Otogizoushi

[Katsu]

Otogizoushi ANN || AnimeNFO Išleidimo metai: 2004 Žanrai: Adventure, Drama, Fantasy, Historical Studija: Production I.G Režisierius: Mizuho Nishikubo Tipas: TV serijos Epizodai: 26 Otogizoushi - tai prozos kūriniai, pasirodę Japonijoje dar Muromachi epochoje (XIV-XVI amžius). Šie trumpi kūriniai vadinami vienais iš geriausių, kurie atspindi viduramžių Japonijos literatūrą. Otogizoushi dar skirstomi į kelis skirtingus porūšius - aristokratinis, religinis, apie karius ar užsienio valstybes - tačiau populiariausi kūriniai remiasi įvairių legendų atpasakojimais. Kodėl nuo to pradėjau? Ne vien tik dėl to, kad to reikalauja pats anime pavadinimas. Taip pat dėl to, jog anime struktūra, pateikimas taip atspindi otogizoushi terminą. Pirmiausia reikėtų pradėti būtent nuo to: kiekvienas epizodas prasideda trumpu įvedimu į istoriją. Čia nėra pasakoma kažkas negirdėto ar itin svarbaus, tačiau pats pateikimas įdomus: tarsi prieš akis eitų paveikslas, atspindintis pasakotojo apibūdinamą situaciją, kuri toliau plėtojama įprastai, t.y. pasitelkus animaciją. Epizodas užbaigiamas taip pat pasakotojo žodžiais: tarsi stebėtum vaidinimą, kurio pradžioje ir pabaigoje akcentuojami svarbiausi įvykiai, kurie ką tik įvyko prieš akis. Tikrai savotiška ir gražu, tuo išsiskiriama iš kitų anime. Istorija prasideda nuo veiksmo: jaunasis Raiko-sama ir jo ištikimasis palydovas Tsuna vykdo Imperatoriaus įsakimą: pristatyti į sostinę megatama (penki kultiniai akmenys, simbolizuojantys penkis svarbiausius elementus - Žemę, Vandenį, Ugnį, Metalą ir Medį). Šie akmenys reikalingi sostinės gyventojų išgelbėjimui, kadangi artėja didžiulė katastrofa. Šios užduoties metu, Raiko-sama patyria daug nuotykių, bei sutinka padėjėjų bei priešininkų. Tačiau manydamas, jog iš įvairių Japonijos vietų gabendamas megatama (o jos atgavimas reikalauja ir aukų...) padės išgelbėti kenčiančius ir badaujančius gyventojus, juo pasinaudoja galingesni, kurie turi visiškai kitą tikslą... Anime skirstoma į tris dalis - Heian periodo Kyo (13 epizodų) ir šių laikų Tokyo (11 epizodų) bei baigiamoji dalis (2 epizodai). Pirmoji dalis išsiskiria savitu piešimu: ne pačių veikėjų apipavidalinimu, o aplinkos vaizdavimu. Iškart žvilgsnis užkliuvo, kad aplinkos elementai statiški - netgi neslepiant, pvz. medžiai, vaizduojami sustingę, tarsi nupiešti paveiksle. Tai nustebina, bet ir sukuria savotišką atmosferą, kurią sunku apibūdinti. Na taip, vanduo blizga, atspindi mėnulio šviesą bei sprogimai taip pat atvaizduojami animuotai, tačiau kur aplinka neturi didelės įtakos - ji tėra pasyvus fonas. Įdomus piešėjų sprendimas. Pirmieji trylika epizodų žiūrisi puikiai, nes vaizduojami samurajų laikai, kovos, valdininkų intrigos, bei to laikotarpio gyvenimo elementai. Kiti trylika epizodų nukelia mus į šių laikų Tokyo, kur mums jau pažįstami veikėjai pristatomi kitokia (šiek tiek) išvaizda. Iš pradžių pesimistiškai žiūrėjau į laikotarpių kaitą, visgi samurajų laikai labiau žavi... Tačiau suprantama, jog toliau plėtoti megatama ieškojimų istorijos linijos nebebuvo tikslo. Tad likusieji epizodai siejasi su pirmąja dalimi, tačiau viskas vyksta ne pagal tą patį scenarijų. Visi tie įvykiai vėlgi susiję su penkių svarbiausių elementų bei ying ir yang filosofijos įtaka pasauliui. Pagrindiniai šio anime pliusai yra savitas pirmų trylikos epizodų piešimas (antroje dalyje minėtų išskirtinumų nebelieka). Taip pat labai patiko OP ir EN temos. EN tema jau buvo girdėta (skambėjo Hanbun no Tsuki ga Noboru Sora anime gale, bet čia jau šios anime kūrėjai pasiskolino iš Otogizoushi). Taip pat veiksmo scenose skambėjusi muzika tikrai gera, visai ne kokia simfoninė muzika, o progresyvesnė elektroninė muzika. Kitas įdomus aspektas, jog anime remiasi daugeliais istoriniais faktais, bei pateikia daug savitų terminų - dėl to žiūrėjimas teikia ne tik malonumo, bet ir tam tikrų žinių. Tas pats išlieka ir antroje dalyje, kur akcentuojamos įvairios skirtingų laikmečių šventyklos, bei asmenybės. Pirmoje Heian periodo dalyje, istorija vystosi viena linija, t.y. ieškoma megatama. Nėra pernelyg staigių siužeto vingių, tad istorija tampa daugiau ar mažiau nuspėjama. Kai pereinama į antrąją dalį: įvykių nesutapimas ir tik vėlesnis jų pateikiamas sugretinimas su pirmosios dalies elementais iš pradžių tik primena chaotišką įvairių mistiškų istorijų kratinį. Manau, toks ir buvo kūrėjų tikslas - iš pradžių pateikti seną legendą, o vėliau pristatyti šiuolaikiniame pasaulyje atsiradusias kitas legendas, kurios iš tikrųjų siejasi viena su kita. Antrosios Tokyo dalies muzikinis fonas skiriasi, OP tema skamba gerai, bet EN temą buvau linkęs persukti. Šiaip kaip Kenji Kawai muzika, manau, verta paieškoti viso OST, jog būtų galima neskubant perklausyti viską iš eilės. Apie veikėjus netarsiu nė žodžio, nes pernelyg komplikuota apibūdinti, kai jie pasirodo abiejose dalyse. Tad nenoriu spoilinti malonaus žiūrėjimo. Kiekvienas iš pagrindinių personažų yra savitas savo charakteriu bei motyvais. Tad mano nuomone, Otogizoushi yra vertas dėmesio anime. Kyo Arc: Tokyo Arc:

