arna Tokijuje...

[Miyata]

nufotografuok pora moksleiviu, noriu pamatyt kaip atrodo, moteriskos ir vyriskos gimines

[Aivaras]

Jo, fotkink.Kuo daugiau kawaii female su school skirts

[arna]

Tokijus (I). maisto prekių parduotuvės

Sveiki,
turėdamas laisvesnio laiko, nutariau nors kiek aprašyti savo įspūdžius iš laiko, praleisto gyvenant Tokijuje. Kadangi šis forumas yra skirtas anime ir mangai (ir gražioms japonėms bei japonams ir ne tik) tai nuo to ir pradėsiu:

- kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje, spaudos kioske, nesvarbu kokia ji, parduotuvė, didelė ar maža būtų, visada yra spaudos stendai, kur atskiras lentynas turi mangos periodiniai (savaitraštiniai ar mėnraštiniai) žurnalai. Praeinant pro tokią parduotuvę kasdieninis vaizdas visada toks pat (laikas nesvarbu): prie vitrinų stovintys vienas ar keli japonai(-ės) ir skaitantys tuos manga žurnalus; nes manga žurnalai yra prie parduotuvės vitrinų (beja visose taip maisto parduotuvėse).
Vieną dieną neišturėjau ir aš: atsistojau prie spaudos vitrinos ir nusprendžiau peržvelgti kuom gi taip tie japonai domisi. Vienoje eilėje 9 skirtingi be galo stori manga žurnalai. Ir kiekviename tokiame žurnale po 5-10 skirtingų mangų serijų. Jei pasidalinti savo nuomone apie tai, ką pamačiau pervertęs, tai pasakysiu, kad bendras įspūdis blankokas - visas mangų (neišskiriant net to, kad tai skirtingos mangos ir mangakų) piešimas per daug kompiuterizuotas, sterilus ir negyvas. Iš pirmo žvilgsnio net susidarė įspūdis, kad tai pigių (visomis prasmėmis) komiksų! kratinys. Iš visų 9-ių mano perverstų manga žurnalų tik viena mangos serija padarė įspūdį dėl savo ranka atlikto piešimo ir su stipriu kawaii siužetu ir nedidelėmis echhi priemaišomis. Ir tik ši vienintelė mangos dalis iš daugybės publikuotos paliko gerą įspūdį dėl savo profesionalumo ir išbaigtumo, ir svarbiausiai tikriai gražiai ir gyvai išpiešto siužeto.

[taip kad tie, kurie per daug žavitės išskirtinai kompiuteriniu piešimu, būkite atsargūs, nes galite labai greitai netekti savojo savitumo ir asmeninio išskirtinumo perteikiant save šioje meninėje erdvėje]

Šalia mangų ir visokios kitokios spaudos (laikraščiai, rimti ir bulvariniai skaitiniai) yra atskira lentynų dalis, kur guli spauda orientuota į suaugusiuosius. Tai tikriausiai būtų kažkas panašaus į japonišką variantą "playboy", "fhm", "tik vyrams" ir pan. žurnalus. Visi šie žurnalai gražiai įpakuoti/perrišti, kad negalėtum jų vietoje čia pat pavartyti. Dauguma tų žurnalų su dvd disku.Kokios kainos tų ir anų žurnalų nežinau - pasidomėjau.

Dabar kiek aprašysiu kas paprastai būna dar be mangos tokiose parduotuvėse. Tiesa, iš karto noriu išskirti, kad kalbėsiu tik apie maisto prekių parduotuves (nes pas japonus yra daug visokių specializuotų parduotuvių, kur prekiaujama elektronika, ūkiniais reikmenimis, tik daržovėmis, higienos prekėmis - čia vargu ar rasite pirkti spaudos ir tuo labiau mangos). Tai va, maisto prekių parduotuvių asortimentas labai manašus į mūsų, tik patys akivaizdžiausi skirtumai yra tie, kad šios nedidėlės krautuvės dirba visą parą ir kad jose gali bet kada nusipirkti šviežio, karšto čia pat šildomo ar verdamo maisto, užkandžių; o tai labai patogu, nes kai 21-23-24val. įprastos specializuotos parduotuvės(kurios pardavinėja bandeles ar japonišką maistą) ir kavinukės užsidaro ir nori ką nors karšto, nebrangaus ir lengvai virškinamo suvalgyti, gali bet kada ateiti į tokią parduotuvę.

