Kokie jūs žmonės?

[kita]

Augi, o kada paskutinį kartą tu buvai laimingas, ar atsimeni smulkmenas?

[Ozis]

1. Nesu vienas is minios ir tuo esu patenktintas. Zinoma tokiu kaip as ne vienas ir ne du.
2. Laimingas? na kai paziurejau pastarosios sesijos konkursine eile (malonu, kai idetas darbas atsiperka). Istikruju laimingas? jauciu pritarsiu Augiui, nors gaila tai buvo pakankamai seniai...

[spyxter]

Zmones, jus per daug gilinates... Gyvenkit savo gyvenima, o ne galvokit apie ji!

[Augiszz]

Augi, o kada paskutinį kartą tu buvai laimingas, ar atsimeni smulkmenas?

Nu smulkmenu taj tikrai forume nepasakosiu Jai jau taip tau idomu tai parashyk man privachia zinute, papasakosiu tas smulkmenas O paskutini karta buvau laimingas, hmm... Priesh savaite Dabar mano antroji puse i palanga isvaziavus

[kita]

Aišku. Pirmas klausimas nebereikalingas.
Antras svarbesnis.

Augi, smulkmenų per daug ir nereikia. Tiesiog pasistenk trumpai apibūdinti ryškiausius prisiminimus.

[shinto]

As nesuprantu taves kita, tau ne 16m. tai neimanoma. Kas tu? Iki siol nebuvau sutikes tokio zmogaus, klausinejancio ir tuo paciu zinancio atsakyma...ir kas keista klausimai idomus...bet atsakymai. bla bla...kas tu?

vis del to dziaugiuosi jog cia uzhsiregistravau...matau daugybe protaujanciu butybiu heh manau bus idomu su jumis

[Ekgp97sl]

As nesuprantu taves kita, tau ne 16m. tai neimanoma. Kas tu? Iki siol nebuvau sutikes tokio zmogaus, klausinejancio ir tuo paciu zinancio atsakyma...ir kas keista klausimai idomus...bet atsakymai. bla bla...kas tu?

O as nesuprantu taves?... kodel neimanoma?
Matyt, per ilgai su labai paprastais zmonemis bendravai... Ir pats pradejai netinkamai kitus zmones vertint...

[kita]

Komplimentas man, man leiskit ir pasilikt teisę į jį atsakyti.
kita yra kita. Arba marija, jeigu nori. Bet didelio skirtumo nėra.

Nepamirškit antrojo klausimo.
Taip, atsakymai pakolkas ne visiškai tokie kokių tikėjaus.

[Eisas Kuperis]

O kad domėtųsi vieni kitais, šitaip žmonės, kaip domisi savim. Vietoj to, kad ieškotų to kas vienija, ieško to kas skiria .. Kodėl?

Klausimas : (pamiršus tai, kad visiškai unikaliam tarp visų būti neįmanoma) Ką tau (kreipiamasi į bet kurį) suteikia tai, jog esi išskirtinis/unikalus ir ar tai padaro tave laimingą?
Antras klausimas : Kada buvai laimingas?

Ieškoti to kas vienija? Matau jog kiti gana nesunkiai randa vienokių ar kitokių bendrumu, kokių nors vienodu pomėgių, panašiu požiuriu. Manau jog visų pirma mažiau reikėtu žiurėti į skirtumus.

