Metropolis
Išleidimo metai: 2001
Žanrai: Adventure, Cyberpunk, Drama, Sci-Fi
Režisierius: Rintaro
Studija: Madhouse Studios; Tezuka Productions
Tipas: Filmas (109 min.)
Metropolis. Utopinis miestas, kuriame greta vienas kito egzistuoja žmonės ir robotai. Toks egzistavimas remiasi ne tarpusavio bendradarbiavimo, o kaip tik vadovavimo principu, kai žmonės robotus naudoja paties juodžiausiams darbams nudirbti. Žmonių visuomenė taip pat yra susiskaldžiusi, tad galingiausieji šiame mieste yra tie, kurie savo rankose turi valdžią, o paprastieji žmonės neretai atsiduria vos ne robotų vietoje. Valdžia reiškia neribotas galimybes. Duke Red, vienas iš pagrindinių veikėjų, yra vienas iš šių žmonių, kurie nesibodi pasinaudoti tam tikra situacija savo naudai. Jo pastangomis buvo vystomas slaptas projektas (pavadinkime jį "Tima"), kad būtų sukurtas ne žmogus ir ne robotas, kuris atvestų Metropolio gyventojus į tą nuostabųjį rytojų. Tačiau laboratorija sunaikinama, o išradimas dingsta. Tikslas vienas: nepaisant nieko, surasti Timą. Tačiau jos taip pat ieško ir tie, kurie nori pašalinti Timą...
Šis filmas remiasi Osamu Tezuka sukurta manga "Metropolis", bet pati istorija yra pernelyg pakeista, įvedant naujus veikėjus, o esančius - pakeičiant pagal filmo kūrėjų poreikius. Tai padaryta tikrai dėl gerų norų suteikiant istorijai vieną liniją, kuri nuosekliai vystosi nuo pradžios iki pat galo. O svarbiausia, jog scenarijaus rašymas buvo patikėtas tikrai patikimam žmogui - Katsuhiro Otomo, sukūrusiam "Akira" manga ir filmą. Tad tikrai ramia širdimi galima žiūrėti filmą, o norint dar daugiau - reikia skaityti "Metropolis" manga. Tiesa sakant, nesinori leistis į veikėjų pristatymus ir apibūdinimus, nes viską vertėtų pažiūrėti. Geriau paminėti tam tikras asociacijas, kurios kyla bežiūrint.
Pradėti norėčiau nuo animacijos. Veikėjų piešimas primena senus amerikiečių animacijos filmukus - veidai platūs, didelės akys, senamadiškos šukuosenos, pernelyg išryškinti tam tikri veido bruožai. Šis elementas tikrai ryškus, kai prisimeni tuos senus filmukus, bet šiam filmui net labai tinka. Kažkaip nejučia bežiūrėdamas dar kartą pasitikrinau, kada gi sukurtas anime... Dėl tokio piešimo kyla jausmas, kad galima būtų datuoti filmą net keliasdešimt metų atgalios...
Atmosfera remiasi pirmiausia Metropolio pavaizdavimu - didelis miestas, tikras technologijų lopšys. Tačiau blizga tik fasadas, o pakraščiuose gyvena skurstantys žmonės, išgalintys vos prasimaitinti, ką jau kalbėti apie turtingiesiems prieinamų pramogų ir daiktų įpirkimą. Ši atskirtis yra pagrindinis filmo elementas, kaip palyginimas su robotų ir žmonių santykiu. Pats miestas yra suskirstytas į Zonas, kuriose gyvena tie, kas turi leidimą ir tarp zonų neturi teisės keliauti. Tokia sistema primena nacistinę visuomenės struktūrą, kur taip nepageidaujamieji buvo laikomi vienoje vietoje, o kur nors eidami turėjo ant drabužių nešioti žymas, nurodančias jų padėtį.
Kūrėjai didelį dėmesį skiria dirbtinio intelekto ir žmogaus proto santykiui ir egzistavimui. Tima yra ta tarpinė dalis, ir būtent tai, kad ji yra nutolusi nuo robotų ir visiškai nepriartėjusi prie žmonių, yra pagrindinė dilema. Ar tokią būtybę tikrai galima paskirti valdyti žmones ir robotus? Ar galėdama spręsti pati už save ji norės primestos pareigos? Iš tiesų filmo finale ir išryškėja tai, kad ir kokie būtų žmonių tikslai, jie vistiek bus didžiąją dalimi egoistiniai. Ir Tima padarė savo sprendimą...
Dar vienas dalykas man ypač įstrigo. Vargšai ir būtent tie, kurie nepritaria esamai valdžiai, su robotais elgiasi lygiai taip pat. Ši detalė tiesiog parodo žmogaus prigimtį: kad ir kokioje žemoje padėtyje būsi, vistiek būsi aukščiau robotų... Tai buvo akivaizdu toje scenoje, kur kilus revoliucijai, maištininkams kelią užtvėrė robotas, kurio pagrindinė pareiga yra tiesiog palaikyti tvarką mieste. Manau, daugmaž aišku, kaip pasielgė tie žmonės?
Pažiūrėjus "Metropolis", taip ir norisi pavadinti šį filmą klasika, nors nuo jo sukūrimo praėjo tik šešeri metai... Filmas, pasižymintis puikiai subalansuotu siužetu, visuomenės ir atskirų žmonių vaizdavimu bei paliktu vilties spindulėliu, nors ir laaabai menku, pačioje pabaigoje...