Beja, būtent prie tokių parduotuvių visada rasite nedidelius šiukšlių konteinerius įvairioms atliekoms išmesti (bet apie šiukšles kalbėti jau reikėtų atskiroje temoje).

Įprasta Tokijuje maisto prekių parduotuvė (tokių ir panašių rasite bet kuriame Tokijo rajone ir kvartale):


Čia jau didelė parduotuvė, kuri panaši į mūsiškes "maximas XX". Čia be maisto produktų rasite daug higienos, maisto šunims, namų apyvokos prekių:

Kiek db ten valandu?Ta prasme nuo Lietuvos laiko, berods 6h?Ir koks kursas yra tu jenu ir lito?

jei Tokijuje, tarkim, 13.00val dienos, tai Lietuvoje tuo metu bus 7.00val. ryto. Skirtumas - 6val.

Ir koks kursas yra tu jenu ir lito?

Koks kursas tarp lito ir jenos, geriausiai pasižiūrėti į bet kurio banko internetinį puslapį su tos dienos valiutų kursais. Kai gyvenau Tokijuje, kursą apvalindavau taip: 100JPE=2,8lt

[slicKrox]

Na, va čia jau visai kitas reikalas, nors apie mangos vaidmenį jų įprastam gyvenime nieko naujo ir nesužinojau, bet tokį natūralesnį pasakojimą buvo tikrai gan malonu perskaityt. Kas liečia tų naktinių užkandinių, tai tikrai atrodo šauniai ir gaila, kad be visą parą veikiančių kebabinių ar degalinių, Lietuvoje nieko daugiau nei karštą sumuštinį nenusipirksi vėlyvą vakarą ar rytą.

Kažkaip labai keista, kad aš nematau kawainu nuotraukų su japonų merginom... ar čia persigandęs to įstatymo (vienam JAP bloge skaičiau), kad Japonijoje dabar šiaip negalima fotografuot žmonių gatvėje kai tau šauna į galvą. Be to, ar jau susiradai ten sau žmoną? O kol kas mane labiausiai šiuo metu domina, ar su paprastais gyventojais bandai bendrauti ir komunikuoti anglų kalba ar japonų?

[arna]

atsakymai į klausimus

Kaip oras lietuviui? Gal labai karšta, ar pila lietūs dažnai ir yra drėgna šiuo metu? O gal šaltoka? O užterštumas iš tikro didelis? (mat jie vaikšto su visokiomis kaukėmis).

- Spalio pabaiga ir visas lapkričio mėn. pagal lauko temperatūrą būtų panašus į mūsų, Lietuvoje paskutinį vasaros, rūgpjūčio mėn. ir visą rugsėjo mėnesį. Tiesa, nuo lapkričio vidurio Tokijuje vėlyvi vakarai ir ankstyvi rytai jau būdavo vėsoki. Bet bendrai paėmus, tik vieną kartą buvau užsidėjęs šiltesnį megstinį.
- Kas liečia lietų, tai tik porą dienų lijo; visos kitos dienos tuo metu buvo saulėtos, sausos.

O užterštumas iš tikro didelis? (mat jie vaikšto su visokiomis kaukėmis).

- ne, užterštumo ten nesijaučia (tarkim automobilių išmetamų dujų smarvės ir panašių mums įprastų gatvėse kvapų). smogo taip pat nemačiau.
Su kaukėmis vaikšto visi sergantys ar tik serguliuojantys žmonės, kad neapkrėstų kitų.

Kas liečia tų naktinių užkandinių, tai tikrai atrodo šauniai ir gaila, kad be visą parą veikiančių kebabinių ar degalinių, Lietuvoje nieko daugiau nei karštą sumuštinį nenusipirksi vėlyvą vakarą ar rytą.

na, tas jų maistas iš visą parą dirbančių parduotuvių pakankamai skanus ir įvairus (Lietuvoje daug mažesnis pasirinkimas. Kebabinių neskaitau, nes nelaikau kad čia parduodamas geras "maistas"): pradedant karštom bandelėm/picom ir baigiant jų vietiniais šašlykais - įvairios keptos mėsos gabaliukais ant pagaliukų.