Mano išskirtinumas man trukumas. Ir gana didelis. Neretai tiesiog pokalbio viduryje man belieka nutilti ir pasišalinti nes tema nors ir suprantama man, tačiau visai neidomi. Ir aš neapsimetinėsiu kad man idomu. Kiti neretai to nesupranta ir mano pasišalinima dar laiko kad aš negerbiu to asmens, nors tai netiesa. Aš tiesiog nors ir būdamas žmonių minioje esu vienas. Nes tai ką jie galvoja, tai ką jie daro, tai ką jie sako, man nors ir suprantama, tačiau tai vertinama kitaip. Aš domiuosi mokslu. Rodos turėčiau turėti kažką bendro su kitais žmonėmis, tačiau mano išvados šioje sritije beveik visuomet būna kitokios nei kitų. Grupė žmonių mąsto gal šiektiek ir kitaip bet galų gale sutaria dėl bendro atsakimo, o maniškis būna visai kitoks ir pritarimo nesulaukia, tačiau aš jo neatsisakau. O štai kitoks, nepritampantis mano atsakymas atsiranda dėl kitų mano autoritetų ir informaciniu šaltinių. Per matematikos pamokas gaudavau prastus pažimius už teisingus atsakimus, vien todėl kad uždavinius spresdavau pagal save, o ne pagal taisikles. Ir niekam nė motais kad mano atsakimas teisingas. O aš dar lieku kvailio vietoje. Domiuosi senovės rasėmis, tačiau čia vėlgi mano hipotezės kaip diena nuo nakties skiriasi nuo kitų tirinėtojų. Man patinka katastrofos. Kiti mano jog tai kažkoks blogio požimis ar panašiai. Vat ir ne. Man patinka tiesiog kad kažkas vyksta nepaprasto ir didingo, ispudingo. Aš matau kaip tuomet žmonės lig ir artimesni pasidaro. Vienijasi prieš vieną priešą, ar nesekme. Ir dar todėl kad tai reta o tai kas reta man idomu. Ar gailą man mirštančiu žmonių, žustančiu per katastrofas? Nėkiek, nes vėlgi gyvenima suvokiu kitaip. Tai reiškia jog nevertinu givybės? Ot ir ne. Givybe vertinu labai. Ta didžiausia žmogaus dovana, kuria jis turi labai branginti, bet neretai to nedaro. Gaila. O kodėl man turėtu būti gaila mirusiu. Juk jū čia nebėra ir to nepakeisi. Tai juk žino visi. Tai kodėl dėl to sielotis? Oi, per daug plečiuosi. Žodžiu, labai daug ką vertinu kitaip. Žinau ir suprantu kitų žmoniu nuomones, tačiau visuomet turiu savo, kuri labai retai sutampa, arba dažniausiai ir niekados nesutampa su kitų nuomonėmis.

Kada buvau laimingas? Gal, reikėtu klausti kada nebuvau laimingas, nors ir čia ne ką tegaliu atsakyti. Aš visuomet laimingas. Laimingas kad dabar gyvenu šioje, man įdomioje planetoje. Laimingas tuomet kai matau laimingą kitą žomogų. Laimingas tuomet kai žmonės vienijasi dėl kokio nors bendro tikslo. Laimingas kai matau kad kažkas visdėlto rižtasi padėti kitam. Laimingas kad tiek daug dabar žinau ir vis daugiau sužinau. Liudna tik tuomet kai kitas prašo manęs pagalbos o aš niekuo negaliu padėti. Visa tai gal kam skamba ir kvailai, bet tokia mano tiesa. Mėgstu katastrofas ir man patinka laimingi žmonės.

[kita]

Taip! Štai ir atsakymas kurio laukiau.

[Eisas Kuperis]

Apie save dar galėčiau pasakyti taip. Niekuo neisiskiriantis, standartinis ateivis

[Augiszz]

Hmmm... Kaip visada Eiso atsakymas labai issamus


Gerai jai jau taip. Neesu issiskiriantis jau vien todel kad eidamas gatve gali manes tiesiog nepastebeti, is isvaizdos esu paprastas vaikinukas... Jai ash bendrauju su zhmogum tai ishpradzhiu visuomet isanalizuoju koks tas zhmogus, ar juo galima pasitiketi, karta buvau ir suklydes bet tai jau kita istorija... Tai vat, jei ash jau zhmogu prie saves "prisileidziu" tai stengiuosi kad jam butu kuo geriau, bunu jam visishkai atviras ir nuoshirdus. Bet kaip tik del to ash neturiu daug draugu, tiesiog daug "pazystamu". Su pazystamais ash bendrauju nelabai noriai, dazniausiai tai buna paprastas pokalbis - "Kaip sekas? Kas geresnio? ir t.t."
Bet su pora tikru draugu ash galiu kalbeti apie viska, nevarzhomas... Galiu jiems papasakoti slapciausias savo svajones, galiu jiems papasakoti viska apie save, tiesiog atsiveriu jiems 100%. Bet kaip sakiau tokiu draugu yra vienietai, todel ash ir neesu tox issiskiriantis ish visu, o todel kad beveik niekas daug apie mane nezhino.... Vat pavyzdzhiui ash che pasakoju apie save... Baikit juokus che net puses apie save nepapasakojau, ir nesiruoshiu pasakot...


