Pesimiste tik vasara optimizmas pabunda..
TU optimistas, pesimistas ar realistas?
Collapse
X
-
Hmm... jo dauguma optimistų...
Šiaip pagalvojau, kad turbūt tai galėtų atskleisti kaip greitai išgyveni kokį eilinį pravalą... kaip jį priimi... bausmė, šansas, apsauga... ar dar kaip nors?
Po paskutinės nesėkmės gailėjausi savęs gal kokias tris dienas, kol pradėjau galvoti kodėl taip nutiko... ir ką... nusprendžiau, kaip visada saugo mane angelai sargai, kad neišklysčiau iš doros kelio...Paskutinis pakeitimas nuo didiana; 2010-04-19, 06:56.Spoileris:Hmm jei neturi ką pasakyti... tai geriau patylėk?Comment
-
Aš tai... nežinau. Neesu per daug nei tokia nei anokia, bet tikrai žinau, kad ne realistė. Tikriausiai tai pas mane priklauso nuo nuotaikos. Arba nuo aplinkinių. Pavyzdžiui man kažkas blogai, kiti tai mato ir stengiasi padėti, bet aš nenoriu, kad jie jaudintųsi. Tada staiga tampu didžiausia optimiste Arba kai kam kitam reikia padėti, ir matau, kad nėra vilties, bet vis tiek reikia žmogų paguosti - aš vėl optimistė! Aišku, dažnai būnu užsisvajojusi, tad tada niekuo išskyrus optimizmą nekvepia. Žinoma, nuotaikai pasikeitus būna ir dienų, kai pas mane viskas dark and gloomy. Žodžiu, pasimečiau visai nežinau kas aš tokia...
Ok, update po 4 mėnesių... Vis dar neesu įsitikinusi, bet daugiau ar mažiau atsisakau savo aukščiau parašytos nuomonės apie save. Rašiau, kad tikrai neesu realistė, bet dabar pakeičiau nuomonę. Taip, aš esu romantikė ir svajotoja, bet net ir būdama tokia esu didžiausia realistė. Tikriausiai tas realizmas ir skatina mane svajoti; matydama viską, kas vyksta aplinkui, norom nenorom užsidedu rožinius akinius bent kuriam laikui, kad šiek tiek palengvėtų - reality sucks.
Dabar matau, kad ir kitus stengiuosi paverst realistais - per daug didelius optimistus nuleidžiu ant žemės, o pesimistams duodu vilties. Bet per prievartą juk nekeisi žmonių Anyway, džiaugiuosi, kad tai patebėjau, žiū žmogus nesiliauju keistis ir augtiComment
Comment