Harajuku

Na, kiekvienam savas skonis
Bet dekora tai tikrai kažkoks keistas Ir vien dėl to kad reik kilogramą aksesuarų nešiot... O kogal stiliuje dar ir špakliaus ant viso veido tepliotis reik...

Nu čia ganguro, bet mergina per daug akių šešėlio panaudojo ir atrodo kaip kaukė, giriu tik telefoną xD :

Spoileris:

O šičia normaliau atrodo {bent jau man ;D} :

Spoileris:

[sek0ne]

kaip sako musu sena patarle: kas per daug, paskui labai skauda (t.y labai nesveika)

negrazu ir taskas (ganguro tikrai jau graziau, jei nepersistengia)

[Hellsing_lover]

Na, kaip dažnai tenka matyti, japonai tiesiog neperspjaunami sugebėjimo viską perspausti srityje. Stiliai iš tiesų gražūs, įdomūs, avangardiški ir drąsūs, tačiau daug kur justi ir beskonybė, kai matyti jau nebe kažkas egzotiško ir originalaus, o kažkokia vaikščiojanti Kalėdinė eglė, susikrovusi ant savęs visą turtą. Taigi, kaip ir visi stiliai, ir šie įdomūs bei kūrybingi, tačiau pakankamai dažnai ir pernelyg perspausti

Harajuku - Mada Išdykėliams *~

Aprašymas: Tokijo gatvėse niekada nesutiksi dviejų moksleivių, apsirengusių vienodai. Kiekvienas didžiulio miesto gyventojas – ryški individualybė, išsiskirianti tiek aprangos stiliumi, tiek gyvenimo būdu. Stilingiausiomis miesto gyventojomis laikomos merginos, tapusios šiuolaikinės Japonijos simboliais – harajuku. Mums, totalitarinio mados režimo vaikams, jos panašios veikiau į ateives iš keistos neužaugusių vaikų planetos. Nuo mokyklos laikų, kai paslėpusios po suolais paslapčia studijavome „Vogue“, įpratome mėgdžioti įžymybes. Tuo tarpu tokio pat amžiaus japonų jaunimėlis vis dar vartė vaikiškus komiksus ir žaidė persirengėlius. Ir netyčia užsižaidė. Šių didelių mergaičių (jų amžius dažniausiai yra nuo 15 iki 25 metų) drabužių ir makiažo stilių lengva rasti kultinių japonų komiksų – manga – puslapiuose. Šie komiksai leidžiami kas savaitę, ir pagal epizodų kiekį nenusileidžia meksikiečių serialams. Dažnai manga tampa multiplikacinio filmo – anime – scenarijumi, vaizdo žaidimo siužetu, kino filmu. „Death Note“ – vienas garsiausių tokios transformacijos pavyzdžių: iš pradžių tai buvo komiksai, vėliau sukurtas anime, o dar vėliau ir kino filmas, išpopuliarėjęs ir už Japonijos ribų. Jo siužetas – visai nevaikiška, o veikiau filosofinė dilema: „Ar galima pasiekti vienų žmonių gerovės, žudant kitus žmones?“ Taigi, įnikęs į komiksus japonų jaunimas iš tikrųjų sprendžia globalią problemą – kaip išgelbėti šį pasaulį ir padaryti jį ryškesnį ir spalvingesnį. Kaip tai padaryti? Žvilgtelėkite į Tokijo gatves: vaizduotės ir spalvų šėlsmas jau tapo jauno japono gyvenimo principu.
Iš kur tai atsirado?
Konceptualiai už gėrį kovojantis jaunimas pamėgo Harajuku rajono parkus, kurie sekmadieniais tradiciškai virsta savotiškais podiumais. Todėl visus ten besibūriuojančius keistuolius ir jų neįmanomai spalvingą stilių ir praminė harajuku. Toks stilius yra skirtingų krypčių, stilių, žanrų margumynas. Harajuku mada nuolat kinta, maišydama tradicinius japonų drabužius – kimono ir geta sandalus su punk, goth, vintage stilių ir garsių dizainerių drabužiais. Visa tai suplakama su spalvingais aksesuarais, sukuriant unikalų ir nepakartojamą stilių. Svarbiausia – sugalvoti vis kažką nauja ir užsitikrinti, kad visiems kitiems neužteks drąsos taip apsirengti, todėl drabužiai „iš antrų rankų“ ir principas „pasidaryk pati“ yra harajuku mados pagrindas.
Žinoma, kaip ir visi kiti madingi ir stilingi žmonės, japonės (ir japonai) semiasi idėjų iš mados žurnalų. Tik ne iš paprastų. Šie žurnalai labiau panašūs į harajuku mados metraščius. „Fruits“ leidiniai spausdinami ant plono pigaus popieriaus, be reklamų, ilgakojų modelių ir aukštuomenės paskalų. Jų puslapiuose tik „tipeliai“ – tikros merginos paniurusių lolitų veidais ir nenatūraliai ryškių spalvų plaukais. Kiekviena nuotrauka pasirašyta: vardas, amžius, mėgstamos Tokijo vietos, parduotuvės ir prekės ženklai, ką mergina nori nusipirkti ir kokią specialybę svajoja įgyti. Beje, didžioji dauguma kažkodėl svajoja apie manikiūrininkės karjerą. Be paprastų lolitų čia matysi gotikines lolitas, barbes, princeses, pepes ilgakojines, malvinas, plėšikes, burtininkes, pelenes ir gerąsias fėjas.
Šį „tipelių“ vadovą sukūrė Shoichi Aoki, devintojo dešimtmečio viduryje Londone fotografavęs gatvės madas savo albumui. Aplankytas įkvėpimo, jis nusprendė surengti panašų projektą ir gimtinėje. 1985 metais Londone Aoki sukūrė žurnalą „Street magazine“ (liet. „Gatvės žurnalas“), ir nuvežė jį į Tokiją. Leidėjams idėja patiko, ir greitai santūrioji Japonija ėmė eiti iš proto. Jaunimas tyrinėjo „Fruits“ ir mokėsi vieni iš kitų, kopijavo, pridėdavo savų atributų, ir harajuku propaguotojų vis daugėjo.
Priešingai kokiam nors pankrokui, harajuku mada nėra maištas prieš pagrindinės krypties madą. Tai greičiau būdas išreikšti save ir dėvėti tai, kas tinka ne tik kūnui, bet ir sielai. Japonės vaidina savo mėgstamas anime herojes didžiulėje gatvių teatro scenoje, kur negalioja jokie mados dėsniai, jokie apribojimai ir tariamo „gero skonio“ taisyklės. Jei trokšti dėvėti rožinius su baltais dryžiais legginsus prie žalio sijono, tiesiog daryk tai!
Viena iš charakteringų harajuku stiliaus savybių yra kopūsto principas – įvairiausių drabužių sluoksniavimas. Džemperiai, žaketai, švarkai ir liemenės dėvimi virš palaidinių ir marškinėlių. Šie – virš sportinių marškinėlių. Iš šios drabužių krūvos išlenda suknelė, turinti daugybę sijonų ir rauktų pasijonių, legginsai, kojinaitės, pantalonai. Kuo daugiau įvairesnių sluoksnių, tuo geriau. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad tarp šių sluoksnių nėra jokio stilistinio ryšio – sportinis džemperis dėvimas kartu su romantiško stiliaus sijonu, tiulis – kartu su trikotažu. Apdarai dekoruojami nuo viršaus iki apačios kilogramais rožinių, geltonų, žalių, violetinių aksesuarų. Makiažui taip pat skiriamas ypatingas dėmesys – jis ir šukuosena turi lygias teises su šio apsirengimo ritualo drabužiais. Kruopščiai sudėliotą kostiumą (manau, tai užtrunka kelias valandas) dažniausiai užbaigia išprotėjusi dažytų plaukų šukuosena ir teatrinis grimas.