Kažkaip labai keista, kad aš nematau kawainu nuotraukų su japonų merginom... ar čia persigandęs to įstatymo (vienam JAP bloge skaičiau), kad Japonijoje dabar šiaip negalima fotografuot žmonių gatvėje kai tau šauna į galvą. Be to, ar jau susiradai ten sau žmoną?

- Nuotraukų su japonais po to įdėsiu, kai apie tai rašysiu. bet turiu pasakyti, kad ne visi japonai gatvėje mėgsta būti fotografuojami. Labai dažnas stengdavosi nusukti veidą, kad tik nepapultų į objektyvą. bet buvo ir tokių, kurie visai abejingai reaguodavo kai jį ar ją fotografuodavau. būdavo, kad net papozuodavo, kai matydao, kad rengiuosi fotografuoti. O kartais ir pats paprašydavau leisti nufotografuoti.
- kas dėl įstatymo, tai nežinau apie jį nieko.
- ... :-)

[Eglaya]

Wa~ 7-Eleven!!!! Vos neišgriuvau pamačius Čia pas mane už barako lango lygiai tokia pati stovi (tik su korėjietiškais užrašais xD). Geras

Susidaro įspūdis, kad viskas ganėtinai panašu į Korėją, tik čia mangų tiek daug nėra... Populiaresnės "manhwa bibliotekos". xD

[arna]

atsakymai į klausimus

Labas, tai va keli klausimai iš mano pusės:
1. Ko pats tikėjaisi ten vykdamas? Viskas taip kaip ir įsivaizdavai?
2. Ar teko sulaukti kokių perdėtų ar neįprastų žmonių reakcijų? (jei jų iš viso buvo.. )
3. Ar teko patirt kokių nesusipratimų?
4. Kokie tavo paties įspūdžiai ten nuvykus?

1. jei atvirai, tai nieko per daug nesitikėjau. apie Japoniją, Tokijų jau daug buvau girdėjęs, skaitęs, tad viskas, ką ten mačiau, manęs nei per daug nustebino, nei per daug nesužavėjo. Išimti darau tik Kyotui su jo architektūriais, landšaftiniais muziejais, - va čia tai buvo labai ir labai gražu.
2. tarkim taip: tu esi visur ir visada stebimas, net kai apie tai net nenutuoki. japonai vengia akių kontakto, ypač su užsieniečiais; bet juos be galo mėgsta slapčia stebėti. Vienas tipinis pavyzdys:
- sustojau viename rajone tokį gražų pastatą nufotografuoti ir čia pat sustojo tas vaikinas su dviračiu, taip pat to paties nufotografuoti. tai kol jis fotkino, aš jį ir "nupleškinau". Po to nusisukau ir kažką kitą apžiūrinėti pradėjau. Nežinau kodėl, bet po kelių akimirkų vėl apsisukau, ir pamačiau, kaip šitas japonas dabar jau mane fotografuoja... ką gi, teliko tik nusišypsoti ir jam ranka pamoti :-). Va taip vat ir gaunasi visur: atrodo jie tavęs nė nepastebi, bet tau to nė neįtariant slapčia tave stebi ar net fotografuoja :-) ..P.s.: gaila kad negaliu įkelti foto su tuo japonu, per didelė rezoliucija.
3. vieninteliai nesusipratimai tai buvo su metro, su persėdimais ir nuvažiavimais ten kur man reikia. Bet tai jau atskira tema ir japonai čia jau niekuo dėti. Metro perpratau tik po gerų trijų savaičių..
4. sunku pasakyti. kasdieną gaudavau milžiniską kiekį naujos informacijos; ir jos buvo tiek daug, kad išskirti kažkokius tais ryškesnius įspūdžius net sunku būtų. Nebent kaip minėjau, galėčiau išskirti tik Kyoto šventyklas ir sodus; va jie tai padarė labai didelį įspūdį - tokio grožio niekur dar nebuvau matęs.

Wa~ 7-Eleven!!!! Vos neišgriuvau pamačius Čia pas mane už barako lango lygiai tokia pati stovi (tik su korėjietiškais užrašais xD). Geras

Susidaro įspūdis, kad viskas ganėtinai panašu į Korėją, tik čia mangų tiek daug nėra... Populiaresnės "manhwa bibliotekos". xD

Čia irgi labai populiarios specializuotos mangos, dvd (filmai, muzika) parduotuvės, kas liečia anime, manga tematiką. Bet vėl, tai jau atskira tema. Tos parduotuvės būna pačios įvairiausios, nuo visai mažyčių iki padoraus prekybcenrio dydžio.

