Kanon (2006)

[ciombiukas]

Tikrai labai idomus anime. Nesitikejau, kad jis bus toks itraukiantis. Piesimas toks puse velnio, veikejai labai skirtingi ir sudominantys, o istorija tikrai labai labai puiki, tik vienas aspektas - pasaku stiliaus pabaiga, kas man jau pradeda pabosti.

Dabar suprantu kodel Clanaad toks geras, kadangi jis ejo po Kanon.

[Aramis]

Pilkojo kardinolo sapalionės apie "Kanon"

Yuichi man pasirodė panašus į Kyon ne tik išvaizda, bet ir charakteriu. Toks pat adekvatus ir sveikai ciniškas. Tik geresnis ir jei Kyon komentuodavo dažniausiai tylomis tai Yuichi atvirkščiai. Jam nieko nereiškia pasakyti Tu puikiai gamini. Tekėk už manęs! ar net atvirai pasityčioti. Bet jo geraširdiškumu abejoti netenka. Dažnai jis "įgarsindavo" mano paties mintis. Matyt mes kažkiek panašūs. Labai simpatiškas veikėjas.

Tą patį norėjau pasakyti, bet kadangi tingėjau perrašinėti, tai pasinaudosiu tuo, ką parašė Bee

[PICBORDER="right"]http://otaku-streamers.com/aniencyclopedia/images/231ap20081006153949.jpg[/PICBORDER]Šiaip dar susižvejojau (na taip, originalas jau tapo retenybe) ir Kanon 2002 metų, visgi reikia pažiūrėti iš kur siužetas atėjo, be to, kaip taisyklė mažiau serijų reiškia didesnį emocijų kiekį vienoje sekundėje. Prie VN biesas kažko netraukia - kažkaip nelabai man tie statiški paveikslėliai, nors gal kada ir priaugsiu.

Keistas dalykas - paskutiniu metu ir vėl patraukė prie gyvenimiškų dramų, nuo kurių po EF ir Clannad atbaidė School days ir Shuffle!. (Kodėl? Ogi todėl, kad gyvenime tiesiog taip nebūna - pirma dalis gryna komedija, ir staiga kažkas antroje serialo dalyje kažkas iš dangaus nukrenta ir virsta gryniausia drama, kaip nutiko pastaruosiuose.) Todėl šiaip skeptiškai žvelgiau į Kanon, bet tik iš pradžių. Veikėjas atvyksta į savo atostogų ir vaikystės miestelį, kuriame liko vaikystės meilės - seilės, prisiminimai, bei nuoskaudos. Prastos muilo operos verta pradžia. Tačiau viskas priklauso nuo sugebėjimo vystyti siužetą - o ką jau ką, bet tai kūrėjai daryti tikrai sugeba. Humoras maišosi ir pinasi su drama, įkalnes keičia nuokalnės, ir visa tai stipriai įtraukia ir paleisti nenori. Labai puiku pasakyčiau, kartais net tenka ašarą išspausti - ką jau ką, bet dramas kurti japonai tikrai moka. Gal ir nelabai realu, bet labai gyvenimiška. O ir mistika neperžengia mums įprastų spėlionių bei būrimo ribų - arba taip sakant tikėjimo.

Kas įdomiausia, tai paties anime susiejimas su bažnytinėmis giesmėmis (Kanon) - vienas fragmentas (tema) visą laiką kartojamas giesmėje, kol apipinama daugybe kitų temų, šiuo atveju siužetą lipdė "sapnas". Nors kas keisčiausia, tai tai, kad Kanoną grojo per radiją, o apie tokius dalykus kaip pop giesmės girdėti neteko, bet iš manęs toks tik ir muzikos žinovas - devintas vanduo nuo kisieliaus.

Šiaip manau, kad drąsiai galima teigti, kad must see tiems, kurie matė (ir suprato) tiek Clannad (nors ~Afterstory~ savo tematika truputį ir panašesnis į Kanon negu pirmasis sezonas), tiek EF, tiek Uta Kata, tiek H2O ~Footprints in the sand~. Šiaip jie visi savotiški, bet visus jungia bendra tematika ir problematika, gal tik atlikimo kokybė skiriasi. Taip sakant, liūdnos, bet gražios pasakos.

Iš manęs - 10/10, skirtingai nei Bee, man mistika labai patiko, kadangi ja nebuvo persistengta.

[dfsafsaf]

Kazkaip man tai sitas toks vidutinis, kazkur 7/10 , gal del to, kad ziurejau iskart po to,kai paziejau Clannad ir jie man tiesiog mintyse per daug lygynosi Nes veikejai visi praktiskai tokie patys (aisku skiriasi savo situacijom) , bet mazdaug beveik tas pats tik cia gal daugiau mistikos