Kendo

[Dai-Katana]

"1000 suburi per 1000 dienu"... Dar paklausiu Sensejaus, taciau negaliu pirmiau nepaklausti cia ;] Ar apsimoka ji atlikineti paciam? Jokiu pratimu Sensejus kolkas nerekomenduoja atlikineti namie, bent jau kol pirmosios mano treniruotes, taciau as labai noriu kazka ir namie veikti...

Nekalbu apie 1000 Suburi, nes kiek supratau 1000 Suburi atlikti teisingai to nemokant neimanoma (jei ir imanoma netaisyklingai, tai koks tikslas ji daryti jei po 1000-ojo karto Suburis iskrenta tau is ranku ir krenti is nuovargio ant grindu...). O-Sensei ar kitas Sensejus sake, kad geriau atlikti Suburi 5 minutes giliai susikoncentravus, nei ta 1000 kartu.

Pamastymas toks...

[niekšas]

Nerekomenduojama pratimu atlikinet namie, del to kad dar neyvaldei technikos. Matai, jei atidirbsi (išmoksi, "atkalsi") kažką neteisingai, tai ne tik iššvaistysi laiką veltui, bet veliau bus sunkiau atidirbti teisingą techniką. Treneruojantis be mokytojo nematai savo klaidų, o aikido technikoj kiekvienas judesys turi būti tikslus. A tai būna,kad žiūri į rankas ir pamiršti kojas .

[oyo]

Is esmes nebutu taip sunku, kaip rodosi. 1000 suburi uzima apie pusvalandi. Taciau yra sunkumu:
- Uzimtumas. Retas kas gales reguliariai kasdiena skirti tam ta pusvalandi ir visiskai atsiriboti nuo kasdieniniu problemu.
- Motyvacija. Net jei laiko pakaktu, siuolaikiniam zmogui sunku surasti motyvu, pateisinanciu tokia monotoniska veikla. Priminsiu, kad pvz., Muto ryu mokykloje si praktika buvo butina, tad ir jokiu klausimu "daryti ar nedaryti" nekildavo.
- Mentalitetas. Vienam tai gali buti naudinga, o kitam nelabai. Kaip sakoma, "teisingam zmogui ir neteisingas mokymas gali iseiti i gera, o neteisingas ir gera mokyma supras blogai"

Bet yra ir kt. pasakymas - "geriau gailetis del to, ka padarei, negu del to, ko nepadarei"
Realus idirbis visada naudingesnis negu ivairus pseudoapmastymai ir guodimasis - va, treniruojuosi gal mazokai, bet uztat koks as dvasingas Todel jei tik yra galimybe - visai pavydziu jos.
Suburi yra gan paprastas judesys. Pagavus forma, po keliu simtu suburi pats organizmas pradeda ji dar labiau "gerinti", nes nuovargis nuima nereikalingus judesiu ir artina forma prie idealo.

Beje, o kodel "sensejus" rasomas is didziosios raides? Juk ne pavarde ar bendrinis vardas ( nerasom gi "Gerbiamas Docentas" ar "mano Virsininkas") . Is pagarbos? Kaip teko patirti, geri meistrai buna tokie paprasti, kad toks demesys jiems pasirodytu apsimestinis, egzaltuotas ar perdetas. Pagarba ir garbinimas - skirtingi dalykai...

[Lax..]

Yra toks daiktas "Muscle Memory". Žmogui padarius tam tikrą judesį porą tūkstančių kartu, jis pradedamas daryti negalvojant apie tai. Pvz. vaikščojimas - mes tikrai negalvojame, kaip turi judėt raumenys, kur reikia koją statyt ir t.t. Gerai išvysčius tai gali tapti refleksu.

[niekšas]

Kovos menuose tai vadinama "bucukari" eee... A gal ir ne taip, pamiršau. Geras dalykas, galvon eina smūgis ir pirma nublokuoji, po to susigaudai . Daug "kumite", "suburi" ir panašaus velnio reikia daryt. Tik 1000 kartų butų mažoka, toki sugebėjimai išsivysto per keletą metų treneruočių.