Ar jautiesi milzinu?

- senos kartos japonai (vyrai ir moterys) apie 50-90metų yra labai maži; apie 150-165cm;
- vidurinės kartos japonai (vyrai ir moterys) apie 35-45metai yra vidutiniškai apie 165-175cm. Gana dažnai pasitaiko ir aukštesnių;
- šiandieninis jaunimas (vaikinai ir merginos) apie 16-35metai yra apie 175-185cm. Yra žemesnių ir aukštesnių japonų. Beja, teko ne vieną kartą matyti ir aukštą apie 185cm, be galo dailiai nuaugusią japonę. Vaizdas pritrenkiančiai gražus.

Kas liečia japonų, ypač japonių kojas, tai tarkim didesnė dalis (jei kalbėti apie viduriniąją kartą ir šiandieninį jaunimą) turi kreivas. Bet nemažai mačiau ir su mums įprastomis, tiesiomis kojomis bevaikštant. Beja, japonės yra labai ir labai gražios..

o man idomu kiek reikia pinigeliu turet, kad galetum nuvykt i Japonija? as pati planuoju kazkada ten nuvykt

- pinigų kiekis labai priklauso nuo to kuriam laikui ir su kokiu tikslu ketini važiuoti į tarkim, Tokijų. -- Tarkim svečių namai, "quest house", kur gyveno vienas mano pažįstamas ir kurie yra populiarūs tarp jaunų, iš provincijos atvykusių jaunų japonų, mėnesiui kainuoja 42,000JPE. Į šią kainą įeina šildymas, karštas vanduo, virtuvėje išnaudojama el. ir panaši energija. Gyvenimo sąlygos: gali tekti viename kambaryje miegoti ir su 4-5 kitais "likimo broliais". Tualetas, dušas, berods yra atskirai, panašiai kaip senuosiuose tarybiniuose studentų bendrabučiuose.
- Jei nori gyventi trumpiau, tai 'quest house" už nakvynę gali tekti mokėti 1,500-2,000JPE. Bet gyvenimo sąlygos labai priklauso nuo konkrečios įstaigos. Bet komforto tai tikrai nesitikėk. Pvz. Kyote, man viena naktis "quest house" stiliaus namuose kainavo 2,500JPE; ir tai buvo liukso kambarys jų supratimu, nes buvo šildomas ir vienvietis.
- maistas. galima įvairių pusfabrikačių (makaronai ir pan.) nusipirkti ir už 100JPE. Bet kasdien tokiu maistu maitinantis ir intensyviai vaikščiojant po miestą, energijos užtektų tik kokiai savaitei. Geriusia orientuotis į 1,000JPE per dieną maistui (už tiek pavalgysi, bet sotus nebūsi, bet ir nebadausi); galima orientuotis ir į apie 500JPE per dieną maistui. bet būtina sąlyga, kad maistą pati gaminsi namie.
- metro kainuoja priklausomai nuo to, kur nori nuvažiuoti nuo 160-330JPE.
- jei esi moksleivė ar studentė, įėjimai kainuos per pus pigiau: 400-500JPE (bet čia jau nuo muziejaus priklauso).
- ... ir t.t.

[arna]

