Kendo

[oyo]

zinoma, man, kenjutsu yra kazin kodel geriau. matyt del mano polinkiu i kenjutsu naudojima praktikoje ir t.t.

Na tai pasakok, koks buitines paskirties daiktas vel nukentejo

[Usotsuki]

XD saipykites, saipykites...

tiesiog kenjutsu praktiune paskirtis gatveje naudingesne negu kendo butu, nes kendo gi nesimus skirtas - dabar tai bene sportas. o wat kenjutsu, ir apsigint galima (tik su katana gintis gal ir ne pati genialiausia mintis...) bet su bokkenu galima mokant siokiu tokiu katu ir judesiu, galima issiwest kokiu sawo, ir uzpuolimo metu galima kazkaip apsigint arba suzalot ka nors, sulauzyt kaulus, ir istatyt dar bo keleta papildomu sanariu... nieks gal nepriekaistautu kad gyneisiu wienas, mediniu kardu nuo kokiu 4 uzpuoliku...

[oyo]

Gal priekaistautu.

To, kas parasyta, teisiniu aspektu nagrinejimas butu idomi ir gal naudinga tema apmastymams, bet kazin ar kas labai susidometu ir skaitytu.

Tiesiog paprastesnis receptas tiems, kas itin rupinasi savim brangiausiuoju "gatveje" : ar tik nereiketu rupintis daugiau ne galimais priesais, o savimi ? Bo baime isejus gauti "i galva" gali tureti tik dvi priezastis:

- neuroze;
- issaukiantis elgesys ir isvaizda.

O bokkenas prie sono cia tik papildytu isvardyta "bukieta"

[Usotsuki]

na kai eini is treniruotes... ( XD )

bet rimtai, nesiotis su sawim bokkena... dumb idea. reikia beginkliu techniku. tik ne kazkokiu permetimu po kuriu, kad ir sumusi nugara ir galva, bet koks wisiska marozas wistiek atsistos, o tada jau ko nors galingesnio.

[oyo]

Zinau pora labai slaptu techniku

[Usotsuki]

Zinau pora labai slaptu techniku

XD butinai pamokykite... kadanors XD

[arna]

kendo, kaip pasakė vienas didžiai gerbiamas pažįstamas, yra aristokratiškas žmogaus lavinimo menas. tai aristokratų užsiėmimai. ir nebūtinai reikia iš karto galvoti apie tą luomą. aristokratizmu spinduliuoti gali ir žmogaus siela, dvasia, poelgiai, žodžiai ir mintys...
kendo tarp samurajų buvo tik viena gėlė, visoje turimų įvaldyti menų puokštėje. poezija, kaligrafija, muzika, beginklė kova... kiek daug reikia išmokti ir sužinoti, kad galėtum išlavinti savo sielą, protą ir kūną..
tad neapsiribokite vien tik ties kendo. kad būtum geras lenktynininkas neužtenka mokėti tik vairą sukinėti ir pedalius spaudyti..

[niekšas]

kendo, kaip pasakė vienas didžiai gerbiamas pažįstamas, yra aristokratiškas žmogaus lavinimo menas. tai aristokratų užsiėmimai. ir nebūtinai reikia iš karto galvoti apie tą luomą. aristokratizmu spinduliuoti gali ir žmogaus siela, dvasia, poelgiai, žodžiai ir mintys...
kendo tarp samurajų buvo tik viena gėlė, visoje turimų įvaldyti menų puokštėje. poezija, kaligrafija, muzika, beginklė kova... kiek daug reikia išmokti ir sužinoti, kad galėtum išlavinti savo sielą, protą ir kūną..
tad neapsiribokite vien tik ties kendo. kad būtum geras lenktynininkas neužtenka mokėti tik vairą sukinėti ir pedalius spaudyti..

Gražiai pasakyta bet aš asmeniškai abejoju kad toki dalykai kaip poezija, kaligrafija ir muzika buvo labai vertinami samurajų. Ir aš asmeniškai manau, kad jie patys į tai žiurėjo gan atmestinai, nes bukim realistai - kam iš paminėtų dalykų skirsi preoriteta žinodamas kad bet kuriuo momentu gali tekti stot į kova da smiert aš tai visa demesi skirčiau ken-jutsu ir beginklei kovai, poezija ir t.t. nueitų į paskutine vieta . Mastant realiai, manau kad ir buvo butent taip

[arna]