Išleidimo metai: 2001
Žanrai: Adventure, Cyberpunk, Drama, Sci-Fi
Režisierius: Rintaro
Studija: Madhouse Studios; Tezuka Productions
Tipas: Filmas (109 min.)
Metropolis. Utopinis miestas, kuriame greta vienas kito egzistuoja žmonės ir robotai. Toks egzistavimas remiasi ne tarpusavio bendradarbiavimo, o kaip tik vadovavimo principu, kai žmonės robotus naudoja paties juodžiausiams darbams nudirbti. Žmonių visuomenė taip pat yra susiskaldžiusi, tad galingiausieji šiame mieste yra tie, kurie savo rankose turi valdžią, o paprastieji žmonės neretai atsiduria vos ne robotų vietoje. Valdžia reiškia neribotas galimybes. Duke Red, vienas iš pagrindinių veikėjų, yra vienas iš šių žmonių, kurie nesibodi pasinaudoti tam tikra situacija savo naudai. Jo pastangomis buvo vystomas slaptas projektas (pavadinkime jį "Tima"), kad būtų sukurtas ne žmogus ir ne robotas, kuris atvestų Metropolio gyventojus į tą nuostabųjį rytojų. Tačiau laboratorija sunaikinama, o išradimas dingsta. Tikslas vienas: nepaisant nieko, surasti Timą. Tačiau jos taip pat ieško ir tie, kurie nori pašalinti Timą...
Šis filmas remiasi Osamu Tezuka sukurta manga "Metropolis", bet pati istorija yra pernelyg pakeista, įvedant naujus veikėjus, o esančius - pakeičiant pagal filmo kūrėjų poreikius. Tai padaryta tikrai dėl gerų norų suteikiant istorijai vieną liniją, kuri nuosekliai vystosi nuo pradžios iki pat galo. O svarbiausia, jog scenarijaus rašymas buvo patikėtas tikrai patikimam žmogui - Katsuhiro Otomo, sukūrusiam "Akira" manga ir filmą. Tad tikrai ramia širdimi galima žiūrėti filmą, o norint dar daugiau - reikia skaityti "Metropolis" manga. Tiesa sakant, nesinori leistis į veikėjų pristatymus ir apibūdinimus, nes viską vertėtų pažiūrėti. Geriau paminėti tam tikras asociacijas, kurios kyla bežiūrint.
Pradėti norėčiau nuo animacijos. Veikėjų piešimas primena senus amerikiečių animacijos filmukus - veidai platūs, didelės akys, senamadiškos šukuosenos, pernelyg išryškinti tam tikri veido bruožai. Šis elementas tikrai ryškus, kai prisimeni tuos senus filmukus, bet šiam filmui net labai tinka. Kažkaip nejučia bežiūrėdamas dar kartą pasitikrinau, kada gi sukurtas anime... Dėl tokio piešimo kyla jausmas, kad galima būtų datuoti filmą net keliasdešimt metų atgalios...
Atmosfera remiasi pirmiausia Metropolio pavaizdavimu - didelis miestas, tikras technologijų lopšys. Tačiau blizga tik fasadas, o pakraščiuose gyvena skurstantys žmonės, išgalintys vos prasimaitinti, ką jau kalbėti apie turtingiesiems prieinamų pramogų ir daiktų įpirkimą. Ši atskirtis yra pagrindinis filmo elementas, kaip palyginimas su robotų ir žmonių santykiu. Pats miestas yra suskirstytas į Zonas, kuriose gyvena tie, kas turi leidimą ir tarp zonų neturi teisės keliauti. Tokia sistema primena nacistinę visuomenės struktūrą, kur taip nepageidaujamieji buvo laikomi vienoje vietoje, o kur nors eidami turėjo ant drabužių nešioti žymas, nurodančias jų padėtį.
Kūrėjai didelį dėmesį skiria dirbtinio intelekto ir žmogaus proto santykiui ir egzistavimui. Tima yra ta tarpinė dalis, ir būtent tai, kad ji yra nutolusi nuo robotų ir visiškai nepriartėjusi prie žmonių, yra pagrindinė dilema. Ar tokią būtybę tikrai galima paskirti valdyti žmones ir robotus? Ar galėdama spręsti pati už save ji norės primestos pareigos? Iš tiesų filmo finale ir išryškėja tai, kad ir kokie būtų žmonių tikslai, jie vistiek bus didžiąją dalimi egoistiniai. Ir Tima padarė savo sprendimą...
Dar vienas dalykas man ypač įstrigo. Vargšai ir būtent tie, kurie nepritaria esamai valdžiai, su robotais elgiasi lygiai taip pat. Ši detalė tiesiog parodo žmogaus prigimtį: kad ir kokioje žemoje padėtyje būsi, vistiek būsi aukščiau robotų... Tai buvo akivaizdu toje scenoje, kur kilus revoliucijai, maištininkams kelią užtvėrė robotas, kurio pagrindinė pareiga yra tiesiog palaikyti tvarką mieste. Manau, daugmaž aišku, kaip pasielgė tie žmonės?
Pažiūrėjus "Metropolis", taip ir norisi pavadinti šį filmą klasika, nors nuo jo sukūrimo praėjo tik šešeri metai... Filmas, pasižymintis puikiai subalansuotu siužetu, visuomenės ir atskirų žmonių vaizdavimu bei paliktu vilties spindulėliu, nors ir laaabai menku, pačioje pabaigoje...
Comment