Makai Kingdom: Chronicles of the Sacred Tome
Sukūrimo data: 2005 kovas
Kūrėjas: Nippon Ichi Software
Leidėjas: Nippon Ichi Software, KOEI ltd.
Žanras: Taktinis RPG
Platformos: PS2
Žaidėjų: 1
Trumpas aprašymas:
Istorija vyksta Mirusiųjų pasaulyje, kur gyvenantis stipriausias, save vadinantis "stipriausiu blogašikniu viršvaldoviu" protagonistas, vardu Valdovas Zetta, stengiasi apsaugoti savo pasaulį nuo sunaikinimo (ką daro ir kiti viršvaldoviai), kurį išpranašavo orakulė Pram. Vieną dieną, netyčią aptikęs Šventają Knygą, Zettą joje perskaitė, kad tik per savo kvailumą jis gali sunaikinti savo pasaulį. Dėl to, pasiutęs jis padega visą knygą. Žinoma jis iškarto prisimena, jog sunaikinęs šią knygą iškarto pasmerki savo pasaulį. Zetta greitai "pririša" savo sielą prie knygos ir pradeda prašyti kitų viršvaldovių pagalbos, kad jie padėtų jam atkurti savo pasaulį, rašydami savo norus į knygą, kuri dabar yra Valdovas Zetta.
Žaidimas:
Žaidimo stilius neitin išsiskiria nuo kitų Nippon Ichi Software darbų, tokių kaip Disgaea ar Phantom Brave. Žaidimas prasideda naujajame Zettos pasaulyje, kur žaidėjas susikuria komandą karių iš įvairiausių objektų (nuo gėlės, kuria gali puošt savo pasaulį iki didžiausio raketsvaidžio, kurį naudoja kareivis). Kiekvienas objektas turi savo statistikas (blogas ir geras), kurios parodo tavo kario tobulėjimo spartą. Kariai, tobulėdami savo lygiuose, gali atidengti stipresnias savo rūšies versijas, o su atitinkamų karių kombinacijomis gal net ir visiškai naujų karių. Taip pat, labai įdomus dalykas, kad savo karius gali daryti net ir iš priešų, kaip pavyzdžiui, kovojant prieš piktas morkas, ar moliūgus su liepsnosvaidžiais gali atidengti jų pirmas formas ir tobulinti kaip tik panorėjęs. Susikūrus veikėjų gausą, žaidime prasideda mokymas su įvairiausiomis sistemomis, kurių turbūt viena aktualiausių yra reinkarnacija (veikėjo nužudymas ir reinkarnavimas į daug stipresnį karį). Pasibaigus apmokymams žaidėjas traukiamas į pirmą savo kovą, kur ir keičiasi žaidimo aplinka. Naudojantis teleportacijos įrenginiu, esančiu Zettos Mirusiųjų pasaulyje, tu keliauji po istorijai skirtas misijas, kaip kad 1-3 būtų pirmos dalies trečia misija ar 6-1 šeštos dalies pirma misija (kiekvienoje dalyje atsiranda naujas viršvaldovis, kuris padeda Zettai gaivinti savo pasaulį ir supažindina su tolimesne istorija).
Kovoje iškviečiami veikėjai pastatomi ne per toliausiai nuo Zettos pradeda savo ėjimus. Kovoje galima iškviesti atidengtus pastatus, kurie turi savo statistikas (kaip pvz.: į ligoninę įkišus tiek, kiek telpa karių, jie, kiekvieną eilę atgaus tam tikrą skaičių gyvybių, arba įkišus į pilį, jie turės daug didesnį gynybos skaičių), o gal net ir vėlyvam žaidime atidengtus tankus ar robotus, kuriuos valdys žaidėjo kariai. Norint laimėti kovą, reikia surinkti reikalaujamą kiekį taškų, kada kiekvienas priešininkas ar paprastas objektas žemėlapyje duoda vis skirtingą skaičių. Kai kurie objektai žemėlapyje gali turėti raktą, kada išmetus iš žemėlapio ribų ar nužudžius priešą ar objektą atsidengia dar didesnis kovos laukas, kur galima gauti dar papildomų taškų, jeigu jų neužteko lygiui įveikti.
Patys įdomiausi aspektai šiame žaidime, mano požiūriu, yra didelė ginklų, mechanizmų, pastatų bei veikėjų įvairovė. Galima sutikti net tokių ginklų kaip katana, meškerė, švirkštas, lazerinis kardas, pyragas, keptuvė ir daug panašių, kurie turi savo unikalias charakteristikas (niekad neiškeisiu ieties ir grąžto į jokį kitą ginklą).