manga

Kiekviename Tokyo rajone, kvartale yra didesnė ar mažesnė anime/mangos parduotuvė. Maža tokia parduotuvė būtų kokių 25m² kur rastumėte visko po truputį: mangos, anime, muzikos ir jap.filmų dvd. Didesnė, - tai būtų jau kelių šimtų kvadratinių metrų per kelis aukštus parduotuvė, kur asortimentas būtų panašus, tik pasirinkimas nepalyginamai platesnis. Dažnai čia dar gali būti ir atskiri įvairiausių jap.žurnalų, knygų ne anime/manga tematikos, niekučių/suvenyrų skyriai. Dažnai gali būti atskirame aukšte dvd filmų/anime pačia įvairiausia tematika nuomykla.
Asmeninė nuomonė, kai įėjau į tokią parduotuvę – tai rankos iš nevilties nusviro, kai pamačiau didžiulę salę lentynų nukrautų nuo apačios iki viršaus pačia įvairiausia anime. Supratau, kad ne mano jėgom sukaupti tokią kolekciją; o galiausiai kur ją tokią dėti ir laikyti? Su manga t.p panašiai – ištisos lentynos pačios įvairiausios mangos.
Kas gana keista man pasirodė, kad tokiose parduotuvėse šalia padorios anime ir mangos visada padėta ir manga/anime hentai produkcija. Beja, dažnai pasitaiko ir atskiri stendai, kur prekiaujama anime hentai video žaidimais. Beja jų įpakavimas kažkodėl tai man pasirodė juokingas ir kiek vaikiškas, jei per daug nekreipti dėmesio į gundančias, kartais ir nelabai padorias anime mergaičių pozas. Kad tai hentajus, dažnai galima atspėti ir iš tų baltų skysčių, kuriais tos mergaitės būna apsitaškiusios. Ir visa tai titulinis prekės įpakavimas. Va šito, tai niekaip nesupratau, kodėl jie tokių žaidimų nededa į „Entrance Only For Adults“ skyrių?

Beveik kiekvienoje tokioje parduotuvėje yra atskiri skyriai su aiškiu ir griežtu užrašu: „Entrance Only For Adults“. Kartą čia užėjus pamačiau labai daug japoniškos pornografijos dvd. Čia pat galima nusipirkti ir įvairių jap.pornografinių žurnalų ar kalendorių. Ir beveik visa ši produkcija orientuota į vyriškąją auditoriją. Taip nusprendžiau žvelgdamas į visus viršelius kur išimtinai puikuojasi vien tik gražios japonės. Beja visa ši produkcija dailiai supakuota ir jos jau niekaip nepavartysite ar kitaip nepažiūrėsite. Vienas dalykas patiko tokioje parduotuvėje, kad įėjus į tokį skyrių už prekę per specialų langelį galima vietoje susimokėti; žodžiu iš ten išėjus niekas ir neįtars kad kažką tokio pirkai.
Tokijuje yra ir specializuotos nedideles parduotuvėlės, kurios prekiauja išimtinai filmuota ar animuota pornografine medžiaga (filmai, anime) ir įvairiu hentajumi. Deja kas ir kaip ten yra nežinau – kažkaip nebuvo noro ten užsukti :-).

Kiekviename didesniame ar mažesniame knygyne visada rasite ir didesnį ar mažesnį mangos skyrių. Beja jų knygynai tikrai yra įspūdingi: per du/tris aukštus ir tokie dideli, kad Lietuvoje net nežinau, kas galėtų jiems prilygti.

Manga (vieno tomo) kainos.
- Uenos rajonas – 390¥, 400¥, 505¥, 540¥, 560¥, 590¥, 680¥, 1280¥. Magos tomas, kuris kainavo 1280¥ buvo labai storas ir didelis, kaip gera knyga. Čia pat galima nusipirkti ir kalendorių ar kalendoriniaus tipo mangakų fanartų ar piešnių su įvairiais manga/anime herojais. Bet tie „kalendoriai“ gana ploni ir manau skirti daugiau kolekcionieriams ar to ar kito mangakos gerbėjams. Hentai manga čia kainuoja 876¥, 952¥, 1000¥. Kaip matote, ji nepalyginamai brangesnė už padorią mangą ir ką dar pastebėjau nepalyginamai didesnio formato ir storesnės savo turiniu. Visos mangos ir kalendoriai įpakuoti.
- Itabashi rajonas – 105¥, 250¥, 350¥, 505¥, 676¥. Visos mangos supakuotos. Vienoje tokioje parduotuvėje buvo visų mangų išpardavimas ar gal kokia akcija, kai visos mangos buvo išpakuotos ir kas svarbiausia kainavo po 105¥!!! Taip turėjau progą gyvai perversti savo mėgstamas ir pačias žinomiausias mangas. Jausmas tikrai malonus, kai rankose laikai kokią „death note“, „I‘s“ ar pan. Mangą ir ją vartai. Tiesa tokie išpardavimai turi vieną trukūmą: jei nesuskubsi per tokią akciją iš karto visos manga serijos nusipirkti, tai vėliau teks tenkintis tuom, kas liko, t.y. pavienėmis jos serijomis. Na, bet už tokią kainą vis tiek galima prisipirkti tiek daug geros ir įvairios mangos..