Kada ash buvau laimingas? Gerai issamiau, laimingas esu kai su manim kartu mano mylimoji. Kai zvelgiu jai i akis, glamoneju jos plaukus arba tiesiog kalbuosi su ja... Laimingas bunu kai guledamas ant stogo ziuriu i menuli ir zhinau kad rytoj pamatysiu savo antraja puse. Laimingas esu tol kol laiminga ira ji... Visa kita man nesvarbu... Aisq artimuju pamirsht irgi nereikia, stengiuosi jais rupintis nemazhiau nej ja... Bet visdelto meile yra stipresne uzh betkokius giminystes ryshius. Del jos paaukochiau savo kuna ir siela... Tik kad jai butu geriau...

[tamagochi]

Hmmm... Kaip visada Eiso atsakymas labai issamus
Jai ash bendrauju su zhmogum tai ishpradzhiu visuomet isanalizuoju koks tas zhmogus, ar juo galima pasitiketi, karta buvau ir suklydes bet tai jau kita istorija... Tai vat, jei ash jau zhmogu prie saves "prisileidziu" tai stengiuosi kad jam butu kuo geriau, bunu jam visishkai atviras ir nuoshirdus. Bet kaip tik del to ash neturiu daug draugu, tiesiog daug "pazystamu". Su pazystamais ash bendrauju nelabai noriai, dazniausiai tai buna paprastas pokalbis - "Kaip sekas? Kas geresnio? ir t.t."
Bet su pora tikru draugu ash galiu kalbeti apie viska, nevarzhomas... Galiu jiems papasakoti slapciausias savo svajones, galiu jiems papasakoti viska apie save, tiesiog atsiveriu jiems 100%. Bet kaip sakiau tokiu draugu yra vienietai, todel ash ir neesu tox issiskiriantis ish visu, o todel kad beveik niekas daug apie mane nezhino.... Vat pavyzdzhiui ash che pasakoju apie save... Baikit juokus che net puses apie save nepapasakojau, ir nesiruoshiu pasakot...

Kada ash buvau laimingas? ... Del jos paaukochiau savo kuna ir siela... Tik kad jai butu geriau...

heh romantikas Nykstanti rusis...
Siaip tu teisus - dauguma zmoniu chia tikrai nepuls atsiverineti forumuose, nes bijo, kad bus nesuprasti. Pazinojau keleta zmoniu, kurie kiekvienam sutiktam zmogui galejo islieti savo sirdi (viena is ju be proto mylejau) - shtai jie man isimine kaip patys unikaliausi zmones mano gyvenime.
Taigi unikalumas yra kazko vertas tik kai tu apie ji papasakoji kitiems zmonems.

<... ir tik dabar pastebejau kita klausima ... >

Be to, ka jau minejau, unikalumas man suteikia gyvenimo prasme ir motyvacija. As zinau kad per savo gyvenima turiu kazka atlikti ir niekas kitas to uz mane nepadarys (netgi mylimi zmones) - tad tai suteikia jegu eiti i prieki kai man pvz liudna ar esu vienas.
Taciau is kitos puses - ko vertos butu visos tavo pastangos, visi nuotykiai ir pasiekimai jei tu niekada negaletum jais pasidalinti su draugais, mylimaisiais ar tiesiog atsitiktiniais zmonemis?

