Kinas

[Silvestras]

Koks skirtumas, amerikonai visada panašia taktika naudodavosi. Be to remake'as buvo ankščiau planuojamas, tai tik traileris šiais metais pasirodė. Anyway fincher'is vistiek stovi kiek aukščiau viso to banaliojo Holivudo ir tikrai reikia būti kažkiek neišprusiusiu teigiant, kad šis režisierius kuria filmus masėms, nes to niekada nebuvo. Ir ne faktas, kad pastoruoju metu remiasi pop veikalais, svarbiausia, kad viskam moka pritaikyt savo išskirtinį stilių.
Geras pavyzdys, praeitais metais kaip tik iš tų pačių švedų pasiskolinę Let The Right One In filmą sugebėjo sukurt padorų remake'ą, kuris nebuvo geresnis už originalą, bet bent jau vertas dėmesio, tad išankstinis kategoriškumas nepadės.
Ir į pabaigą, žmonės :/ nenuvertinkit Fincher'io, nejau ne vieno jo darbo nesat matę, gosh..

[ForestTiger]

Koks skirtumas, amerikonai visada panašia taktika naudodavosi. Be to remake'as buvo ankščiau planuojamas, tai tik traileris šiais metais pasirodė. Anyway fincher'is vistiek stovi kiek aukščiau viso to banaliojo Holivudo ir tikrai reikia būti kažkiek neišprusiusiu teigiant, kad šis režisierius kuria filmus masėms, nes to niekada nebuvo. Ir ne faktas, kad pastoruoju metu remiasi pop veikalais, svarbiausia, kad viskam moka pritaikyt savo išskirtinį stilių.
Geras pavyzdys, praeitais metais kaip tik iš tų pačių švedų pasiskolinę Let The Right One In filmą sugebėjo sukurt padorų remake'ą, kuris nebuvo geresnis už originalą, bet bent jau vertas dėmesio, tad išankstinis kategoriškumas nepadės.
Ir į pabaigą, žmonės :/ nenuvertinkit Fincher'io, nejau ne vieno jo darbo nesat matę, gosh..

Dėl Fincherio tai jokių priekaištų, pats labai maloniai suvartojau tokius jo stebukliukus kaip se7en ir fight club. Tiesiog juokina bendra amerikiečių režisierių taktika perdirbinėt filmus, kaip dar vienas pavyzdys - Prancūzų "Anything for Her" ir po 2 metų (!!) jau amerikiečių suskurtas perdirbinys "The next three days". Yra ir daugybė kitų tokių kvailų pavyzdžių, kaip tikrai neblogas juostas amerikiečiai sukomercina ir pritaiko masių masėm, o koks to rezultatas turbūt visi ir patys žinom.

[Silvestras]

Dėl Fincherio tai jokių priekaištų, pats labai maloniai suvartojau tokius jo stebukliukus kaip se7en ir fight club. Tiesiog juokina bendra amerikiečių režisierių taktika perdirbinėt filmus, kaip dar vienas pavyzdys - Prancūzų "Anything for Her" ir po 2 metų (!!) jau amerikiečių suskurtas perdirbinys "The next three days". Yra ir daugybė kitų tokių kvailų pavyzdžių, kaip tikrai neblogas juostas amerikiečiai sukomercina ir pritaiko masių masėm, o koks to rezultatas turbūt visi ir patys žinom.

Šiaip tai jo, su šituo ir pats sutinku, bet ir vėl gi ne naujiena. Gal tik paskutiniais metais dažniau pasireiktš tai pradėjo holivude ir apskritai jaučiamas idėjų badas. Kad skolinasi kitų šalių medžiagą dar tiek to, kartais visai pataiko, bet realiai jau užkniso su savo pačios industrijos remake'ais. Net baugu pasidaro pažiūrėjus kiek jų laukia artimiausioj ateity. Aišku dar horror'o irgi daug perdirba, visus tuos auksinius žanro laikus 70's-80's, nes ir patys gal supranta, kad neišgelbės jo su pjūklais ir final destination mėšlu.
Ir realiai man dzin ant jų taktikos, vistiek jei script'as pataiko į gero režisieriaus rankas, tai jau kaip ir aišku pasidaro, kad nuobodžiaut neteks. Tiesiog holivudui ir visiems jo darbuotojams irgi maitintis reikia, kiek amerikonai tų leidimo kompanijų turi ir kiekvieną savaitę reik leist mažiausiai po du komercinius filmus box office'ui.

