Visi menai (ju tarpe ir koviniai) japoniskai klasifikuojami i "siuolaikinius" (gendai) ir "senuosius stilius" (koryu). Bendrai paemus, jei randate avadinima su "Do" gale - tai bus po Meiji revoliucijos atsirades unifikuotas "naujadaras", pritaikytas ne tiek praktiniams, kiek labiau ispletotiems tikslams siekti. Jei gale yra "jutsu", arba "ryu", reiskia, kalbama apie taikomaja krypti ir priklausomybe tam tikrai mokyklai (pvz, Daito ryu aikijujutsu).
Kalbant apie kardo mena, paminetinos kelios idomios smulkmenos. Terminas "kendo" nebuvo vartojamas iki XIX a. pab. Net po Meiji revoliucijos vietoj kendo buvo naudojamas terminas gekken ("praktinis" arba "tikras kardas"= suprask, taikomasis fechtavimas). Nors terminas "Kendo" kaip filosofine kategorija buvo naudojama ir kenjutsu mokyklu epochoje,pradedant nuo XVII a., norint pabrezti, kad kardo meno mokymosi galutinis tikslas ne tik zudymui, bet ir vidiniam nusvitimui (kaip zen'e) siekti.
o dar seniau, iki XVII a. buvo laikotarpis, kada apie aukstas materijas galvoti nelabai buvo kada - galva reikejo saugoti na, aisku, japonai yra krapstukai - tuo metu jau buvo kelios kenjutsu mokyklos, taciau pagrindinis ju akcentas - praktinis ginklo ivaldymas.
Net "modernus kendo" kinta. Vienoks jis buvo iki XX a. pradzios - tuo metu didele itaka jam turejo buve samurajai ir kenjutsu mokyklu destytojai, nes formaliai ju uzsiemimas buvo panaikintas, ir dauguma ju, nepanoreje eiti i "vesternizuota" kariuomene, pradejo vystyti kendo tuometineje policijoje. XX a. pradzioje kendo savo globon pereme labai autoritetinga kovos menu sajunga Dai Nippon Butoku Kai. Ji labai prisidejo prie kendo vystymo. Po karo si organizacija buvo uzdrausta kaip "nacionalistine". Kendo vel pradeta leisti uzsiimineti 1953 m., ir veliau pokarinis kendo susijes su Zen Nippon Kendo Renmei, arba Visos Japonijos kendo federacija. Pokarinis kendo bendrai vertinant labai skiriasi nuo prieskarinio tiek "ideologija", tiek "technologija".
Zodziu, kai kam shinajus tapo visiskai atsietu nuo katanos... kai kurie kendokos moka padaryti nepriekaistinga "kaukst", bet kirsti nemoka...
Tai tiek trumpai..
Kalbant apie kardo mena, paminetinos kelios idomios smulkmenos. Terminas "kendo" nebuvo vartojamas iki XIX a. pab. Net po Meiji revoliucijos vietoj kendo buvo naudojamas terminas gekken ("praktinis" arba "tikras kardas"= suprask, taikomasis fechtavimas). Nors terminas "Kendo" kaip filosofine kategorija buvo naudojama ir kenjutsu mokyklu epochoje,pradedant nuo XVII a., norint pabrezti, kad kardo meno mokymosi galutinis tikslas ne tik zudymui, bet ir vidiniam nusvitimui (kaip zen'e) siekti.
o dar seniau, iki XVII a. buvo laikotarpis, kada apie aukstas materijas galvoti nelabai buvo kada - galva reikejo saugoti na, aisku, japonai yra krapstukai - tuo metu jau buvo kelios kenjutsu mokyklos, taciau pagrindinis ju akcentas - praktinis ginklo ivaldymas.
Net "modernus kendo" kinta. Vienoks jis buvo iki XX a. pradzios - tuo metu didele itaka jam turejo buve samurajai ir kenjutsu mokyklu destytojai, nes formaliai ju uzsiemimas buvo panaikintas, ir dauguma ju, nepanoreje eiti i "vesternizuota" kariuomene, pradejo vystyti kendo tuometineje policijoje. XX a. pradzioje kendo savo globon pereme labai autoritetinga kovos menu sajunga Dai Nippon Butoku Kai. Ji labai prisidejo prie kendo vystymo. Po karo si organizacija buvo uzdrausta kaip "nacionalistine". Kendo vel pradeta leisti uzsiimineti 1953 m., ir veliau pokarinis kendo susijes su Zen Nippon Kendo Renmei, arba Visos Japonijos kendo federacija. Pokarinis kendo bendrai vertinant labai skiriasi nuo prieskarinio tiek "ideologija", tiek "technologija".
Zodziu, kai kam shinajus tapo visiskai atsietu nuo katanos... kai kurie kendokos moka padaryti nepriekaistinga "kaukst", bet kirsti nemoka...
Tai tiek trumpai..
Comment