Kokios muzikos klausot? (Pakomentuokite)

[slicKrox]

Kaip bebutu keista, bet susidaro ispudis, kad sito “BloodLines“ remixu
albumo neklausiau ir labai labai tikiuosi, kad jis bus nors kiek geresnis negu
Depeche Mode - Deep (2008), nes cia tai karikatura kazkokiatai, jokios
DM dvasios ir tipines klubines melodijos... jei kam idomu:
http://www.linkomanija.net/details.php?id=33891

---

Bloc Party
Genre: Alternative, Indie, Rock
Location: UK, London

Nors as ir neesu indie rocko didelis gerbejas ir kaip ispradziu keistai ir abejotinai
man sios grupes muzika beskambejo, bet daba negaliu patiket, kad po tokiu
dainu kaip "Banquet" ir "The Prayer" galiausiai si Britu grupe sugebejo mane
uzverbuoti. Gan netradicine ju kuriamu dainu struktura su labai net savitu,
idomiu ir emocingu vokalistu, sie post-punk atstovai manau turetu patikti tikrai
dauk kam, patariu paklausyt:

Bloc Party- Banquet
Uploaded by daennniz

Turning... away from the light becoming... adult! Turning... into my soul!

Dar neklauset?

Spoileris:

Bloc Party - Silent Alarm 2005
Bloc Party - A Weekend In The City 2007

http://btjunkie.org/search?q=Bloc+Party

Privalot pirkti albuma, jei tikrai dievinat vieno ar kito atlikejo muzika.

[diabolique]

Kažkada labai labai seniai, kai buvau mokinys-paauglys, pusseserė užleido man tokią kasetę paklausyt. Vadinosi ji "Molinės sraigės įvaizdis", o grupė - "Lipnūs Macharadžos pirštai". Atsiminiau vieną tokią dainą iš tos kasetės - "Darbo diena" ir paieškojau internete, beigi radau puslabį su dainų tekstais ir mp3. Gėris (+ meilė ir taika).

- Darbo diena

- Kareiviai

- Grupės tinklapis

Taika.

[Huy-san]

rami elektronika bet pagrinde drum&bejsas/junglas. gerbiu reggae keisciausia, kad rimtai dometsia muzika pradejau nuo metalo

[Katsu]

Teisingai sakai, slicKrox, apie Bloc Party. Viena iš tų jaunų grupių, kurių taip malonu klausyti ^^. "Deep" dar neteko klausyti, tad bus įdomu pabandyti, kas gi ten tau nepatiko. O klausei "Remixes 81-04"? Kaip tau tokio stiliaus remix'ai? Dar mačiau yra keli remix'ų albumai: "Sinner", "Endless" ir kažkoks After Party (ar panašiai). Bet su mano lėtais muzikos "susivairavimais", tai užtruksiu, kol gausiu šiuos...

[karla]

Myliu sita... toks liudnas... bet priverte susimastyti...

[amidau]

Jau puse metu lydausi nuo sios dainoas:
SoilWork - Distortion Sleep

Spoileris:

Sita atradau siek tiek veliau bet ir si nors ir ramesne labai "veza":
Soilwork - Departure Plan

Spoileris:

Praita savaite buvo proga paziuret Rurouni Kenshin tai prisiminiau jo man seniai patikusius OP ir ED tik deja Iprastuose OST'u siuntiniu talpyklose man nepavyko rasti, bet po ilgu paiesku radau visa rinkini Kenshin'o ir ne tik jei kam reikia tai ji rasit cia!

[Nebu]

Paskutiniu metu kažkaip playliste kaip ir galvoj nėra darnos. Groja labai ivairi muzika. Ir world, ethereal ir post punk, goth/death rock ir post rocko kažkiek.

Vienintele kiek ryškiau besireiškianti kompanija mano winampe dabar legendiniai KINO

[FainaruFantaji]

Kiek as jau vien Ghost in the Shell klausau? Susirinkau galutinai visus OST`us ir apsinesus klausau savaite ar dar daugiau, nesimato jokiu pasikeitimu dar bent savaite, nes GITS OST`uose randu visokiausios muzikos pagal nuotaika, tinka viskam tiek darbui, tiek mokslui, tiek laisvalaikiui... Manau, kad GITS OST kol kad geriausias Yoko Kanno pasiekimas, damn daugiau tokiu!!