O kada bunu laimingas? Du atvejai mano gyvenime - vienas tai periodas kazkur tarp 5-7 klases kai galejau tiesiog pilnai buti tuo kuo esu, be jokiu isipareigojimu, suvarzymu, nusivylimu. Tuo laikotarpiu, pamenu, perskaiciau turbut visas pasaulio pasakas... Kitas atvejis kai isimyliu - paskutini karta buvo pries tris metus. Likusi laika irgi dazniausiai bunu laimingas, taciau mazesniais masteliais

Na ir pabaigai (Eiso pavyzdziu jau visai issipleciau ) mokslinis laimingumo paaiskinimas: zmogus jauciasi laimingas kai jo smegenu sritis atsakinga uz emocijas taip stipriai veikia generuodama teigiamas emocijas, kad ju srautas uzgozia racionalu prota. Butent del to atrodo, kad del mylimo zmogaus galetume paaukoti net gyvybe, nors protui tai nelogishka.

[Ozis]

Kazkaip niekada nemegau beprasmes beletristikos. daug zodziu, o kur prasme? kodel norint kazka atsakyti reikia sneketi daug ir ilgai, net jei veliau sekantys zodziai yra trivialus ar neturintys ypatingos vertes? Cia siaip pamastymui, galit ir neatsakyti.

Perskaiciau Eiso atsakyma. na ir toks jau cia isskirtinumas.
Siaip pokalbio viduryje mesti pasnekova yra negrazu, tad jei zinai, kad jis yra visiskas "genijus", geriau net neprasideti. Neretai su tokiais tik pasisveikinu ir laikas nuo laiko isikisu i tokiu diskusijas kai pradeda sneketi visiskas nesamones, bet tai buna labai retai (na nebent as negaliu pasisalinti, kur nors toliau kad negirdeti tu nesamone, pvz. tolimuju reisu autobuse). Nors siaip pradzioj duodu sansa zmogui irodyti, kad jis vertas mano demesio (panelem taikomos nuolaidos!!!), nors neretai veliau nutinka taip, kad as tampu nevertas ju demesio.
Kodel? na mano zinios (=bendras issilavinimas), kurios tikrai nera tokiam lygyje kuriame galetu buti, visada buvo kliutis bendravime. pavartoji mandresni zodi iskarto siaustis pasnekovass pradeda, ipini zodi iskitos kalbos (anglu/rusu/japonu/lotynu) - irgi tokia pat reakcija. ka as kaltas, kad manes issilavinimas neaplenke, o pasnekova apibego dideliu lanku? karta teko skaityti mokyniu rasynius ir lyginti (pagal gimimo metus, 10toku rasyniai). na ka galiu pasakyti kuo toliau tuo daugiau beprasmybiu, low-life temu, beletristikos, vis maziau brandziu ir idomiu minciu. taip pat del sureiksminto unikalumo kulto dauguma vaiku (nors yra visiski visciukai (=80tuju terminas TSRS skirtas apibudinti vienodus zmones)) yra isitikine, kad jie yra unikalus ir visi delto turi gerbti ju teises, o apie pareigas net nesusimastoma...
Ir vel tenka sutikti panasu poziuri. Eisai, sakai domiesi mokslu (as taip pat, tik dar neretai pasineriu i kvazi-moksla)? Gauni viena atsakyma (=teorija/hipotezte/isvada) ir juo sventai tiki. Tuo tarpu kiti gave irgi skirtingus atsakymus, sedi diskutuoja, aiskinasi, kur kuris suklydo ar padare bloga isvada. Po kurio laiko visi (imkim idealu atveji) prieina viena atsakyma. Kuris atsakymas teisingesnis? Dristu teigti, kad 99 proc atveju teisingesnis bus ne tavo atsakymas Eisai. Kodel?

Grupė žmonių mąsto gal šiektiek ir kitaip bet galų gale sutaria dėl bendro atsakimo, o maniškis būna visai kitoks ir pritarimo nesulaukia, tačiau aš jo neatsisakau.

