jo dėlto nereikėtų.

[Draconica]

Kadangi dar nesu labai sena labai daug pasiūlymų girdžiu apie keliavimą ir važiavimą į užsienį, bet užsienis ne man. Taip, Lietuvoje gal sunkiau, gal visko mažiau, bet ne dėl to "daugiau" juk važiuoji kitur. Išsilavinimas čia iš vis prastas. Žinau ką reiškia Lietuvos universitetų mokymas. Net profkėj naudingesnę profesiją gausi + patirtį. Daug pliusų užsienyje, Anglijoje ar kur kitur, tačiau nors Lietuvos ir nemgėstu dėl valdžios ir pačių žmonių mentaliteto, bet niekur važiuoti nesinori. Gal kada nors
(niekada nesakau niekada). O ką kitą išvardinai tai tik minorinės priežastys, kuriomis išvažiavusi turbūt raminčiau savo sąžinę. Lietuvoje pragyventi taip pat įmanoma, tik reik turėti galvą ant pečių (nors galbūt ir nepasiseka). Lengviausia išeitis tada - tiesiog pabėgti į užsienį ir palikti gimtąją šalį, kad visai nuskurstų su savo nusenusiais politikais, kurių pakeisti nėra kam (nes visas perspektyvus jaunimas spjauna į Lietuvėlę) ir juodadarbiams žmonėms, kurie neturi nei noro kažką keisti ir tobulinti, nei jėgų, nei pinigų, tiesiog nešti ant pečių tuos pačius minėtus susenusius komunistus politikus.

[Bardakas]

Labai paprasta, jei gyvenimą susidedi iš pinigų, tai laimės taip nepasigaminsi. Bandžiau užsienį dėl mokslų ir neduok dieve dar kada nors iškeliauti į kitą šalį gyvent, aš visiškai už Lietuvą. Kaip Miesto_Druidas sakė "Jei moki suktis ir turi galvą ant pečių - visur gerai". Niekas nedraudžia pasiekti aukštų tikslų ir Lietuvoj jei tik netingi ir sugebi, čia nėra kažkoks stebuklas prasisukt, o jei nemoki savęs realizuoti tai paties bėdos. D. Britanija (ar kur dabar lietuviai bėga) - lengvesnis kelias suktis finansiškai, bet asmeniškai man tai būtų savęs pardavinėjimas. Nors ir ne visuomet patogiai tenka suktis Lietuvoj, bet gyvenimas susideda ne tik iš pinigų ar darbo perspektyvų. Svarbi yra dvasinė ir emocinė harmonija, kurios pvz. aš, niekaip negalėčiau turėti gyvendamas svetimoj šaly, su jų prekėmis, žmonėmis, socialinėmis nuostatomis ir pan. Kitaip tariant - geriau būsiu laimingas bomžas Lietuvoj, negu nelaimingas turčius Anglijoj.

[Puny]