Gražiai pasakyta bet aš asmeniškai abejoju kad toki dalykai kaip poezija, kaligrafija ir muzika buvo labai vertinami samurajų. Ir aš asmeniškai manau, kad jie patys į tai žiurėjo gan atmestinai, nes bukim realistai - kam iš paminėtų dalykų skirsi preoriteta žinodamas kad bet kuriuo momentu gali tekti stot į kova da smiert aš tai visa demesi skirčiau ken-jutsu ir beginklei kovai, poezija ir t.t. nueitų į paskutine vieta . Mastant realiai, manau kad ir buvo butent taip

na nereikia mastyti ir visko priimti pagal savo "kurpalių" ir pagal savo laikmetį. juk kai studijuoji u-tete, pvz. skulptūros nesimokini vien tik lipdyti iš molio. mokiniesi istorijos, kalbų, piešti, net tapybos ir grafikos. ir kuom studijuojamas mokslas sudėtingesnis, tuom labiau reikalingas visapusiškesnis žmogaus išsilavinimas. o ką jis po to su išmoktais dalykais darys ir kaip juos panaudos baigęs u-tetą, tai jau to žmogaus asmeninis reikalas.

taip manau ir su kendo, arba tiksliau samurajų apmokymų, kur be kendo įėjo ir visas pluoštas papildomų mokslų. juk ne veltui samurajai tuo metu (ir dabar) laikomi buvo elitu (na neskaitant aristokratijos). ir išeiti samurajaus apmokymų kelią, tikriausiai tas pats kas baigti šiais laikais Oksfordą ar Kembridžą.

ir nereikia visko suprimytyvinti iki gatves lygio. juk samurajai buvo samdomi to meto aukštuomenes, gyveno jų rūmuose, bendravo su aristokratais. kaip gi manai, ar koks stačiokėlis kuris mokėjo mojuoti tik katana butų lengvai pritapęs prie elito ir ar lengvai rastų bendrą kalbą su savo šeimininku. nereikia pamiršti, kad ir patys aristokratai buvo samurajai; tai nejaugi manai kad jie apsiribos tik mokymu mojuoti katana?

[niekšas]

Nu taip, teisingai pasakyta. Bet man tik nelabai suprantama ar gali žmogus tiek daug dalykų išmanyt? Ar nebus taip, kad čia tik ideologija koks turėtų buti samurajus, o reali situacija galėjo but visai kitokia. Trakim man sunku išsivaizduot žmogų kuris skaito knygas eilėraščius, domisi muzika, menais ir taip pat katana valdo puikiai iš savo patirties galiu pasakyti, kad norint tapti specialistu bent vienoj iš tų sričių reikia oi kaip pasistengt (ken jutsu čia išsiskiria dar labiau). Tiesiog sunku išsivaizduot kaip samurajus realiai gali buti toks "visapusiškas"

[arna]

gal ne kokį palyginimą padarysiu, bet galima imti geišas to meto. kuom labiau ji buvo visapusiškesnė, t.y. kuo daugiau menų ji buvo įvaldžiusi, tuom ji buvo laikoma vertingesnė. juk jos tokios brangios ir prestižinės buvo laikomos ne tik dėl mokėjimo mylėtis..

galiausiai juk kendo tai kardo kelias. savęs lavinimo kelias. ir kai eini teisingai juo, lavindamas save, pajunti tam tikras tuštumas, neužpildytas savo sieloje, prote.. o mokėjimas mojuoti katana tikrai jų neužpildys. Pasižiūrėk į oyo čia įdėtas katanų fotografijas. kaip manai, kokios rankos laikė tuos meno kūrinius?

kai vadovaujiesi siauru asmeniniu požiūriu, tu mažai tegali matyti, t.y. matymo kampas yra mažas, bet kai plačiau atsimerki, pamatai, kad priešais tave visas horizontas. ir tai yra Gyvenimas, mokslas, žinios...

Prasitrink akis, ir suprasi, kad gyvenimas ne tik valgymas, kakojimas ir miegojimas

[niekšas]

gal ne kokį palyginimą padarysiu, bet galima imti geišas to meto. kuom labiau ji buvo visapusiškesnė, t.y. kuo daugiau menų ji buvo įvaldžiusi, tuom ji buvo laikoma vertingesnė. juk jos tokios brangios ir prestižinės buvo laikomos ne tik dėl mokėjimo mylėtis..

galiausiai juk kendo tai kardo kelias. savęs lavinimo kelias. ir kai eini teisingai juo, lavindamas save, pajunti tam tikras tuštumas, neužpildytas savo sieloje, prote.. o mokėjimas mojuoti katana tikrai jų neužpildys. Pasižiūrėk į oyo čia įdėtas katanų fotografijas. kaip manai, kokios rankos laikė tuos meno kūrinius?

kai vadovaujiesi siauru asmeniniu požiūriu, tu mažai tegali matyti, t.y. matymo kampas yra mažas, bet kai plačiau atsimerki, pamatai, kad priešais tave visas horizontas. ir tai yra Gyvenimas, mokslas, žinios...