Ar kada nors susimastei, kad tie zmones megina irodyti savo tiesa, taciau yra priversti ja keisti atsizvelgdami i savo klaidas. Jie ta ir daro (paskui visu nuomone arteja i viena nuomone). Kodel negali atsizvelgti i tu zmoniu saltinius ir pakoreguoti savo nuomone (ji tada irgi prades arteti i ta taska)? ne jau jie yra visada neteisus? vargu, nors man toli iki to "unikalumo" ar "idealumo", taciau klystu gana retai (bet visgi klystu) ir visada esu pasirenges atsizvelgti i betkokius rimtus argumentus, bei taip pakoreguoti savo nuomone.
Del matematikos galiu pasakyti tik tiek neretas mokytojas vertina ne tiek atsakyma kiek sprendima. Sakai sprendi nestandartiskai. ok, nieko blogo tame nera, mane uz tokius pabandymus neretai girdavo (na cia velesnese klasese), o kartais ir bausdavo (zemesnese klasese). kodel bausdavo? nes remdavausis tom savybem, kuriu mokytojas neisdeste, o as neirodziau. tokia jau ta matieka arba remiesi jau irodytom formulem (savybem) arba jas irodyneji. Na kartais mokytoja nesuprasdavo mano irodymu, bet viska gelbedavo pokalbis po pamokos, normaliai paaiskindavau savo sprendimo kelia ir mokytoja pakeldavo pazymi.
Del senoves rasiu. Hmmm, ir kokios gi tos hipotezes? nori pasakyti per zmonijos istorija nebuvo nei vieno mokslininko ar rasytojo fantasto, kuris butu nagrinejes ta tema? vargu. as irgi neretai pasidomiu kaip kito zmoniu suvokimas apie pasauli ir neretai pasinagrineju idomesnius straipsniukus, taciau niekada be rimtu argumentu nekvestionuoju rimtu (=pripazintu) moksliniu teoriju. na taip ir gaunasi, kad dar nei vienos iki galo neiskvestionavau, bet pora savu (=pasiskolintu/sulietu is kitu zmoniu teoriju) turiu, taciau jas vadinti savomis nesivercia liezuvis, mat kuo toliau nagrinejuosi tuo dazniau sutinku panasiu i "savas" mintis.
Kazkokia beda su tais zmonemis pastaruoju metu. visur tik nors buti isskirtiniu. visi nori buti kitokie, atsiranda isorines (=fizines arba demonstruojamos vidinio pasaulio kaukes) mandrybes. kam tai? ne jau taip baisu buti siek tiek panasiu, bet kartu ir savitu zmogumi. ka akivaizdziai nedemonstruojant to savitumo tai yra neimanoma? bukit saviti ir pasilaikykit savo fetisus sau, kiekvienas turi savo rinkini... nebutina skelbitis neva as cia esu unikalus savo unikalumu... beprasmybe ir zemas lygis...

Kada buvau laimingas? Kai buvau mazas ir durnas, bei nemaciau tai kas supa mane, o dabar reiketu klausti kada buvau ne laimingas (=patenkintas arba nelaimingas), va cia atsakyti lengva. O gi visada esu toks. kaip galima buti laimingu gyvenant politines prostitucijos, skurdzios ekonomikos ir kulturos, ryskios xenofobijos ir socialino kanibalizmo salyje? o gi niekaip ant kiekvieno kampo vagys, sukciai, seniai besmegeniai, alkasai, marozu filosofai ir siaip zemo issilavinimo (kulturinio ir mokslinio), bei skurdaus mastymo zmones.
Nors buti laimingu yra imanoma, kai uzmirsti visa tai kas tave supa, visa tai kas su zema egzistencija ir niekingais poreikiais. Vienintelis atvejis yra buvimas su mylimu (patinkanciu) zmogumi. va pamenu, karta buvau laimingas sirgdamas bronchitu. kodel? ogi todel, kad ji pasigavau neleisdamas vienai patinkanciai panelei salti (atidaviau savo striuke ir sildziau apglebes (nebuvo nieko ka galima slepti po S zenklu, tad susilau maziau, nei budamas su striuke)), tuo tarpu pats spejau persalti...
Nors siaip zinau kada busiu laimingas. Kai galesiu pasakyti, kad si gyvenima nugyvenau neveltui. Na kolkas tam tera padetas geras pagrindas...

[Augiszz]

Idomus ozi tavo atsakymas Skaiciau net 2 kartus (viska supratau ish pirmojo karto bet vistiek perskaiciau dar karta.) Jo sheip ash irgi laikyciausi tuos nuomones, bukite visi truputi panashus, truputi isskirtiniai ir viskas bus okey