Tai va komisija nebūtinai buvo teisi, bet mes juk irgi žmonės todėl irgi klystame. Dabar bandysiu pristatyti nugaletojus. Tiksliau parasysiu pirmą, antrą ir trečią vietą užėmusius darbų pavadinimus. O pirmos vietos laimėtojo ir nikas bus čia parašytas. Perspėju iškarto, komisijos nariai nežinojo darbų autorių, jie gavo tik kūrinius, tad simpatijos antipatijos atkrenta.
Taigi užteks kalbų:
1 vieta: Ka manai apie anime (autorius: Didelis-Bardakas)
2 vieta: Anime iš vaikystės
3 vieta: po šiltos žiemos
Taigi prizas iškeliauja i Kauną, sakykite ką norite pykite nepykite, bet komisijos narių vertinimas buvo labai įvairus ir išrinkti nugalėtoją buvo pakankamai sunku, šis darbas gavo net 4 iš 5 komisijos narių balsus.
Dar kartą pristatau komisiją:
1 NonStop
2 Daan
3 badbwg
4 Etmonas
5 zio
Dalyviai kurie nori, kad jų darbai būtų paskelbti viešai prašome pranešti asmeniškai man
Kaip ir žadėta pateikiamas darbas čia viešai, ir jei Daan kaip žadėjo, tai manau idės ir kažkur kitu AZ portale.
Didelis-Bardakas
„Ką manai apie anime“
Anime? Daugelis besidominčių žmonių šia specifine meno šaka/kultūra jau seniai žino tokius dalykus kaip: iš kur kilo pats žodis, klestėjimo laikotarpius, populiariausius, jau legenda tapusius filmus. Žinojimas yra viena, o suvokimas kita. Ką išvis žmogui reiškia, anot skeptikų, judantys paveiksliukai spalviniam fone? Kaip išvis galima lygint tai su meniniais filmais ar televizijos serialais? Ir yra užduota daugybė klausimu ir teiginių panašia tematika, nurodančiu anime kaip paprasčiausius filmukus (cartoons). Iš savo pusės galėčiau teigt daug pavyzdžių iš istorijos, kultūrine prasme prisidengdamas, gint šio meno teisėtai pelnyta gerą vardą, tačiau gal reiktu pradėt nuo to ką pačiam žmogui reiškia patys anime, konkrečiau man pačiam.
Konkretaus laikotarpio kai pradėjau žiūrėt anime jau negaliu pasakyt, nes net būdamas 5 metų dar pamenu, kai per tuomet dar vadinta Litpoliinter kanalą rodydavo kultinį serialą „Astro Boy“ (liet. „Robotukas Marsas“), taipogi per LTV transliuodavo „Top Striker“ (liet. „Smūgis“) ir dar kitų anime kurių galbūt jau ne be taip gerai atsimenu, tačiau žiūrėdavau. Tad mano domėjimasis prasidėjo dar nesuvokiant kas tas anime, bet noras žiūrėt giliai brandinamas, o suvokimas augantis.
Jei jau turi šiokį tokį supratimą apie anime, jei jauti, kad esi matęs ir galėtum diskutuot daugeliu temų su otaku, tai jau gali turėt gerai subrandintą požiūrį. Tarkim, jei dabar paneigčiau skeptikų nuomonę, turėčiau pasakyt ką man reiškia anime ir absoliučiai ką aš gero matau tame, turbūt atsakyčiau „Parodykit man geriausia dramą, veiksmą, fantastiką, siaubą meninio filmo kategorijoj, o aš jums parodysiu geriausius anime iš šių žanrų“. Neabejoju ir nesakau, kad meniniai filmai blogai ar jie pasirodytu prastesni, net turbūt likčiau pilnai nesuprastas. Bet visgi gero anime siužeto, dialogų, jausmų pateikimas animacinėj erdvėj yra nepaprastas ir galėčiau ginčytis dėl to, ar atsirastų toks aktorius, tobulai perteikiantis savo veidu filmo nuotaika, kaip anime autorius ją perteikdamas savo ranka.
Nesubjektyviai išreikšdamas savo nuomone apie anime, galėčiau nurodyt mėgstamiausius žanrus (drama, romance, dementia), tačiau niekaip negalėčiau pasakyt savo pačio mėgstamiausio, kadangi kiekvienas anime yra savaip žavus, įtraukiantis. Siužetinės linijos dažnai būna prieštaringos vakarietiško pobūdžio filmams, dialogai neįprasti, su tam tikrom užslėptom prasmėm. Anime man pačiam kaip atokvėpis nuo pop meno užtvindžiusio visus kontinentus savo banaliom tematikom. Deja galima pasakyt, kad patys anime tampa tam tikra pop meno dalimi. JAV išperka licenzijas dubliuot japoniškus, o ir patys kuria savus anime, daugiau shoujo stiliaus, taip vėl skatindama manyt, kad anime tik mažiems berniukams. Na, bet tai tik šališka vieno žmogaus nuomonė. Negalima pamiršt ir tikrai gerų darbų bei kūrėjų kurie davė didelį įnašą į dabartinę anime fanų kultūrą, kai kuriems suteikė galbūt tam tikro tikėjimo ir pasitikėjimo savyje, kitiems paprasčiausia pramogą, davusią žiūrėjimo malonumą ir džiaugsmą.
Nepaisant visų antianimistinių pažiūrų ir teigimų, anime vis vien tam tikram tarpe žmonių išlieka kaip menas, viena geriausių žmogaus išraiškos priemonių, taipogi ir man. O besidominčių žmonių skaičius tik auga, tad kai kuriems žmonėms tai ir bus ta legendinė „Pažadėtoji otaku žemė“, kitiems laisvalaikio praleidimo būdas nuo viso realiai nemalonaus pasaulio.
Taigi užteks kalbų:
1 vieta: Ka manai apie anime (autorius: Didelis-Bardakas)
2 vieta: Anime iš vaikystės
3 vieta: po šiltos žiemos
Taigi prizas iškeliauja i Kauną, sakykite ką norite pykite nepykite, bet komisijos narių vertinimas buvo labai įvairus ir išrinkti nugalėtoją buvo pakankamai sunku, šis darbas gavo net 4 iš 5 komisijos narių balsus.
Dar kartą pristatau komisiją:
1 NonStop
2 Daan
3 badbwg
4 Etmonas
5 zio
Dalyviai kurie nori, kad jų darbai būtų paskelbti viešai prašome pranešti asmeniškai man
Kaip ir žadėta pateikiamas darbas čia viešai, ir jei Daan kaip žadėjo, tai manau idės ir kažkur kitu AZ portale.
Didelis-Bardakas
„Ką manai apie anime“
Anime? Daugelis besidominčių žmonių šia specifine meno šaka/kultūra jau seniai žino tokius dalykus kaip: iš kur kilo pats žodis, klestėjimo laikotarpius, populiariausius, jau legenda tapusius filmus. Žinojimas yra viena, o suvokimas kita. Ką išvis žmogui reiškia, anot skeptikų, judantys paveiksliukai spalviniam fone? Kaip išvis galima lygint tai su meniniais filmais ar televizijos serialais? Ir yra užduota daugybė klausimu ir teiginių panašia tematika, nurodančiu anime kaip paprasčiausius filmukus (cartoons). Iš savo pusės galėčiau teigt daug pavyzdžių iš istorijos, kultūrine prasme prisidengdamas, gint šio meno teisėtai pelnyta gerą vardą, tačiau gal reiktu pradėt nuo to ką pačiam žmogui reiškia patys anime, konkrečiau man pačiam.
Konkretaus laikotarpio kai pradėjau žiūrėt anime jau negaliu pasakyt, nes net būdamas 5 metų dar pamenu, kai per tuomet dar vadinta Litpoliinter kanalą rodydavo kultinį serialą „Astro Boy“ (liet. „Robotukas Marsas“), taipogi per LTV transliuodavo „Top Striker“ (liet. „Smūgis“) ir dar kitų anime kurių galbūt jau ne be taip gerai atsimenu, tačiau žiūrėdavau. Tad mano domėjimasis prasidėjo dar nesuvokiant kas tas anime, bet noras žiūrėt giliai brandinamas, o suvokimas augantis.
Jei jau turi šiokį tokį supratimą apie anime, jei jauti, kad esi matęs ir galėtum diskutuot daugeliu temų su otaku, tai jau gali turėt gerai subrandintą požiūrį. Tarkim, jei dabar paneigčiau skeptikų nuomonę, turėčiau pasakyt ką man reiškia anime ir absoliučiai ką aš gero matau tame, turbūt atsakyčiau „Parodykit man geriausia dramą, veiksmą, fantastiką, siaubą meninio filmo kategorijoj, o aš jums parodysiu geriausius anime iš šių žanrų“. Neabejoju ir nesakau, kad meniniai filmai blogai ar jie pasirodytu prastesni, net turbūt likčiau pilnai nesuprastas. Bet visgi gero anime siužeto, dialogų, jausmų pateikimas animacinėj erdvėj yra nepaprastas ir galėčiau ginčytis dėl to, ar atsirastų toks aktorius, tobulai perteikiantis savo veidu filmo nuotaika, kaip anime autorius ją perteikdamas savo ranka.
Nesubjektyviai išreikšdamas savo nuomone apie anime, galėčiau nurodyt mėgstamiausius žanrus (drama, romance, dementia), tačiau niekaip negalėčiau pasakyt savo pačio mėgstamiausio, kadangi kiekvienas anime yra savaip žavus, įtraukiantis. Siužetinės linijos dažnai būna prieštaringos vakarietiško pobūdžio filmams, dialogai neįprasti, su tam tikrom užslėptom prasmėm. Anime man pačiam kaip atokvėpis nuo pop meno užtvindžiusio visus kontinentus savo banaliom tematikom. Deja galima pasakyt, kad patys anime tampa tam tikra pop meno dalimi. JAV išperka licenzijas dubliuot japoniškus, o ir patys kuria savus anime, daugiau shoujo stiliaus, taip vėl skatindama manyt, kad anime tik mažiems berniukams. Na, bet tai tik šališka vieno žmogaus nuomonė. Negalima pamiršt ir tikrai gerų darbų bei kūrėjų kurie davė didelį įnašą į dabartinę anime fanų kultūrą, kai kuriems suteikė galbūt tam tikro tikėjimo ir pasitikėjimo savyje, kitiems paprasčiausia pramogą, davusią žiūrėjimo malonumą ir džiaugsmą.
Nepaisant visų antianimistinių pažiūrų ir teigimų, anime vis vien tam tikram tarpe žmonių išlieka kaip menas, viena geriausių žmogaus išraiškos priemonių, taipogi ir man. O besidominčių žmonių skaičius tik auga, tad kai kuriems žmonėms tai ir bus ta legendinė „Pažadėtoji otaku žemė“, kitiems laisvalaikio praleidimo būdas nuo viso realiai nemalonaus pasaulio.
Comment