2012 metais praleidau ~7-8 mėnesius įvairiose užsienio šalyse. Daugiausia laiko (~5mėn) praleidau Švedijoje - Erasmus studijos. Beje, nesąmonė, kad Lietuvoje išsilavinimas prastas (čia plačiau apie tai nekalbėsiu, bet jeigu kas nors nori apie tai padiskuoti - tik tarkit žodį). Ir taip, Švedijoje viskas daug geriau nei Lietuvoje. Visko daugiau, nemačiau nė vieno bomžo, viskas laisviau, daugiau tolerancijos, pati infrastruktūra (gatvės, pastatai, viešasis transportas) daug geresnė ir kt. Bet, lygiai taip pat, ten niekada į tave nežiūrės kaip į savą, neatrodys, kad čia tavo namai. Taip yra todėl, kad kai kurios vertybės, tradicijos, galiausiai mentalitetas skiraisi. Nors visi labai malonūs, bet neatrodo, kad tau ten vieta. Ta pati logika galioja ir kitose užsienio šalyse. Suprantu tuos žmones kurie išvažiuoja, nes neturi už ką valgyti..bet netikiu, kai jie sako, kad užsienyje viskas geriau. Nors...kai negali patenkinti net fizinių poreikių, ką jau kalbėti apie dvasinę, moralinę savijautą.
Turiu prisipažinti, kad planuoju dar kartą išvažiuoti pagyventi į kitą užsienio šalį, bet tik todėl, kad tai labai praplečia akiratį ir priverčia smarkiai patobulėti. Tačiau neįsivaizduoju, kad galėčiau nusėsti kitur nei Lietuvoje.
Beje, mano bendradarbiui italui Lietuvoje gyventi patinka. Kodėl? Nes čia praktiškai nėra musulmonų, juodaodžių ir kt. Nesakykit, kad aš netolentiška (nes tikrai tokia nesu ir nekalbu apie absoliučiai VISUS šių rasių atstovus), bet jų kultūra...na tikrai nenorėtumėt gyventi tokioje aplinkoje. Taip pat, anot jo, čia tikrai mažiau korupcijos ir daug saugiau nei Italijoje. Gal ne viskas taip blogai?

[Augis24]

Kaip ir numaniau ir tikėjaus tokių atsakymų, dėl pragyvenimo- paėmiau patį kritiškiausią variantą - maisto stoką. Dėl mokslų- niekada neabejojau Lietuvos išsilavinimo lygiu, tik tiek, kad jau 23 metai ir lietuvoje susimoviau dėl mokslų, tad teko į uk važiuoti, nes čia kažkaip jie po pirštus žiūri, nekalbu apie visus universitetus, bet čia yra žymiai lengviau pragyventi ir mokytis vienu metu, jei nori būti visiškai ant savęs pačio ir negyventi barake ar su 4 kambariokais mažam kambariuke, nors kiek pastebėjau, dabar kiek pigiau yra su bustų nuoma, tad šitą reiktu irgi pergalvoti.
Ištiesų, jeigu tik pavyktų pradėti dirbti ten kur norisi- faktas, kad pasilikčiau Lietuvoj, nes tada jau keliavimas po užsienį, t.y. į darbą, būtų vos ne tas pats, kas nuėjimas iki parduotuvės. O jeigu tai nepavyktu- galu gale į Lietuvą gryščiau pamatęs pasauli ir pasilikčiau savam krašte laimingai nugyventi likusi gyvenimą. Bet va gerai Punny pasakė - labai didelią patirtį teikia tas keliavimas svetur, kuo daugiau matai ir girdi, tuo daugiau tobulėji.
O va dėl juodaodžių ir musulmonų - sutinku, kad visur jų knybždėtę knybžda, kas labiausiai paveikia "baltą" žmogų, pabusiu rasistu garsiai, nes visgi, kiek teko sutikti Lietuvių - visi mes tokie, nors ir kartais patys to nesuprantam ar pripažint nenorim. Ir kas dabar dedasi, kad ir Anglijoj ar Amerikoj vien dėl jų... Gal ir prasidėjo visa košė nuo amerikonų ir kitų stiprių šalių dėl tų ištekliu, bet vis tiek pas juos rasizmas yra didžiausias, pagal statistika (kurią pateiksiu, jeigu tik rasiu), juodas ar rudas žmogus yra didesnis rasistas, nei baltas. Ir kaip kaimynas vieną kartą pasakė, būtų mano valia - nušluočiau visus tuos, kurie turi bent 1 menką mintį apie terorizmą nuo žemės paviršiaus, nesvarbu ar tai baltas ar juodas.

[Squalleh]

Tik į užsieni. Lietuvoje nors prasidėjo kažkoks judėjimas ir galbūt pagerėjimas iš kažkurių pusių, bet vistiek - žmonių mentalitetą nepakeisi, kas man buvo viena iš priežasčių išvažiuoti. Kita priežastis - mokslas. Gautas Lietuvoje diplomas (bent iš mano kurso) yra absoliučiai nieko vertas. Taip, gali turėti nuostabių įgūdžių savo srityje, bet mes aiškiai visi žinom, kaip yra renkami potencialūs darbuotojai. Na ir akivaizdžiausia - uždarbis. Už paprasčiausia freelance gaunu dešimtkart daugiau, nei Lietuvoje, tai...
Aišku, tevynė liks tevynė, bet pasilikti ten, kur tau tiesiog nepatinka ir nepatogu tik dėl tos meilės - atsiprašau.

Iš tiesų - labai jau beprasmiška gija.

[Abalys]

Iš tiesų - labai jau beprasmiška gija.

No no no! Gija tikrai nebloga ir įdomu pasiskaityti visų nuomonių. Protingai padiskutuoti jei tik kyla noras.

[nemesis]

O va dėl juodaodžių ir musulmonų - sutinku, kad visur jų knybždėtę knybžda, kas labiausiai paveikia "baltą" žmogų, pabusiu rasistu garsiai, nes visgi, kiek teko sutikti Lietuvių - visi mes tokie, nors ir kartais patys to nesuprantam ar pripažint nenorim. Ir kas dabar dedasi, kad ir Anglijoj ar Amerikoj vien dėl jų... Gal ir prasidėjo visa košė nuo amerikonų ir kitų stiprių šalių dėl tų ištekliu, bet vis tiek pas juos rasizmas yra didžiausias, pagal statistika (kurią pateiksiu, jeigu tik rasiu), juodas ar rudas žmogus yra didesnis rasistas, nei baltas. Ir kaip kaimynas vieną kartą pasakė, būtų mano valia - nušluočiau visus tuos, kurie turi bent 1 menką mintį apie terorizmą nuo žemės paviršiaus, nesvarbu ar tai baltas ar juodas.

Kalbant apie musulmonus, tai jų religija - Islamas, ne tik, kad leidžia žudyti kitatikius, bet ko gero net skatina tai daryti. Tai apie kokią toleranciją iš viso galima kalbėt? Koranas – svarbiausias islamo religinis tekstas. Daugelyje jo vietų niekinamos moterys ir nurodoma jas diskriminuoti dėl jų lyties bei smurtauti prieš jas, tyčiojamasi iš homoseksualų, skatinama neapykanta ne musulmonams ir ypač ne iš judaizmo kilusius tikėjimus išpažįstantiems žmonėms, raginama fiziškai su jais susidoroti.

[Draconica]

Augi24 - tenka su tavimi nepritarti dėl pragyvenimo ir būstų nuomos. Kiek mano pažystamų mėgino, kaip tik būstas ir pragyvenimas sunkiausia. Kiek teko girdėti būtent lietuvių (arba užsieniečių) niekas nenori samdyti UK. O be darbo jau ir nepragyvensi.

Kas liečia kitataučius - taip jų pažiūros kitokios, bet nespreskim apie visus vienodai. Kai kurie net ir musulmonai elgiasi su moterimis padoriai. Kartais tiesiog stereotipizavimas paverčia žmones blogais. Bet, be abejo, didžioji dalis elgiasi kitose šalyse lyg savo namuose. Nesugeba ir nenori priimti kito mentaliteto.

[Futari]