Šiame žaidime galima sutikti veikėjų iš kitų žaidimų, kaip Disgae'os protagonistą Laharlą ar jo pagalbininkę Etną, todėl žaidime tikrai nebus nuobodu nei istorijos, nei paties žaidimo atžvilgiu.
Siužetas (9) - Labai smagu buvo stebėti istorijos intarpus, įžangas į kovas ar tiesiog kiekvienos dalies pabaigos animacijas. Visi viršvaldoviai labai įspūdingai skirtingi, su savo įdomiais charakteriais, neapykanta vienas kitam ir kalbėsenos manieromis. Labai įdomu buvo stebėti visus istorijos posūkius (o jų buvo gausu), žinoma, reakcija visada būdavo panaši į "Kas dabar bus? Kaip suprast? Kas čia daros? Kodėl ne jis tai padarė?" ir panašiai. Žinoma labai geras dalykas yra galimybė kartoti žaidimą, nes labai smagu dar kartą "perskaityti" visą žaidimo istoriją. Didžiausias minusas siužete, yra trumpumas. Pats žaidimas yra gan ilgas, tačiau dėl ilgų kovų ir jų gausumo istorijos neitin daug teikiama.
Grafika (7) - Suprantama, jog 2005tais metais galima buvo daug daugiau išspausti grafine prasme, tačiau suprantama ir tai, kad nedėjus daug darbo į grafiką, žaidimas pasidaro daug ilgesnis ar su daug didesnėm galimybėm. Aš nieko prieš grafiką neturėjau, tačiau pradžioje į akis krito ginklų vaizdavimas, kada jie buvo didesni už pačius veikėjus. Na, žinoma, palaipsniui priprantama, ir, tiesą sakant turiu pripažint, kad netgi pradėjo patikti tokia keista grafika. Efektai padaryti gražus, veikėjų įgudžiai labai smagiai žiūrisi, tačiau vistiek, tenka pripažinti, kad buvo galima pasiekti tikrai daugiau.
Muzika (8) - Muzika smagi, gražiai atspindi aplinką, kovos smagesnės. Nors ir nėra vienas iš svarbiausių ar labai nuostabių dalykų šitame žaidime, yra kita, dar smagesnė žaidimo įgarsinimo pusė - tai veikėjų balsai. Todėl manau verta įdėti dar vieną vertinimo kriterijų:
Įgarsinimas (10) - Žaidime buvo galima rinktis du įgarsinimus, tai - anglišką ir orginalo - japonų kalbą. Kas keisčiausia, kad anglų kalba yra daug smagesnė ir tikrai labai profesionaliai pateikta. Niekada nebandžiau prasukinėti jau daug kartų matytų scenų, vien dėl įgarsinimo, kai valdovas Zetta neiškęsdavęs surikdavo "I'm a freakin' overlord!" ar stebėti smagiausią viršvaldovį Valvogą, kuris sudarytas iš trijų įdomių personų, moteriškų manierų turintį Mikį, kuris taipogi puikiai įgarsintas, visada kupinas baimės balse, per daug neišsiskirianti Ofelija, o taipogi kartais net išsigąsti staigaus ir atgrasaus riksmo "Kill! Destroy everything! Burn them!" iš jo trečiosios pusės - Draizeno, todėl manau, kad įgarsinimas tikrai nieko nenuvils.
Gameplay (8) - Prie gameplay'aus labai lengva priprasti, suprasti visus kovos įgūdžius, valdyti kelis veikėjus vienu metu ir panašiai. Tačiau, yra vienas šioks toks minusas, kad kai kuriuos svarbius kriterijus išmoksti tik įveikęs žaidimą bent vieną kartą (gal ir pažaidus daugiau negu pusę jo). Labai nesėkmingai buvo pasisekę su reinkarnacija, ar naujų įvairiausių "bonusų" atidengimo. Teko pasiklauti draugo patarimais, kaip, ką, kur ir kam daryti. Gal kai kuriems yra pasisekę ir iškarto, tačiau asmenine nuomone man tai šiek tiek paprastino žaidimo pirmą įspūdį.
Vidurkis (8,4) - Smagus laiko praleidimas, tikrai smagu praleisti net keliasdešimt valandų prie šio šaunaus žaidimo, vis kartojant kartojant ir dar kartą kartojant jį tam, kad galiausiai atsidengtum viską, kas yra įmanoma ir pakelti savo karius iki 2000tojo lygio. Todėl visiems RPG ir PS2 fanatikams siūlau griebti šitą gėrį.
Žaidimo vaizdai:
Spoileris:
ant sony PSP visą disgaea pereėjau du kartus, žiauriai geras žaidimas
Comment