[Silvestras]

Tikriausiai jie rūko ne tą mėšlą, bet i just don't give a fuck, nes tai trash'ų trash'as ir iš to ką pamačiau traileryje pasidarė ganėtinai juokinga. Jeigu šitas cirkas tęstųsi kokias 40 min max, būtų visai liuks.

[Airiz]

Na jei čia parodija - tai viskas taip ir turėtu būti. WitchBitch

[Miglaja]

Jau galvojau, kas čia per filmas jei jau sugebėjo praslyst pro akis man...bet iš trailerio galima suprast, kad čia vis tik parodija gal ir reiks pažiūrėt, nors visos parodijos man visada šlamštas būna..

[alucard]

Iš siaubo klasikos norėčiau pasiūlytį.
Clive barker Hellraiser (8 dalys)bet pirmenybe teikčiau pirmiems keturiems.
Filmas sukasi apie magiška dėžutę, kubika rubika kuri sudėjus išsikvieti demonus(cenobitus) kurie atvyksta tau suteikti skausmo ir malonumo(o malonumas tikrai mažas).Šitos butybės vieniems demonai kitiems angelai kaip jie patys prisistato.Filmas tikrai neįprastas, tais metais kai pasirodė(1987)daug ką šokiravo.Viskas dvelkia gotika ir tamsa.Demonų išvaizda originali.
Clive barker Night Breed Apie monstrų miesta Miridian kuriame monstrai yra geriečiai o tikros pabaisos yra...žmonės.Nepamirštamas filmas su savitais veikejais.
Francio Fordo copolos Drakula(1992)Visiškai kitoks priėjimas prie legendinio vampyru karaliaus.Ši ekranizacija skiriasi nuo kitu tuo kad, šiame filme gaila labiau paties Drakulos nei jo aukų.Čia jis pavaizduotas daugiau kaip kankinys kuris blogiu tapo per nelaiminga meilę.

[Silvestras]

Geresniame Pasaulyje / Hævnen

"If you hit him, he hits you, and then you hit him, and then it never ends. Don’t you see? That’s how wars are started."

Režisierius: Susanne Bier
Scenarijaus autorius: Anders Thomas Jensen
Šalis: Danija
Išleidimo metai: 2010
Žanrai: Drama, trileris
IMDB reitingas: 7.7/10 (5,215)
Trukmė: 1 val. 59 min.
Vaidina: Mikael Persbrandt, Wil Johnson, William Jøhnk Nielsen, Markus Rygaard, Trine Dyrholm, Ulrich Thomsen

Nenoriu nuo pat pradžių pasinerti į nesibaigiančią diskusijų karusėlę kas turėjo laimėti ir kas geriausias, bet faktas lieka faktu, Susanne Bier filmas 'In A Better World pasižymintis itin žmogišku tyrumu atgavo dvi svarbiausias kino statulėles užsienio filmų kategorijoje. Veiksmas vyksta užsnūdusiame Danijos miestelyje. Po savo motinos mirties 12-metis Christian'as (W.J.Nielsen) kartu su tėvu iš Londono grįžta į gimtąją šalį tęsti savo mokslų. Mokykloje jis susipažįsta su vietiniu pastumdėliu Elias (M.Rygaard), bet patekęs į tą pačią bėdą kaip ir jo naujai sutiktas draugas, Christian'as nusprendžia pasinaudoti kiek kitokia taktika.

Jau pirmomis filmo minutėmis pasireiškia nepavydėtinas brutalumas, leidžiantis suprasti, kad režisierė jokiu būdu neketina atsiriboti nuo šiandieninių aktualijų susijusių su kasdienėmis patyčiomis ir agresijos protrūkiais kaip mokyklos erdvėse, taip ir suagusiųjų gyvenime. To pasekoje ji sukuria idealų pavojingo pasaulio vaizdą į kurį nusprendžia pažiūrėt būtent sulaužyto ir kerštingo berniuko akimis.

Be jokios abejonės filme persipina pagarbos, etikos, tolerancijos ir atleidimo motyvai. Kaip čia išsireiškus, visko po truputį ko pristygsta šiuolaikiniam pasauliui. Tiesą sakant nuo to pasidaro dar akivaizdžiau, kad filmo autorė naudojasi pacifizmo idėjomis. Šitie pavyzdžiai stipriai išryškėja tolimesnėse filmo scenose.

'In A Better World' leidžia susimąstyti ties socialiai svarbių klausimų ir stipresnių asmenų įtakos mūsų gyvenimui. Be abejo panašaus kalibro tematika jau išdirbta iki begalybės plačioje kino sferoje, bet prisipažinsiu, su kiekvienu tokiu filmu sugebu pamatyti ir pajausti kažką naujo. Savaime aišku kiekvienas iš režisierių dažniausiai vis skirtingai pateikia savotišką suniokotos visuomenės versiją, bet manau visas šias istorijas vienija bendra moralė, pamokanti mus neprarasti švenčiausių žmogiškų vertybių ir net pačiomis sunkiausiomis akimirkomis išlikti žmonėmis.

Galiausiai savo juostoje Susanne vaizduoja nutikimus iš dviejų skirtingų ir niekaip nesusijusių pasaulio vietų. Pasirodo nuskurdęs Afrikos kaimelis nič niekuo nesiskiria nuo civilizuoto ir aprūpinto Europos miesto ir panašu, kad tai išskirtinai asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas pereiti į puolančiųjų ar besiginančiųjų pusę, bet dažniausiai būna labai sunku tiesiog nustovėti vietoje kai net nežymiausi visuomenės ar šeimos pokyčiai suduoda tau lemiamą smūgį. Iš visų šitų negotyvumu persūdytų aktualijų peršasi tik viena vienintelė nuomonė - pacifizmas neišgelbės pasaulio, kol pasaulis pats nenorės būti išgelbėtas. Supratau šitą filmą būtent iš tokios pozicijos.

Kažkaip paskutiniu metu padaugėjo vaikų filmavimo aikštelėse ir kas įdomiausia tai visai nekenkia kokybei. Iš pradžių žiemą teko susidurti su amerikietiška 'Let The Right One In' versija, kurioje du pagrindinius vaidmenius atliko holivudo jauniausi, o dabar atėjo metas susipažint ir su Europos mažaisiais talentais. Ypač norėčiau išgirti Christian'o vaidmenį atlikusį W.J.Nielsen'ą. Čia jau gal labiau pasireiškia mano silpnybė emocionaliai sugniuždytiems veikėjams, bet visada žaviuosi jų nepakantumu ir depresyvia pasaulėžiūra. Tiesiog tokie dalykai ko ne labiausiai atitinka mano kino skoniui. Verta paminėti visokeriopu gležnumu spinduliuojanti garso takelį puikiai susitapatinanti su atskirais gamtos vaizdais nuo ko bendra atmosfera pasidaro dar jautresnė.

[Miglaja]

Mačiau Skalvijoj šiais metais šitą. Jautrus ir sukrečiantis filmas(iškart yra skirtumas, kad ne holivudinė drama). Kino salėj sugebėjau net ašarą išspaust...

[Silvestras]

Verkti galima, nes filmas tikrai ganėtinai graudokas ir labai daug jame negotyvumo apskritai. Tačiau viskas tai priimtina ir sukurta atitinkamame lygyje. Pamiršau paminėt apie vienintelį nepatikusį dalykėlį - pabaigą. Kai jau tiek visko buvo sukaupta tikrai norėjosi išvyst daugiau tragedijos, kokį nors sukrečiantį vaizdą. Tai tiek.

[OpHiEll]

Man kartais idomų pažiūrėti kaip buvo filmuojamas filmas,o dar sako kad aktoriaus darbas yra lengvas.Šitos merginos praejo gera treniruote prieš nufilmuojant filmą. Neabejoju kad jos gali ikrėst į kailį ne tik filme .

[Silvestras]

Project Nim - kasnelis klasikinės dokumentikos nuo pripažinto James Marsh'o ('Man On Wire' - 2008). Filmas apie tai kaip šimpanzė išmoksta žmogiškų manierų, etikos ir komunikacijos ženklų. Nieko mandro, bet filmai su gyvūnais pažaboja papildomas emocijas. Bus teisinga pamaina tai komercinei nesąmonei apie beždžionių revoliuciją žemėje.

[Wishmaster]

Thing remaikas??? Why oh why? Originalas buvo tobulas...

Spoileris:

[Bardakas]

Thing remaikas??? Why oh why? Originalas buvo tobulas...

Spoileris:

Nežinau ar net reikia nustebti. Tokio tipo filmų scenaristai šiais laikais apgailėtini, tad lengviausias būdas pasipelnyti - sukurti remake'ą, dėl to, kad senoji karta žiūrės tam, kad palygintų, o naujoji dėl efektų. Kuo šis filmas automatiškai (tikriausiai) bus šimtą kartų prastesnis už senąją versiją yra tai, kad senoji versija atrodė tikroviškai ir nereikėjo pastovių šokinėjimų ar juokingų CG animacijų (nenustebsiu jei čia ir kraujas bus kompiuterinis), taip pat senas filmas turėjo savo atmosfera ir gerą pabaigą, jei šis filmas atkartos tokią pat pabaigą, tai niekur nenueis toliau kaip savaitės box-office'o top10.

[Silvestras]

Jaunosios Savižudės / The Virgin Suicides

Love Sex Passion Fear Obsession

Režisierius: Sofia Coppola
Scenarijaus autorius: Sofia Coppola, Jeffrey Eugenides (knygos adaptacija)
Šalis: JAV
Išleidimo metai: 1999
Žanrai: Drama, mistika, romantinis
IMDb reitingas: 7.2/10 (55,199)
Trukmė: 1 val. 37 min.
Vaidina: James Woods, Kathleen Turner, Kirsten Dunst, Josh Hartnett, Danny DeVito, A.J. Cook, Hanna Hall, Leslie Hayman

Kartais susigalvodavau kokiu turėtų būti taip vadinamas idealus vasaros filmas, pasižymintis saldžia ir atpalaidojančia atmosfera, tikroviškais, jautriais veikėjais, galbūt šiek tiek saulės o čia jau ir meilė netoli. Ir ką jau bekalbėt apie visagalį garso takelio parinkimą, juk tai 70's. Manau vien išgirdus šį žodį vertėtų atidžiau įsiklausyti apie ką eina kalba. Aišku įdėmiau pasiknaisiojus internete tikriausiai sugebėtum atrasti ne vieną gerą filmą su panašia charakteristika, bet 'The Virgin Suicides' galima lengvai priskirti prie tos išskirtinės filmų klasės, kurie visam gyvenimui pasilieka tavo atminty ir tam pakanka vos vienos peržiūros.

Šį filmą režisavo itin sėkmingos reputacijos nepriklausomo kino veikėja Sofia Coppola, legendio F.F.Coppolos duktė. Tais tolimais 1999 metais 'The Virgin Suicides' tapo jos grandioziniu debiutu atvėrusiu jai duris į didįjį kino pasaulį. Visai nenustebčiau jeigu kai kuriems jis gali pasirodyt per daug išliaupsintas ar pripumpuotas akivaizdžiu ir paviršutinišku dramatizavimu, juk pasakojama tik apie nelemtus paauglius, o jų problemos ir depresijos žinoma yra tik nuosavo išgalvojimo padarinys, bet dažniausiai laikausi nuomonės, kad tai asmeninė žmogaus problema, negebančio jausti, įsijausti ar pabandyti suprasti, inrerpretuoti

Pasakojimas prasideda dailiame 1975 metų Mičigano valstijos priemestyje. Esame supažindinami su penkeriu Lisbon seserų dramatišku gyvenimu ir nesusiklosčiusiu likimu. Cecilia, Lux, Bonnie, Mary ir Therese - vietinis grožio atspindis, trykštantis gyva jaunatviška energija ir nesibaigiančiu entuziazmu pačiam gyvenimui. Visai nesunku susigaudyt apie penkių žavingų paauglių populiarumą tarp vyriškos lyties atstovų. Idealias merginų aplinkybes dangiško gyvenimo sąlygoms riboja griežti ir religingi tėvai, kontroliuojantys išdykėlišką savo dukterų gyvenimo etapą.

Filmų pavadinimai kartais būna itin apgaulingi ir slepiantys daugiau nei žiūrovas bando įžvelgti. Šitie du magiški ir akivaizdžiai provakuojantys žodžiai gali pagimdyti ne vieną gašlią ir nepadorią mintį. Galiausiai galima realiai pamanyt, kad tavęs laukia "sunkios moralės" melodrama suagusiems arba eilinė nevykusį ir niekam nereikalinga paaugliška komedija apie šėlsmingus vaikėzus. Ir iš tikro, ar galėtum pagalvot, kad po tokio iškreipto pavadinimo antklode slepiasi žavinga ir kerinti melodrama, spinduliuojanti nesibaigiančia melancholija ir neatskleistų jausmų atmosfera.

Kas be ko, filmas prasideda per daug akivaizdžiai, jaunosios seserų bandymu išlaisvinti save nuo kasdienių ydų ir nepasisekimų. Kur kas svarbiau paminėt, kad šis savotiškas akivaizdumas leidžiantis mums suprasti kuria linkme juda juostos įvykiai niekur nedingsta. Meiliai užmerkus akis ir į šalį atidėjus visą depresyvią savijautą kurią režisierė kaip tik ir bando primesti, lengvai pastebėsi, kad neveltui vaizduojami 1975 metai. Bent jau asmeniškai lengvai įsivaizduoju begalinės meilės ir laisvės viziją draugiškai skraidant padebėsiais kartu su tendencingais The Kiss ar Aerosmith dainų tekstais. Neveltui reikėtų atkreipti dėmesį į bendrą laikotarpio kontekstą, nes filmas labiausiai išsiskiria nostalgišku žvilgsniu į praeitį, amžinai nelaimingą ir pilną nevilties jaunimo pasaulį. Tai pagalbos klyksmas ir kiekvienas iš tėvų pažiūrėjusių šį filmą galėtų atidžiau susimąstyt apie savo vaiko auklėjimo būdą. Kaip matau panašaus kalibro darbai visada susilaukdavo savo pelnytos vertės - filmai apie paauglius akivaizdžiai sukurti brandesniam žiūrovo laipsniui.

'The Virgin Suicides' pasiūlo daug daugiau nei gali to norėt nuo antrarūšės meilikaujančios dramos. Nuolatiniai šmaiktštūs juokeliai ir sėkmingai įkomponuoti pavieniai epizodai neleidžia filmui nusileisti iki vientiso užmigdančio lygio. Daug negalvojęs iškart supratau, kad man jis panašus į 'Donnie Darko' struktūrą, nes abudu pasižymi idealiu tarpusavio santykiu tarp svarios moralės ir daug ką nusakančios psichologijos bei nerūpestingo jaunatviško naivumo, nesibaigiančio kvailiojimo ir atsidavimo gyvenimo ritmui. Tokie dalykai niekad nepabosta, jie yra amžini, kaip ir tokie filmai, simbolizuojantys jaunimo atsiskyrimą nuo visuomenės, nuo taisyklių, nuo pasaulio...

Vaidybos srityje galima būtų išskirti J.Woods'o ir K.Turner pasirodymą, suvaidinusių seserų tėvų vaidmenį. Be to buvo labai smagu išvysti K.Dunst ir J.Hartnett tam tikroje jaunimo stadijoje. Jie taip gerai suvaidino savo poros idealą, kad po peržiūros pasijunti ką tik išėjęs iš magiško pasaulio, kur vien tik grožis, jausmai ir begalinė meilė. Prisiminsiu šį filmą dėl kelių itin lyriškai pastatytų scenų, savo pabaigos, garso takelio ir dieviškos Air - Playground Love.

---

---