Pagalvojau, visai įdomu būtų ir man pasisakyti šituo klausimu. Bet apie viską nuo pradžių.
Gyvenime esu teigus sau daugybę dalykų. Kaip tarkim - buvau prisiekus kad gyvenime daržovių nevalgysiu, nes jos tokios neskanios. Dabar tik duokit man salotų. Arba kad visą gyvenimą gyvensiu viena, netekėsiu, gal net į vienuolyną eisiu. Po penkerių metų netikėtai visą šitą neigia sužadėtuvių žiedas ant rankos, ir aš net nesipriešinau kai man jį užmovė
Lygiai tas pats ir su mano požiūriu tema Lietuva vs Užsienis.
Kažkada buvo tokie laikai, kai sėdėdavau kieme ir galvodavau - "Niekad aš iš čia nevažiuosiu. Čia nuostabu. Ir kodėl iš čia taip visi važiuoja? Va, net giminaičiai važiuoja, į amerikas visokias, į anglijas. Nebuvus aš ten, o ir visai nenoriu. Kam man ten? Čia pas mus gražu visai, valgyt dar yra ko. Liksiu ir prasigyvensiu Lietuvoj! Tie kurie važiuoja kitur tegu važiuoja. O aš liksiu ir čia kažką darysiu: mokysiuos, o vasarą mašinas plausiu (padavėja negaliu dirbt dėl siaubingai lėto būdo)!"
Ir tada aš paaugau. Kažkur ties pilnametyste išsiplėtė mano horizontai, pradėjau labiau suvokti kas dedasi, kaip dedasi, kodėl dedasi. Vėliau išvažiavau ir į Kauną, studijuoti. Savo akim pradėjau matyt prie nukainotų prekių besigrūdančius žmones Maximoj. Suvokiau, kad gatvėje terorizuojamas sunkiai ką prisišauksi, net jei veiksmas vyks kokioj autobuso stotelėj ir netoli stovės dar keli žmonės. Ir tos pačios stotelės tarpais suniokotos, sudaužytos. Kasdien autobuse matau rūškanus veidus, kartais, for a change, tenka išgirst "oi čia grįžo giminės iš užsienio, su firminiais kedasais apsimovę, sakė 500 litų kainavo... o mes va valgyt neturim ko... nusipirkau už pasiskolintus pinigus 6 pokus cigarečių, o iš ko grąžint dabar? Nė valgyt neturiu kaip nusipirkt, va geriu šiandien mineralinį visą dieną". Internete mane užmėto už tai, kad paklausiu "O kas čia tokio, jeigu homoseksualam leisim tuoktis? Kitur leidžia, ir ką, neišnyko gi dar tos tautos?" Kartą autobuse, su grupioke bešnekant apie Erazmuso mainų programas, ir kaip gražu bus jai erazmusaut Japonijoj, ir kaip aš irgi visai mielai maučiau kažkur už sienos, greta sėdėjus bobulytė persėdo į kitą vietą su garsiu pasipiktinusiu "Bjaurybės, koktu man prie tokių Lietuvos išdavikių sėdėt". Pasižiūrėjom į ją apstulbusiais žvilgsniais. Nesakiau aš jai nieko. Ir taip matyt nuotaika bloga buvo, nes tądien čiuju Maximoj prie nukainotų prekių eilės sulaukus, tetutė nieko negavo, tai abydna buvo jai. Kam man papildomai dergt žmogui ant dūšios.
Pradėjau... nežymiai baisėtis. Aplinka. Mentalitetu. Požiūriu į viską. Apie politiką nedaug ką tesuprantu, bet visi sako, kad mūsiškiai nelabai supranta ką daro. Finansine liaudies padėtim. Galėčiau pridėt, kad esu nusivylus ir savo studijom. Gavau visai ne tai ko tikėjausi, bet iš dalies gal neteisingai tikėjausi, todėl čia argumentas toks 50/50.
Ir kuo toliau, tuo prasčiau. Tėvelis pradėjo vis užsimint, kad "tu galvą turi, neprapulsi, susišnekėt gali, ir dar noriai kalbų mokais. Skleisk sparnus, ieškok laimės už sienos. Nenorėčiau, kad būtum kaip aš, va trylikti metai prestižiniam darbe, o ką aš užgyvenau? Nuo streso pirmalaik pražilusią galvą?" Panika paėmė. Negali gi būti taip, kad viskas tikrai taip jau blogai?! Nes nu negali taip būt kad Lietuvoje negera gyventi!
Na, pabandžius įjungt pozityvų mastymą. Turim mes keletą gražių gamtovaizdžių. Kartais Maximoj gera nuolaida būna kam nors naudingo. "IKI" parduotuvėj kartais kasininkė nusišypso ir palinki geros dienos. Kartais perskaitai apie berniuką, kuris kokį nors gerą darbą padarė (gaila tik kad apie berniukus kurie padarė blogus, perskaitai triskart tiek). Kartais pamatai gatvėj kokį besišypsantį žmogų. Dažniausiai užsienietį. Galbūt kažkur pas mus Lietuvoj studijų kokybė suderinta su emociškai malonia aplinka. Pas mane asmeniškai - puiki emocinė aplinka, tačiau kokybė... na ką aš su visu tuo gyvenime veiksiu... Galbūt... galbūt... kaip sako svarbu džiaugtis mažais dalykais...
Aišku, gali pasirodyt, kad aš per gerai noriu. Truputį džiaugsmo, vilties ir meilės, ir mūsų žemėje gera bus. Bet na kodėl gi ne? Kodėl negalėtų Lietuvoj žmonės neskursti, arba nesižudyti taip? Kodėl negalėtų jie šypsotis daugiau? Kažkas iš esmės negerai, kai emigracija virsta evakuacija...