Aisku be geru vokalisciu kaip Origa tas OST prarastu bent 40% savo vertes, per ta Origa as net sumaniau pradet mokytis Rusu -_-"

[Sable]

Na kadangi dabar į darbovietę tempiuos laptopą (tarsi ten tų kompų ir taip maža), tai ten jungiu kažką ale daugmaž ramesnio, tai pagrinde Muse ir Killers'ai playliste Namuose tai vien nauji OP/ED sukasi.

[FreaK`aZ]

pastaruoju metu, kaip ir Sable, Killeriu daugiausiai klausau. O siaip mp3 grotuve Aiste Smilgeviciute su Skyle sukasi, taip pat Doors'ai ir Anciu dainos

[Katsu]

Į rankas papuolė vienas Antimatter albumas, o tiksliau „Leaving Eden“ [2006]. Originali grupės sudėtis buvo iš buvusio Anathema bosisto Duncan Patterson ir Mick Moss. Kodėl vartoju būtąjį laiką? Būtent šis albumas buvo išleistas jau po Duncan Patterson išėjimo iš grupės. Man asmeniškai labai patinka melancholiško roko muzika, kurioje jaučiamas akustinis skambesys bei ramus, bet ne depresingas vokalas. Iš tiesų, nežinau kokie buvo ankstesni Antimatter albumai (bet tikrai reikės jų ieškoti, kad įsitikinti), bet šis albumas yra tiesiog puikus – klausyti yra tikras malonumas.

Dar vienas panašus pavyzdys, kaip ir aukščiau minėtas, yra electronica ir post-rock žanro atstovas The Album Leaf iš Kalifornijos, JAV. Šios grupės 2006-ųjų metų albumas „Into the Blue Again“, kaip ir visi anksčiau išleisti albumai, yra tikras džiaugsmas ausims. Post-rock žanras yra, sakyčiau, gana kontroversiškas, nes ištirpsta riba tarp roko ir visų kitų muzikos žanrų. Bet jei kalbėsime apie muzika, tai man toks stilius labai patinka: elektroninės muzikos galimybės, o taip pat panaudojami instrumentų akustinis skambesys sukuria pilną, įvairių skambesių visumą. Tai rami muzika, ir net visą albumą galima vadinti instrumentiniu, nes tik kokiuose trijuose kūriniuose skamba vokalas. Ir vokalas labai tinka prie muzikos, beje. Bet negalėčiau išskirti vieną ar kelis kūrinius, kadangi klausant, nuo pirmo iki paskutinio, jaučiamas perėjimas, tad ir būtina klausyti nuo pradžių iki pat pabaigos.

Pabaigai pereisim prie truputį progresyvesnės roko muzikos atstovo Cave In, taip pat iš JAV. Pastaruoju metu daugiau klausiau paskutinio šios grupės albumo „Perfect Pitch Black“, išleisto 2005-ais metais. Tačiau jame neišgirdau nieko, kas primintų space rock (bent jau šiam stiliui grupė taip pat priskiriama). Tiesiog gana standartiška rock muzika, su įvairių žanro porūšių intarpais, kaip pavyzdžiui vis pasigirstantis growling vokalas. Bet šiame albume visgi galima rasti gerų kūrinių, kaip „Paranormal“, „Trepanning“, „Down the Drain“. Tiesiog grupė pasuko prie savo ištakų, nes pats pirmasis albumas yra panašus, tik pasižymintis sunkesniu metal skambesiu. Bet man buvo smalsu, kaip ten su tuo space rock skambesiu, tad teko pasiknisti internete ir susirasti ką nors senesnio iš Cave In repertuaro: ir štai 2000-ųjų metų „Jupiter“. Visiškai kitoks skambesys ir girdimi space rock atributai, kaip didesnis dėmesys instrumentinio atlikimo intarpams. Bet spėju, kas aš pernelyg tikėjausi išgirsti kažką panašaus į Pink Floyd... Žanro muzika keičiasi ir tai tik į gerą, nes be pokyčių nieko gero nebus... Man patinka Cave In muzika, malonu klausyti ir turi kažką išskirtinaus. Gaila, bet grupė baigia iširti ir kol kas oficialiai ji paskelbusi kūrybinę pertrauką...