[Katsu]

Pridėti screenshot'ai, tad kas nematė šio anime, gali bent pamatyti mažąją dalelę viso to, ką gali Otogizoushi pasiūlyti. Visi screenshot'ai yra 1280 x 960 dydžio, tad galima ir kaip wallpaper'į panaudoti.

[Egura]

As pati kai paziurejau visa sita anime, gailejausi, kad ziurejau Tokyo arc....
Taip kaip man labai aptiko pirmos dalies Ost'as, siuzetas, aplamai viskas, taip tokyo arke visai tai man labai net nepatiko... bet cia tik man :-P gal taip.

[Katsu]

Tokyo Arc nėra taip blogai. Kažkaip įsipaišo šiuolaikiniai laikai į bendrą siužetą. Tik jaučiamas "tormozinimas" kol pagaliau pereinama prie pagrindinių dalykų...

[Red_Elf]

Anime, kuriam daug vilčių neteikiau. Jis kokius 3-4 metus buvo užmestas giliame ir aišku dulkėtame kompo gale, jau maniau ištrinsiu, bet gerai, jog prieš tai patikrinau kas čia užmesta tiek laiko guli.

Pirmoji dalis (Kyo) buvo tikrai stipresnė ir įdomesnė, bet Tokyo dalis manęs tikrai nenuvylė. Visada labiau domėjausi ne tik "mokykline" bei "haremine" Japonijos puse, todėl šis mistiškas serialas tikrai sudomino pasakojimu apie šalies mitologiją. Veikėjai įdomūs ir labai skirtingų charakterių. Man labiausiai patiko Sadamitsu, Hikaru ir Mansairaku, nors Hikaru į abi pabaigas pradėjo nusibosti verkšlenimais, kurių nebūdavo prieš tai, tik į pabaigą suskysdavo. Pirmojoje dalyje labai įdomiai ir savitai plėtojami Hikaru ir Mansairaku santykiai. Rašau tvirtą 8.

P.s. paskutinės arkos (iš dviejų epizodų) manau nereikėjo taip išskirti jau po visiškai logiškos serialo pabaigos. Ją kažkaip galėjo įterpti į Tokyo dalį arba išvis apsieiti be jos, atrodo lyg žiūrėtum OVA ar Special.