1. Kogal {ko - liet. "mažytė", gal - liet. "mergytė"} stilius
Trumpas klostuotas sijonukas, ilgos dryžuotos kojinės, masyvūs batai su aukšta platforma, geltonai arba rudai dažyti plaukai, lėlės makiažas: raudonos lūpos, rausvi žandukai, ryškiai padažytos akys.

2. Ganguro stilius
Veidas dengtas bronzinės spalvos pudra arba stipriai įdegęs. Merginos dažo plaukus šviesiomis spalvomis, garbanoja smulkiomis garbanėlėmis, lipdosi netikras blakstienas, lūpas ir akis dažosi baltai.

3. Lolitos stilius
Lolitos gali būti vaikiškos, elegantiškos, gotikinės. Gotikinės Lolitos renkasi juodos ir baltos spalvos derinius. Kitos atrodo kaip mažos mergaitės: dėvi raukiniais pluoštais sukneles pūstomis rankovėmis, žaismingas kepuraites, ilgas baltas kojinaites, puošia plaukus kaspinėliais, dėvi baltos, rožinės arba žydros spalvos drabužius ir primena lėlytes.

4. Dekora stilius
Tai būtent tos, ant kurių aprangos kabo maždaug kilogramas neįtikinamiausių aksesuarų: akinių, gėlių, minkštų žaisliukų, grandinėlių, apyrankių ir t.t. Būtinas šio stiliaus {ir apskritai harajuku} reikalavimas, nenatūralūs plaukai. Gali būti rudos, rausvos, žalios ar mėlynos spalvos.

5. Cosplay stilius
Čia esantys, turbūt visi žino kas yra cosplay. O tiems, kurie nežino bus įdomu sužinoti, kad yra ir toks stilius, kur gali apsirengti mėgstamiausiu anime personažu ir išeiti į gatvę. Šukuosenos dažniausiai būna perukai, o drabužius jaunuoliai kartais patys pasisiūna. Nėra ko stebėtis, šis stilius priklauso harajuku'i.

Neužteko spalvotos info? Žvilgtelk į nuotraukas:

Spoileris: