Artėja tas stebuklų metas, kurio dauguma laukia visus metus, todėl nusprendžiau trumpai jus supažindinti su Kalėdomis Japonijoje.
Ši šventė Japonijoje šiek tiek skiriasi nuo vakaruose švenčiamų Kalėdų. Didelę įtaką daro faktas, kad maždaug tik 1 procentas japonų yra krikščionys, todėl Kalėdos labai sukomercintos arba tiesiog įgavusios kitokią prasmę.
Dėja, bet gruodžio 25d. Japonijoje nėra nacionalinė šventė, žmonės eina į darbus, mokyklas. Kalėdų vakaras yra labiau laikomas šiltų jausmų ir laimės skleidimo, šeimos bei romantikos laiku ir neturi jokių sąsajų su šios šventės krikščioniškąją versija.
Hotei-osho - Kalėdų Senelio "pusbrolis" budistas, pagal japonų mitologija, jis yra vienas iš Septynių Laimės Dievų. Jis vaizduojamas kaip mielo veido senukas, su savimi visąlaik turintis didžiulį maišą, tačiau dėl per labai nesupaprastintos jo asmenybės, japonų vaikai mieliau renkasi vakarietiškąjį Senelį.
Daugumoje japonų namų pamatytume papuoštą Kalėdų eglutę ir mažus, nekantrius vaikučius, laukiančius dovanų, tačiau šeimoje, dovanas dovanoja tėvai vaikams, o ne vaikai tėvams, todėl dovanojimo tradicija tęsiasi kol vaikai tiki Seneliu.
Dar dovanas dovanoja romantiškai susiję žmonės ir labai artimi draugai. Šios dovanos dažniausiai būna, kažkas labai mielo arba romantiškoje situacijoje, kažkas brangaus - papuošalai, drabužiai, bilietai į keliones.
Lietuvoje įprasta valgyti keptą žąsį, kitose vakarų šalyse - kalakutą, tačiau dėl Japonijos kalakutų "trūkumo" ir didžiulės KFC įtakos, "kalėdinė višta" tapo gan populiariu pasirinkimu. Šiek tiek unikalesnis maistas - be galo puošnus, kalėdinis tortas, o visi tortai neparduoti iki Kalėdų ryto yra laikomi labai "pasenę" ir išparduodami už savikainą.
Kalėdų vakaras vienišoms japonėms - ne pyragai! Kiekvienai japonei yra tiesiog būtina su kažkuo praleisti Kalėdų vakarą. Jom labai svarbu kur jos praleis šį vakarą ir kokią dovaną gaus. Šis "pasimatymas" privalo būti įpatingas, prašmatnus ir svarbiausia - romantiškas! Jaunos japonės su vaikinais dažnai mėgsta pasigirti, pasimaivyti prieš savo vienišas drauges, todėl tai - labai nemėgstama pokalbių tema tarp Japonijos moterų. Anksčiau, netekėjusios moterys, kurių amžius viršijo 25-erių metų ribą, buvo vadinamos "neparduotais tortais".
Taigi, matome, kad religijos barjeras nesudaro kliučių japonams susikurti dar vienos šventės kuri teikia džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems.
Ši šventė Japonijoje šiek tiek skiriasi nuo vakaruose švenčiamų Kalėdų. Didelę įtaką daro faktas, kad maždaug tik 1 procentas japonų yra krikščionys, todėl Kalėdos labai sukomercintos arba tiesiog įgavusios kitokią prasmę.
Dėja, bet gruodžio 25d. Japonijoje nėra nacionalinė šventė, žmonės eina į darbus, mokyklas. Kalėdų vakaras yra labiau laikomas šiltų jausmų ir laimės skleidimo, šeimos bei romantikos laiku ir neturi jokių sąsajų su šios šventės krikščioniškąją versija.
Hotei-osho - Kalėdų Senelio "pusbrolis" budistas, pagal japonų mitologija, jis yra vienas iš Septynių Laimės Dievų. Jis vaizduojamas kaip mielo veido senukas, su savimi visąlaik turintis didžiulį maišą, tačiau dėl per labai nesupaprastintos jo asmenybės, japonų vaikai mieliau renkasi vakarietiškąjį Senelį.
Daugumoje japonų namų pamatytume papuoštą Kalėdų eglutę ir mažus, nekantrius vaikučius, laukiančius dovanų, tačiau šeimoje, dovanas dovanoja tėvai vaikams, o ne vaikai tėvams, todėl dovanojimo tradicija tęsiasi kol vaikai tiki Seneliu.
Dar dovanas dovanoja romantiškai susiję žmonės ir labai artimi draugai. Šios dovanos dažniausiai būna, kažkas labai mielo arba romantiškoje situacijoje, kažkas brangaus - papuošalai, drabužiai, bilietai į keliones.
Lietuvoje įprasta valgyti keptą žąsį, kitose vakarų šalyse - kalakutą, tačiau dėl Japonijos kalakutų "trūkumo" ir didžiulės KFC įtakos, "kalėdinė višta" tapo gan populiariu pasirinkimu. Šiek tiek unikalesnis maistas - be galo puošnus, kalėdinis tortas, o visi tortai neparduoti iki Kalėdų ryto yra laikomi labai "pasenę" ir išparduodami už savikainą.
Kalėdų vakaras vienišoms japonėms - ne pyragai! Kiekvienai japonei yra tiesiog būtina su kažkuo praleisti Kalėdų vakarą. Jom labai svarbu kur jos praleis šį vakarą ir kokią dovaną gaus. Šis "pasimatymas" privalo būti įpatingas, prašmatnus ir svarbiausia - romantiškas! Jaunos japonės su vaikinais dažnai mėgsta pasigirti, pasimaivyti prieš savo vienišas drauges, todėl tai - labai nemėgstama pokalbių tema tarp Japonijos moterų. Anksčiau, netekėjusios moterys, kurių amžius viršijo 25-erių metų ribą, buvo vadinamos "neparduotais tortais".
Taigi, matome, kad religijos barjeras nesudaro kliučių japonams susikurti dar vienos šventės kuri teikia džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems.