[oyo]

...nebuna taip, kad sugebejimai "ima ir issivysto", ir tampi tobulas ir prasvieseji . Jei teisingai ir ilgai dirbi iki visisko saves pamirsimo - tobuleji, bet jeigu tik pradedi tuo didziuotis ir geretis savim - prasideda degradacija.
Is viso geriau skeptiskai vertinti savo pasiekimus ir nedaryti is naujoku "bandomuju triusiu" vien del to, kad kazka nutuoki vos daugiau negu jie (buna tokiu veikeju, ).

[Dai-Katana]

Beje, o kodel "sensejus" rasomas is didziosios raides? Juk ne pavarde ar bendrinis vardas ( nerasom gi "Gerbiamas Docentas" ar "mano Virsininkas") . Is pagarbos? Kaip teko patirti, geri meistrai buna tokie paprasti, kad toks demesys jiems pasirodytu apsimestinis, egzaltuotas ar perdetas. Pagarba ir garbinimas - skirtingi dalykai...

Nežinau - refleksai ;] Labai dažnai pastebiu, kad rašydamas kokį nors užsienietišką žodį (dažniausiai japonų kilmės pvz.: Anime) parašau jį iš didžiosios raidės. Kas liečia Sensėjaus gerbimą - kas be ko aš jį gerbiu ir negaliu sau leisti su vyresniu ar aukštesniu pagal rangą (kaip darbe) elgtis kaip grynai su sau lygiu o apie išsiaukštinimą net kalbos nėra. Garbinti negarbinu, bent jau ne tokia forma kaip įsivaizduoju. Man papraščiausiai patinka "pagarba" kaip visuma, kurios aplinkui labai trūksta arba išvis nėra.

Aš dabar netgi pradėjau galvoti apie šiokius tokius pokyčius... Pradėjus su Aikido gal reiktų galvoti apie persikėlimą į Kauną ir pamėginti po kokio pusmečio ar daugiau lankyti papildomai ir Kendo. Važinėjimas gan nepatogus dalykas, bet priprasti galima ;] Turiu Kaune kelis draugus, pas kuriuos galiu apsistoti, tačiau nesinori jų kankinti 2-3 kartus į savaitę.

[arna]

Eeeee, o kas tas "1000 suburi"? :/

[Dai-Katana]

Abstrakčiai kalbant Suburi - tai kirtis su Bokkenu, Shinai (Kendo) ar Suburito (šits skirtas tokiems pratimams "atkaldinėti"). Atliekant 1000 Suburi per 1000 dienų galima suprasti jų esmę. Visgi aš manua kad 1000&1000 labiau yra retorinis dalykas, kuriuo norima pasakyti, kad tik kasdieniniu darbu ir užsispyrimu galima pasiekti tikslo. Kiek dar supratau, tai atliekant netaisyklingai Suburi su Suburito 1000 kartų be sustojimo yra neįmanoma. Per 3 metus kasdien tai kartojant tikrai turi Kendoka ar Aikidoka perprasti Suburi atlikimo techniką, bet... Galėsiu iš patirties pasakyti nebent po kokių 3-4 metų ^_^;

[arna]

Po nedidelės treniruočių sesijos, supratau, kad Kendo gana intelektualus "sportas". Nežinau ar tai teisinga mano pastebėjimas, bet ši mintis kažkodėl manęs pastaruoju metu neapleidžia. Kodėl taip manau? Gal todėl kad šiame "sporte" (atsiprasau) reikia iš tiesų daug "dirbti" galva. Ir tai yra daug sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio .

[Dai-Katana]

Po nedidelės treniruočių sesijos, supratau, kad Kendo gana intelektualus "sportas". Nežinau ar tai teisinga mano pastebėjimas, bet ši mintis kažkodėl manęs pastaruoju metu neapleidžia. Kodėl taip manau? Gal todėl kad šiame "sporte" (atsiprasau) reikia iš tiesų daug "dirbti" galva. Ir tai yra daug sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio .

Aš pilnai tuo tikiu. Vien tradicijos didelį efektą daro. Nežinau dar kaip ten su Kendo, bet abejoju ar Aikido man būtų toks, kokį jį matau dabar be pagerbimo ritualo, nusilenkimo Dojo ar O-Sensei atvaizdo pusėn, padėkos partneriui už suteiktą galimybę pasipraktikuoti, kiekvieno judesio kažkokį japonišką pavadinimą, kuriuos norėjau išmokti mintinai, bet dabar kažkaip pamatęs jų kiekį pagalvojau, kad gal geriau per praktikas išmoksiu, nei mintinai iš rašto...

[arna]

Oyo

norėjau pasiteirauti ar Lietuvoje įmanoma įsigyti kokios literatūros apie Kendo?

[oyo]

Lietuviskai tikriausiai ne.
Is esmes as vadovaujuosi tokiais principais:
- Skaityti tik pripazinta literatura, o ne "liaudies meistru" improvizacijas;
- "Plikas bazines technikas" geriau isisavinti is meistru realiai, o paveiksliukus naudoti tik kaip spargalkes;
- Daugiau demesio skirti kulturiniam budo aspektui ir rysiams tarp atskiru budo krypciu.

Kai ka stengiuosi deti i musu puslapi, bet aisku to neuztenka - besidomintis turi pats dometis, ieskoti, skaityti ir diskutuoti. Tada bus naudos.

[arna]

Lietuviskai tikriausiai ne.
Is esmes as vadovaujuosi tokiais principais:
- Skaityti tik pripazinta literatura, o ne "liaudies meistru" improvizacijas;
- "Plikas bazines technikas" geriau isisavinti is meistru realiai, o paveiksliukus naudoti tik kaip spargalkes;
- Daugiau demesio skirti kulturiniam budo aspektui ir rysiams tarp atskiru budo krypciu.

Kai ka stengiuosi deti i musu puslapi, bet aisku to neuztenka - besidomintis turi pats dometis, ieskoti, skaityti ir diskutuoti. Tada bus naudos.

Na, su tuo sutinku. Todėl ir pasidomėjau ar yra rimta, pripažinta literatūra, kurią būtų galima pasitikėti studijuojant giliau kendo. Norėtusi plačiau pačiam susipažinti su kendo gerų knygų pagalba. Gal galima būtų išgirsti rekomendaciją vienos ar kitos knygos, kurią oyo laiko verta laikyti savo rankose? Ir daugiau informacijos, per kurią būtų galima vieną ar kitą knygą užsisakyti iš leidyklos.

[oyo]

Na, as skaitau daug , isskyrus lietuviska periodika, uztat ir nesioju akinius, kurie daro mane nepanasu i samuraju
Literaturos vertinimo kriteriju gali buti kuo ivairiausiu.
Visi turbut sutiks, kad Hiroshi Ozawa kendo "vadovelio" pradedanciajam uztenka iki pirmo dano ( o kadangi po pirmo dano daug kas vel viska pradeda apmastyti nuo pradziu, tai ji tinka ir ilgiau). kai kas sako, kad kai kas is ten jau pasene, bet cia subtilybes, kurios mums neturi dideles itakos.

Is kulturinio-filosofinio pobudzio - aisku, "Go Rin no Sho", "Hagakure" ir "Budo Shosin Shu" (II labiau racionali, negu I), yra sudetingu traktatu ken ir zen tema, bet pradedanciajam ju nelabai reikia.

Forumai! Ieskokite (!!!) - kam uzsisakineti knygas, jei kendo forumuose yra nuorodu i daug medziagos ir siaip juose galima gauti nemazai "zemiskos info".

Bet vistiek - savas patyrimas geriau, negu svetimas. Jau geriau nuvaziuoti seminara, o knygos - antraeilis dalykas.