Ir tada gyvenimas būsimojo sutuoktinio dėka nunešė mane į Skandinaviją. Konkrečiau, Daniją. Viskas nauja, įdomu, neregėta. Visiškai kitoks požiūris į gyvenimą, kitokia architektūra, kitoks gyvenimo būdas, kitos tradicijos, kiti papročiai. Vadinkit jei norit mane išdavike, kaip ta bobulė autobuse - bet pirmą kartą išlipus iš lėktuvo tenai, pasijutau taip ramiai ir saugiai, kaip Kaune niekad nesijaučiau. Viskas taip sava, o ir aplinka tiesiog vilioja atsipalaiduot - viskas tvarkinga, architektūra net eilinėj gyvenvietėj tokia miela, nekalbant jau apie didesnius miestus kur išvis nuostabu, žmonės atsipūtę, patenkinti, gatvėse - kultūrinis miksas liaudies, kuri, iš kur beatvykus, žino, kad čia į galvą negaus. Jau spėjau šį tą pamatyti tenai, o šią vasarą tikiuos dar detaliau susipažinti su danišku gyvenimo būdu ir visom ten egzistencinėm peripetijom. Žinoma, ne viskas ten rožėm klota, ypač lietuviams, o ir šiaip jau teko išgirsti keletą nemalonių dalykų apie šitą šalį... Pradedant gyvenimo būdo įpročiais, kai kuriuo maistu, baigiant abortų statistika, kuri lengvai nupurtė. Arba istorija apie vaikų darželio teritorijoje išniekintus asilėlius. Kiekvienoj šaly būna šiurpių dalykų. Toks tas pasaulis...
Visiškai suprantu, kad prisitaikyti nėra taip jau lengva, bet žinau vieną - palikau Danijoj širdį kaip turi būt. Ne vien ta prasme, kad ten sužadėtinio (o ir būsimi mano) namai. Tiesiog, ji turi kažką tokio, kad norisi sugrįžti. Turi danai kažką tokio, vadinamo "hygge" ("jaukumo") fenomenu, ir aš tikrai pajaučiau tą tiek eilinėj kelionėj iki parduotuvės, varant pølsehorn'ų pirkt, tiek vaikščiodama dideliam mieste. Taigi, vis dėlto atvejyje Lietuva vs Užsienis, man asmeniškai jau nugalėjo Užsienis.

Pasiilgsiu tik draugų ir šeimos. Postsovietinio mentaliteto ir visos betvarkės nelabai...