[DanseMacabre]

Du žodžiai - VIRGIN BLACK
Tiems, kam patinka nepaprasta muzika...
Virgin Black - Our Wings Are Burning

[_dZes_]

Nu as klausau tai labai ivairia muzika, taciau pirmenybe teikiu sunkiajai muzikai t.y. sakykim nuo ivairaus rock'o iki taip pogi ivairaus metalo. xD Siuo metu labiausiai klausausi Nu Metal ir Gothic rock

[psiox]

Coldplay išvien. Ir taip beprasmiškai prisiminimus kažkokius gražina. Ir gražius ir nelabai. Kadangi prasidėjo pavasaris, tai ketinu grįžti prie Killerių, kurie taipogi man nostalgiją kelia. Velniai žino kodėl. Be šių grupių vis paklausau Turbonegro - All my friends are dead!, Queen'ų, Linkin Park'ų live dainų. Taip ir sukasi playlist'as.

[Katsu]

Fujiya & Miyagi grupė iš Anglijos yra dar vienas netikėtas ir malonus atradimas. Electronica ir Krautrock atstovai. Krautrock dar nėra mano labai ištyrinėtas žanras, bet jis mane „kabina“. Fujiya & Miyagi muzika prikausto ir labai lengvai, tai tiesiog neišvengiama: lengvos, bet ir intesyvios melodijos yra labai originalios. Vienas iš palyginimų man atrodo būtų tinkamas neseniai klausytas SUPERCAR albumas, tik, žinoma, čia skirtingas žanras. Bet muzikos tonas, jos malonus skambesys ausims gali būti kaip palyginimas. Kas susidomėjo bent pradžiai siūlyčiau paklausyti „Ankle Injuries“, „Collarbone“, „Conductor 71“, „Cassettesingle“ iš 2006-ųjų metų albumo „Transparent Things“ . Jei patiks šie, tai patiks ir visi likusieji.

Stone Sour yra žinomo SlipKnoT vokalisto Corey Taylor side project. Prisipažinsiu – nebuvau didelis SlipKnoT fanas iki Vol. 3: (The Subliminal Verses). Štai šis albumas yra mano vienas iš mylimiausių visų laikų albumų. Tad Stone Sour muzika ir patraukė tuo, kad yra daugiau alternative, hard rock grupė palyginus su SlipKnoT heavy metal stiliumi. Ir man daug maloniau klausytis. 2006-ųjų metų albumas „Come What(ever) May“ tikrai patenkina visus lūkesčius: pažįstamas Corey Taylor vokalas, vežanti muzika sukuria puikų įspūdį. Po seniau klausyto Seether naujausio albumo, ir Stone Sour pasiūlo energingą rock‘ą su puikiu skambesiu ir vežančiu vokalu. Worth to try!

O pabaigai uinona ir albumas, pavadinimu “One More With Feeling”. Net neatsimenu kokiu būdu pas mane atsidūrė šis albumas. O dar neradau jokios informacijos apie šią Japonijos atlikėją ar grupę, tad net nežinau kurių metų yra šis albumas... Pasitaiko kartais visiškai neįmantrių albumų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neišskirtinai. Bet būtent tais kartais klausant tokią muziką, ji sukelia kažkokias malonias asociacijas, kurios verčia vis daugiau ir daugiau klausyti ir gėrėtis. Štai būtent toks ir yra man šis albumas. Visai paprastos elektrinių gitarų melodijos ir laaabai malonus ausims mergaičiukės vokalas. Ir taip, man visiškai to pakanka, kad į playlist‘ą vis įsimesčiau ši albumą ir klausydamas linguočiau į taktą.