...Tada galutinai supratau, kad piratinės kompiuterinės visų mangų versijos tiesiog neįmanomos Japonijoje, nes niekaip neįsivaizduoju japono skaitančio mangą prie kompiuterio monitoriaus. Galbūt kažkas taip ir daro, bet tikro japono tikrai, kaip minėjau, neįsivaizduoju, kitaip, kaip tik su manga rankose. Tai yra du nepalyginami ir nesugretinami dalykai: „gyvas“ manga tomas ir ta pati manga kompiuterio ekrane.

Teko matyti ir tokių manga/anime parduotuvių, kur tarkim manga parduodama labai pigiai - 105¥, 250¥, bet visa ji yra jau „padėvėta“, kažkieno jau perskaityta ir „suvartota“. Bet kiek teko vartyti tokios mangos, tai jos „prekinė išvaizda“ dar visai gera ir manau bet kokiam lietuviui moksleiviui ar studentui turėtų pilnai „sueiti“ :-). Tiesa, ir čia gali nebūti visa/pilna tos ar kitos mangos serija.

foto:
nedidelė manga parduotuvė Itabashi rajone
nedidelė manga parduotuvė Uenos rajone
nedidelė manga/anime parduotuvė Itabashi rajone kur prekiaujama "padėvėta" manga

[Nismo]

Nu ir sekasi zmonem o ka tu ten tiksliai darai mokaisi ar dirbi?

[Kolegam]

Net nebūčiau patikėjęs kad iš tikrųjų pas juos betvarke su laidais iš nuotraukų pastebėjau.
Klausimas turėčiau kaip ten pas japonus su kultūra ta vadinama pagarba vyresniam, elgesys jaunimo viešose vietose ta prasme porelių ?
Ir aišku nesulaukiu pamatyt kokia nors mokykla nufotografuota su moksleivių uniformom

[kepasa]

as dar noreciau taves uzklaust kaip ten su rubais??? kiek zinau afigieni yra ir kokia ju kaina? a mum tokiem milzinam palyginus su japonais butu dydziu?

[stiff]

gaila bet foro nerodo dabar pamaciau tema taip norejau pamatyt kaip parduotuves atrodo zmonys :|

[arna]

Tema "Ieskau paramos mainu programai!"

norėčiau truputį pakomentuoti šią temą, atsiradusią vienoje gijoje:

Pažinti Japoniją turint minimaliai išteklių iš tiesų yra geriausiai dalyvauti mainų programoje su galimybe apsigyventi tikrų japonų namuose. Ir žinoma studijuoti japonų kalbą ir dar eilę dalykų susijusių su Japonijos kultūra. Manau privalumus visi supranta:
- gyvenimas tikroje japoniškoje aplinkoje;
- studijavimas Japonijos kultūros (kalba ir pan.);
- daug laisvo laiko kurį galima išnaudoti keliaujant po Japoniją;
- jei yra galimybių, tai pažinimas dieninio ir naktinio Japonijos didmiesčių gyvenimo.

Yra dar viena galimybė, kuria dažnai pasinaudoja užsieniečiai norėdami pagyventi Japonijoje. Tai t.p. kažkas panašaus į mainų programas, bet šiuom kartu viskas truputį kiek kitaip:
- yra tokie japonistikos centrai, į kuriuos atvyksta užsieniečiai studijuoti/mokintis japonų kalbos. Jiems tikriausiai suteikiamos gyv.patalpos (šito tiksliai nežinau) ir kas svarbiausia, darbas, kurio pagalba galima kažkiek užsidirbti pragyvenimui.