2021-ųjų updeitas: neseniai "atžymėjau" 8 metus Danijoje. Iš viso to, ką minėjau, neišdegė tik vienas dalykas - svajonių princas. Pasirodo tos sužadėtuvės ir žiedas ant piršto buvo tik manipuliacijos įrankis. Todėl daugmaž 2017-ais, or thereabout, evakavausi toli nuo to žmogaus. Su pažįstamų rato pagalba, susiveikiau naują butą, pasibaigiau studijas, dargi suspėjau į užsienio praktiką pasižmonėt nulėkti. Jos metu pasisekė pasigauti labai gražų ir palyginus pigų butuką miesto centre. Ten čilinu ir po šiai dienai. Daniją vis dar tebemyliu. Susirinkau apie 2 metus darbo patirties, pandemijos apribojimai leido gerokai sutaupyti, todėl susitaupiau pakelti savo kvalifikacijai iki profesinio bakalauro (dabartinis taip daugmaž yra "profkės" lygio) - pradedu 2022 vasarį, bus 2,5 metukų. Ilgas laikas, bet bus verta, turint omeny kad su tuo bakalauru galiu nusitrenkti vos ne kur noriu pasaulyje, ir darbo vis tiek bus, kol tik daugmaž mokėsiu kalbą. Gyvenime atsirado naujas vyras, visos nuojautos ir viltys sako, kad šitas yra geresnis negu visi prieš tai buvę. Labai tikiuosi. Laikas parodys.

[Hikari_]

Kaip ir dauguma, pasisakysiu už užsienį.
Neturiu aš blogo prieš pačią Lietuvą, kaip jau buvo minėta graži gamta, istorija, paveldas ttt. Bet kas joje darosi DABAR vargu ar kada nors pasikeis. Kažkas čia minėjo, kad perspektvus jaunimas išvažiuoja ir negali pakeisti senų seimūnų, kuriems laikas į pensiją. Bet juk net jei ir bandytų, nieko jiem nepavyktų. Manau daug kam nepaslaptis, kad Lietuvoj klesti siaubinga korupcija, ''tokios'' darbo vietos daunamos tik per pažintis, pinigus, pogrindį, dar kartą pinigus ir pažintis ir galiausiai per gerklių perkandimą visiem, kam tik įmanoma. Aišku, galima ir čianai prasimušti, nesakau, kad ne, bet tai yra daug sunkiau ir pirmenybė teikiama aukščiau minėtiems. Todėl ar daug šansų, kad pasiseks? Valdžiai žmonės totaliai nerūpi, žiūri tik kaip kuo daugiau pinigų išmelžt, kad juos galėtu išplauti, išvogti, išvaistyti juodai. Visi apie tai žino, bet daugelio reakcija, kad tai nebenaujiena, tad su tuo jau susitaikėme. Tik retkarčiais spaudoje ar televizijoje truputį pasipiktinama ir viskas. Apskritai dėl žmogaus čia yra mažai kas daroma, paimkim net to paties visuomeninio transporto pakeitimus, jie daromi, kad tik daugiau pinigų iš žmonių ištraukt, o ne, kad atseit visiem būtų geriau ir patogiau.

Dabar dėl mentaliteto. Irgi nepaslaptis, kad išėjus į gatvę tarkim su Lolitos suknele gausi į galvą tiesiogine ta žodžio prasme. Išeisi kaip gotas - šaipysis, išeisi su raudonais plaukais - išvadins ryža. Užsienyje išeisi kaip emo, gotas, metalistas, blogiausiu atveju susilauksi žvilgsnių, bet bent jau neužpuls, neprimuš ir neapvogs. Pažiūrėkit į NowJapan, kur kažkas minėjo, kad per eisena lietuviai rėkia ''darot gėdą'', o užsieniečiai ploja. Man įdomu, kas galėtų nustelbti pačių lietuvių sau daroma gėdą...

Dėl prieštaringų nuomonių dėl bėgimo svetur. Taip, yra ir savų niuansų, kaip girdėtos istorijos apie kone vergijon paimtus žmones, atimamus pasus ttt Bet ar daug tokiu nelaimėlių? Girdėjau istorijų, kur žmonės išvykę, gyvena kaip ŽMONĖS(o ne gyvūliai), ir net nesiruošia grįžti į Lietuvą sakydami ''O kam???'' Tai čia yra blogai, kad žmogus nori geresnio gyvenimo, o ne nusižeminęs kęsti skurdą, korpuciją, ''super tolerantiškus tautiečius už IKI paruotuvės kampo su cigarete burnoje'' jau nekalbant apie gerbiamus politikus aka KGB.

