<table width=780><tr><td><img src=http://i679.photobucket.com/albums/vv151/S_a_b_l_e/Bremen-6-7-02.jpg align= left hspace=5 border=2></img><div align=justify>
Bremen
Metai: 2000
Žanrai: muzika, smurtas, veiksmas, komedija, konspiracija
Autorius: Haruto Umezawa
Apimtis: 9 tomai
Nuorodos: ANN || Online
<hr>
<img src=http://i679.photobucket.com/albums/vv151/S_a_b_l_e/Untitled-1-1.jpg align=right hspace=5 border=2></img> Manga apie naujokus rok muzikantus. Skiauterėtas Reiji – pabėgęs iš namų gitaristas ir tiesmukiškas, mėgstantis pasimušt benamis Kasuga Romio keliauja į Tokiją, kur nori įgyvendint savo svajones. Reiji – įkurt roko grupę, Romio - ... tapt žinomiausiu ir didžiausią pasisekimą turinčiu žmogum. Pakeliui sutikę ekscentrišką “būgnininkę” Ryo su aukštom (+40cm) platformom, abu patenka į roko festivalį, kuriame Romio susipažįsta su rok muzikos galia ir nusprendžia kartu su Ryo ir Reiji sukurt grupę bei tapt roko dievu. Vėliau prie kompanijos prisideda ir unikalių sugebėjimų bass gitaristas Ran.
Siužetas būtų iki kaulų smegenų eilinis muzikinės mangos ar anime pavyzdys, jei pagrindinis žanras tikrai būtų muzika. Su Bremen manga tas yra kažkiek kitaip. Jei kalbėt apie pagrindinį žanrą, tai čia tikriausiai būtų beprotiškas veiksmas ir smurtas. Kur beeitų naujai iškepti muzikantai – vis sugeba užsiraut ar tai ant gatvės chuliganų, ar tai ant baikerių gang’o ir panašiai. O ir pačios kovos... Na dėl kovų tai čia epicentras visų nemalonumų - Kasuga Romio, sugebantis pasišvaistydamas 10 ienų monetą sudorot ne vieną kietuolį ir palikt be samonės su ta moneta įstrigus kieno nors kaukolėj. Ntaip, pasišvaistymas yra šito rokerio koziris. Jei moneta jis gali paguldyt šiaip kokį kietą bičą, tai vertėtų pažiūrėt kokių rezultatų jis pasiekią sviesdamas muzikines plokšteles ar kanalizacijos dangčius... Va, po tokių dalykų apie muzikinį žanrą galima ir pamiršti, bet tas mano manymu šiuo atveju eina į pliusą, nes pati istorija nėra kažkokia super originali. Ačiū dievui nors manga nėra įtin ilga, tai susiskaito tikrai greit ir tikrai įdomiai.
Download: StopTazmo
<hr></div></td></tr></table>
Bremen
Metai: 2000
Žanrai: muzika, smurtas, veiksmas, komedija, konspiracija
Autorius: Haruto Umezawa
Apimtis: 9 tomai
Nuorodos: ANN || Online
<hr>
<img src=http://i679.photobucket.com/albums/vv151/S_a_b_l_e/Untitled-1-1.jpg align=right hspace=5 border=2></img> Manga apie naujokus rok muzikantus. Skiauterėtas Reiji – pabėgęs iš namų gitaristas ir tiesmukiškas, mėgstantis pasimušt benamis Kasuga Romio keliauja į Tokiją, kur nori įgyvendint savo svajones. Reiji – įkurt roko grupę, Romio - ... tapt žinomiausiu ir didžiausią pasisekimą turinčiu žmogum. Pakeliui sutikę ekscentrišką “būgnininkę” Ryo su aukštom (+40cm) platformom, abu patenka į roko festivalį, kuriame Romio susipažįsta su rok muzikos galia ir nusprendžia kartu su Ryo ir Reiji sukurt grupę bei tapt roko dievu. Vėliau prie kompanijos prisideda ir unikalių sugebėjimų bass gitaristas Ran.
Siužetas būtų iki kaulų smegenų eilinis muzikinės mangos ar anime pavyzdys, jei pagrindinis žanras tikrai būtų muzika. Su Bremen manga tas yra kažkiek kitaip. Jei kalbėt apie pagrindinį žanrą, tai čia tikriausiai būtų beprotiškas veiksmas ir smurtas. Kur beeitų naujai iškepti muzikantai – vis sugeba užsiraut ar tai ant gatvės chuliganų, ar tai ant baikerių gang’o ir panašiai. O ir pačios kovos... Na dėl kovų tai čia epicentras visų nemalonumų - Kasuga Romio, sugebantis pasišvaistydamas 10 ienų monetą sudorot ne vieną kietuolį ir palikt be samonės su ta moneta įstrigus kieno nors kaukolėj. Ntaip, pasišvaistymas yra šito rokerio koziris. Jei moneta jis gali paguldyt šiaip kokį kietą bičą, tai vertėtų pažiūrėt kokių rezultatų jis pasiekią sviesdamas muzikines plokšteles ar kanalizacijos dangčius... Va, po tokių dalykų apie muzikinį žanrą galima ir pamiršti, bet tas mano manymu šiuo atveju eina į pliusą, nes pati istorija nėra kažkokia super originali. Ačiū dievui nors manga nėra įtin ilga, tai susiskaito tikrai greit ir tikrai įdomiai.
Download: StopTazmo
<hr></div></td></tr></table>
Tiesiog įsimylėjau mangos personažus: skiauterėtasis Reiji, stipruolis Romio, Ferarri mylėtojas Ran ir ekscentriškoji Ryo
Jie pastoviai sugebėdavo įsivelt į nepaprasčiausias situacijas: muštynės, muštynės ir dar kartą muštynės ar dar kieno nors gelbėjimas...Tiesa ta , kad muzika čia nebuvo svarbiausia, o svarbiausia buvo "rock spirit", kurią turėjo kiekvienas pasislėpusią giliai širdy..... Koncertai neaiškiuose rūsiuose ir veiksmas gatvėse - va čia tai gyvenimas, kai esi laisvas ir nepriklausomas nuo tėvų. Einant į mangos pabaigą, nuliūdau, kad ji baigias....Net nepajausdama, greitai perskaičiau....ir tikrai esu patenkinta tuo ką skaičiau. 
Comment