Dabar apie viską, kaip atrodo iš tiesų.
- jei galvojate tik truputį pagyventi ir pasimokinti Japonijoje, tai tokie „mainai“ ir studijos yra pats tas;
- bet jei galvojate pasilikti Japonijoje labai ilgam, ar neapibrėžtam laikui, tai turite žinoti štai ką:
1. Japonijoje šiuo metu labai sunku gauti gerai apmokamą darbą. Japonijoje visada pirmenybė bus teikiama japonui (tuo teko pačiam įsitikinti, kai keli pažįstami užsieniečiai bandė rasti darbą; vienas paprastą, "juodą", kitas pagal savo profesiją, gana prestižinį);
2. gerai apmokamą darbą galite gauti jei puikiai kalbate japonų kalba ir kas svarbiausia,- esate puikus specialistas kokios tai geros, prestižinės profesijos.
3. dauguma užsieniečių (studentiško amžiaus 20-35metų) kiek teko matyti Tokijuje dirba pačius juodžiausius, mažai kvalifikuotus darbus: parduotuvėse kasininkais, krovikais, pardavėjais, vaikų darželių auklėtojais..
4. gyvendami Japonijoje pagal mainų programą ir galiausiai norėdami čia po to dar ilgiau pasilikti, geriausią darbą, kurį jus galėsite dirbti ir kurį jums pasiulys, tai bus tik mokytojo/stažuotojo. O ar didelės jų algos, tai tikrai nežinau. Bet kad teks gyventi labai pigiame bendrabučio tipo kambaryje kur nors tolimame užmiestyje, tai nė kiek neabejoju.
5. ir jei galvojate ilgiau pasilikti ir dirbti Japonijoje, turite susirūpinti savo legalumu, ar tiksliau savo viza. Nes būsimi darbdaviai pirmiausiai žiūrės, ar galite legaliai dirbti jų šalyje.

Ir pabaigai: pastudentauti verta vykti į Japoniją. Tai jums bus kaip atostogos. Bet tai tikrai nebus tas tikrasis gyvenimas Japonijoje, apie kurį galvojate prieš čia atvykdami. Studijuodami pagal „mainus“ jus viso labo tik pažinsite ir iš dalies gyvensite tikrą japonišką gyvenimą. Sakau iš dalies todėl, kad būsite kaip „inkubatoriuje“ – nereikės sukti galvos kur gyventi, nereikės pergyventi iš ko ir kaip pragyventi. Visi šie klausimai jums iškils, kai baigsis „inkubatorinis“ laikotarpis ir jūs iš jo būsite paleisti į tikrą gyvenimą. Va čia ir prasidės visi įdomumai, tokie kaip susirasti darbą, kaip būstą, kaip išgyventi. Merginoms dar kiek pasiseks, jei ištekės už kokio japono ar šiaip Japonijoje gyvenančio emigranto (būsto problema ir iš dalies darbo) jau atkrenta. O vaikinams bus tikrai sunkiau, jei nenorės pigiai dirbti mokytojais ar šiaip nekvalifikuotais darbininkais. Tada ir išgaruos visos svajonės apie „nerealų gyvenimą Japonijoje“.

[Claud]

O kur zmones? drasiau biski , zenk i praduotuve apsikabink koki Japona ir foto

[arna]

Merginoms:

Kadangi daniausiai pasikartojantis klausimas: „kur gi pačių japonų nuotraukos?“, įdėsiu keletą jų. Tik pradžiai norėčiau papasakoti apie pačius japonus. Kas krenta į akis, tai kad jie visi yra gražūs. Japonės merginos, moterys yra labai ir labai gražios. Šito tai tikrai nesitikėjau – buvau susikuręs tokį stereotipą, kad japonės, na, tik šiaip sau, „ne mano skonio..“. Bet tai, ką išvydau ten nuvažiavęs, privertė pilnai pakeisti savo nuomonę. Japonės iš tiesų labai gražios. Tai iš tiesų gražių žmonių tauta.