O tie žmonės, kurie kategoriškai nusistatę prieš užsienį (taip, yra šalių, kuriose šimtus kartų blogiau, bet tai nepasiteisinimas, kad man blogai, bet svarbiausia, kad kažkam kitam yra dar blogiau) man primena tik paprasčiausius piktus pensininkus, kurie prisilipine kaip musės prie *lelele* prie senos santvarkos ir bijo naujovių.

[Ner's]

manau cia savaime aisku, dar kaskam kyla klausimu? uzsienis

[Augis24]

Draconica - Pritarsiu dėl to stereotipavimo aka lipuškių klijavimo visiems, nes apie lietuvius čia irgi labai jau žiauriai atsiliepia, aišku mes ne terorizmu ar kokiu nehumanišku elgesiu čia pasižymėję esam, nors mūsų varganoj tautelej tik 3 milijonai, iš kurių dabar 2 milijonai in uk. (Funny fact: Anglijoje priregistruota 3 milijonai lietuviškų pasų ir vieni pažystami turi 2 Tailandietes kaimynes - Ilona ir Audrone (in lithuanian - nei bum bum)).
Bet dėl pragyvenimo - galiu pasakyti šitaip: pragyvenęs trumpą laiką londone paneigčiau kiekvieną faktą dėl busto ir darbo neradimo. Yra tam tikros įstaigos (tarkim- job centras - kaip ir darbo birža tik susilaukti pagalbos galima žymiai greičiau, daugiau ir niekas nekainuos Tau ir nereikės atidirbti jokių viešųjų darbų už išmokėtą pinigų sumą, aišku daug reikalavimu yra, bet jie minimalus), toliau sektu tai, kad dirbdamas part-time (tarkim nuo 4h iki 9h ir gaudamas po 150-200 svarų per savaitę gali DRĄSIAI išsinuomoti kambari, kad ir už 80 svarų su internetu, baldais ir visais kitais patogumais ir dar lieka maistui ir travel'kui (aka savaitiniam ar mėnesiniam bilietui), aišku nesakau, kad nereikia taupyti, nes visgi nėra čia stulbinantys pinigai pažiūrėjus į kainas. Dėl darbo, jeigu nesi pasiruošęs dirbti bet ko, kad ir valytojo darbo ir nuėjęs pas darbdavi iškarto į supervisors ar managers pulti žadi - užmiršk paieškas išvis, nes jiems lietuviški atestatai ar diplomai nesuprantami ir beverčiai, kas ir tepadės, tai tik anglų kalbos žinios ir Tavo experience (negalioja visiems darbdaviams). Yra ir įdarbinimo agentūros, kurios irgi duoda darbo, nors ir neperdažniausiai, bet nereikia viena apsiriboti, nes jei užsiregistruoji per kelias, kažin ar suspėsi visur, kur kvies. Viską supaprastinus, užtenka maximum mėnesio intensyvių paieškų, reikalingų vietų ir informacijos susižinojimo ir santaupų šiam laikotarpiui, kad susirastum darbą ir vietą gyventi, BE TO, pabrėšiu šią vietą: Uni, College, Prof. School - padeda susirasti gyvenamą vietą ir darbą, be to yra begalė kitokių įstaigų, kurios taip pat padeda įsikurti neimant jokio mokeščio, jeigu tik rodai iniciatyva ir darai kažką, kad ir kasdien lankaisi pas juos. (Nors šito netaikysiu visoms mokymo įstaigoms)

[Draconica]

Įdomu, bet atkeliavęs laikinaipadirbėti juk nestosi mokytis, o paprastus cechus nenoriai ima lietuvius, nes ten eilės ilgos ir susideda iš lietuvių ir lenkų.