Prasitrink akis, ir suprasi, kad gyvenimas ne tik valgymas, kakojimas ir miegojimas

Jau šita tai tikrai žinau...
O šiaip tai sutinku, nesakau kad išsilavinimas ir visoki dvasiniai dalykai nereikalingi, (net toks materialistas kaip aš mėgsta prasmingus anime, kupinus emociju ir priverčiančius susimastyt) bet man asmeniškai tas pats kovos menas (šiuo atveju Ken-jutsu) irgi yra dvasinė vertybė. Tam pačiam galvų kapojime ar snukių daužyme aš yžvelgiu mena ir grožį, jei tai atliekama profesionaliai. Ir manau kad butent šis menas yra vertingesnis už kitus menus nes jį yvaldyti sunkiausia (Dailininkas piešdamas gyvybe nerizikuoja). Vis del to kovos menai reikalauja ne tik "iškalti" technika iki "automatizmo" bet dar ir šaltų nervų kai stoji prieš kita samurajų su katana (abu šiuos dalykus pasiekti labai sunku). Suprantu kad žudymas tarp menų "nesižiūri", bet žmogus kuris daug metu treneravosi ir kiekvieno priešininko smūgio metu tiksliai atlieka "prijoma' nukirsdamas jam galva, manau yra tikras menininkas, nes ta padaryti sugebėtu toli gražu ne kiekvienas. Ir kaip dailininkas vertina save nupiešes gera, pripažinta darba, taip ir samurajus jaučiasi pakylėtas žinodamas, kad yra meistras savo srity, jam tai irgi yra dvasinė vertybė.
Todėl manau samurajai jei ir užsiimdavo kitais menais, nemanau kad juos vertindavo taip kaip ken jutsu. Kovos menas irgi menas, ir jei samurajus meistras šioj srity, nemanau kad jam to neužtenka. Tarkim muzikantai nebando tapti dar ir dailininkais.

[oyo]

Kaip ir dabar, kariu luomas niekad nebuvo vienalytis - jis susidejo is daugelio "sluoksniu" ir "posluoksniu". Tad ir reikalavimai skyresi priklausomai nuo mentaliteto ir galimybiu.

Kokiam nors "ietininkui Gonzai" pilnai turejo uztekti "trumpalaikiu kursu samuraju proftechnineje", o ju vadui reikejo iseiti visa Oksfordo kursa, kaip sake arna. T.y. "Budojuhappan'as" - astuoniolika karui reikalingu igudziu, tarp kuriu jodinejimas, plaukimas, saudymas is lanko, fechtavimas (kokia nors sena mokykla iki Edo periodo), plaukimas, taktika, fortifikacija ir t.t. Plius "vadybos kursas", kad taves ne tik bijotu, bet ir gerbtu.
Rasymas ir poezija tuo metu buvo ir politikos irankiu. Norintis tapti valstybes tarnautoju turedavo toli grazu ne tik kardu mosikuoti, bet ir islaikyti egzamina - paprastai sukurti poemele. Tas paaiskinama labai paprastai - ta padarydamas, parodydavai, kad esi issilavines, mokantis bendrauti, greito mastymo (kalbame apie kanji, o jais operuoti ne taip lengva. Buvo manoma, kad lengvai susitvarkantis su kanji lengvai susitvarkys ir su zmonemis).

Pora zodziu del kendo ir aristokratizmo. Zinoma, kendo, palyginus su kokiu nors Katori shinto ryu, deja, yra tik "liaudies sportas". Aisku, ten aristokratizmo daugiau negu judo, kurio arsenalo didziaja dalimi tapo pestininku tarpusavio santykiu aiskinimosi technikos (auksto rango samurajus turejo kitu galimybiu, nei mesti priesininka per klubus ).
Bet! Nereikia pamirsti, kad:
-Kendo labiausiai siejasi su kariu luomu, o kokiais pavyzdziais buvo auklejama visa japonu nacija?
-Net ir neturedama tokiu delikaciu rengimo metodiku kaip kai kurios kenjutsu mokyklos, kendo yra pakankamai aristokratiskas uzsiemimas siuo metu. Buitines motyvacijos ir prasciokisko naudos siekimo ("ai, su kendo neapsiginsi gatveje", "oi ne, sarvai nerealiai brangus") nepakanka, kad ilgiau uzsilaikytum kendo uzsiemimuose.

Zodziu - nereiketu nei idealizuoti, nei "proletarizuoti"

[arna]

Ačiū oyo už pagalbą.

[oyo]

Beje.
Visi prijaučiantys turi progą pasveikinti Lietuvos Kendo asociaciją ir jos narius su priėmimu i Europos Kendo federaciją.

Šio džiugaus įvykio priešistorija: kelių kardui atsidavusių žmonių
darbas salėje,
darbas laisvalaikiu ir
darbas vietoj miego.
Ir jokių gražių sapnų, pvz:



P.S.: Reziumė. Nori rezultatų - mažiau pozuok ir gulinėk, daugiau ark, ARK, ARK!!!!