Merginoms:
- Japonai vaikinai ir vyrai, t.p. labai gražūs. Beja, čia kur jūs taip žavitės tais vaikinukais gijoje „o kur vyrai?“, tai ten tokių gražiuoliukų ant kiekvieno kampo sutiksi. Pačius gražiausius tikriausiai sutiksite prabangos prekių parduotuvėse, kur prekiaujama papuošalais, aksesuarais, drabužiais, avaline ir pan. Čia tai jau vyrukai atrinkti kaip reikiant. Ypač tai matosi Ginzos rajone. Vieną vakarą ėjau ten pro kažkokią parduotuvę ir žiūriu, stovi toks aukštas, gražiai padarytas manekenas prie durų.. Bet žiūriu, kad čia kažkas ne taip.. per daug natūralus, per daug nestandartiškai gražus ir išvaizdus. Tik kai praeidamas geriau įsižiūrėjau, supratau, kad čia stovi gyvas japonas. Bet kaip minėjau nestandartiškai aukštas (apie 190cm) ir iš tiesų labai gražus.
- Teko sutikti nemažai ir labai moteriškai atrodančių vyrų. Kartais būdavo eini ir nesupranti kas priešais tave ateina: vyras ar moteris. Tiek iš viedo, tiek iš pasirengimo stiliaus, tiek iš figūros be galo moteriski vyrai. Iš pradžių galvodavau, kad jie visi gėjai yra, bet vėliau teko ne vieną tokį vaikiną matyti vaikštinėjantį apsikabinusį su mergina. Truputį keista kai lyg tais normalios orientacijos vyrukai stengiasi atrodyti moteriškai. Bet didžiausias „topas“ buvo, kai vienoje metro stotelėje mačiau vaikiną apsirengusį moteriška suknele!!! Tokio „čiūdo“ dar neteko matyti. Žinoma, viskas buvo neiššaukiančiai, gana stilingai, net sakyčiau reikėtų įsižiūrėti, kad suprastum, kad tai ne ištemptas iki blauzdų megstinis, o pati tikriausia suknelė (gudriai sugalvota). Ir eina sau vyrukas su lengva bardele ant smakro ir nieko .
- Teko matyti it tokių, tarkim tokių vaikinų, kurie atrodo kaip pan-roko-pop žvaigždutės: spalvotos pastatytos šukuosenos, aptempti, prie kūno prigludę rūbai, batai pagal apsirengimo stilių ir žinoma visi kaip vienas nupiepę, oi atsiprašau, liekni kaip dektukai. Lietuvaitės iš AZ pastebėjau seilėjasi žiūrėdamos į tokių nuotraukas. Pasižiūrėti gal ir įdomu, bet buvau labai nemaloniai nustebintas, kai išgirdau juos kalbant: tokių bobiškų, saldžių, o kartais ir nemaloniai spiegiančių balsų dar neteko iš vyr.giminės girdėti. Žinodamas, kad Japonijoje negalima apie žmogų spręsti pagal jo apsirengimo stilių, tai taip ir nesupratau kas jie tokie: gėjai-mezgėjai, šiaip nupiepėliai klubiniai berniukai ar dar kokie tai neaiškūs.. na tiesiog nežinau; tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tai būtų patys gryniausi gėjai, bet ten, ne visada yra taip, kaip atrodo.
- Patys japonai vyrai, tarkim subrendę, atrodo daugiau standartiškai – absoliuti dauguma kostiumuoti; mačiau kelias išimtis, kai vyras buvo akivaizdžiai meniškos pakraipos, kas labai atsispindėjo jo apsirengimo stiliuje; beja labai skoningame ir stilingame.
- Apie kostiumuotus vyrus. Iš pirmo žvilgsnio jie iš tiesų atrodo visi vienodai. Tačiau gan greitai pradėjau daug atskirti: kaip kostiumų pasiuvimas ir medžiaga, batai, įvairūs vyriški aksesuarai ir galiausiai kaip viskas tarpusavyje derinama. Atidžiau pasižiūrėję suprasite kaip vistik skirtingai apsirengę tie kostiumuoti vyrai: pradedant labai prabangiais armani kostiumais ir baigiant tikriausiai kostiumais iš pačių pigiausių parduotuvių. Ir batai.... va čia tai šalis, kur kiekvienas labai rupinasi savo apavu. Niekur pas nieką nemačiau nutrintų, nunešiotų ir neprižiūrėtų batų. Taip, pas vienus gersnis, pas kitus prastesnis apavas, bet visi vienodai gerai nuvalyti, sutvarkyti..

P.s.: ir pvz. Tokijuje ne kiekvienas sutiktas japonas, bus tikrai japonas - čia gyvena labai daug emigrantų iš azijos šalių. taip kad lietuvaitės ir lietuvaičiai, neapsirikite..

FOTO:

Labai retai pamatysi kur japoną su tikru kimono. moterys labiau mėdsta puoštis kimono:

na, o čia tikriausiai žinote kas čia toks yra: .Pamatyti Šį Žmogų buvo vienos iš mano svajonių išsipildymas :-)