 Poco's Udon World Udon no Kuni no Kiniro Kemari Studija: LIDENFILMS Žanrai: gyvenimiškas, drama Transliacija: nuo 2016-10-09 iki 2016-12-25 Formatas: TV serijos Trukmė: 12 x 22 min. YouTube resursai: OP || AMV Papildoma Info:    Talentingas internetinių svetainių kūrėjas Souta grįžta į savo gimtąjį miestelį. Kai mirė jo tėtis, niekas nebesirūpino senaisiais namais, tad Soutai tenka sutvarkyti namo pardavimo popierius. Voratinkliais apaugęs pastatas, kadaise buvo šeimos udon (makaronų sriubos) restoranas, kuris garsėjo visame miestelyje. Souta turėjo didesnių ambicijų, nei gaminti makaronus kažkokiam užkampyje, todėl pasuko kitu keliu - išvyko dirbti į Tokiją. Stovint apdulkėjusiame ir seniai pamirštame restorane prisiminimai po truputį grįžta...Souta nėra labai nostalgiškas ir tikrai nesvarsto iš naujo atidaryti restorano, tačiau galvą sujaukia kita problema - nežinia iš kur name atsiradęs mažas vaikas.      Nors gyvenimiški anime yra itin paprasti istorijos prasme, tačiau labai artimi kiekvienam žmogui. Būtent taip yra ir čia. Paprastas užmiesčio gyvenimas, keli vaikystės draugai, ramybė ir nostalgija. Viskas labai įprasta ir pažįstama.Tie kas nežiūri ir nesupranta slice of life, sakys "nuobodybė...užmigsiu". Tebūnie, nes svarbiausias vaidmuo atitenka ne istorijai, o veikėjams, jų tarpusavio santykiams, asmenybių tobulėjimui. Itin žavi Soutos ir to mažo vaikiuko Poco santykiai. Žadinantys žiūrovo tėviškus ar motiniškus jausmus. Rūpestis, pakantumas, pasiaukojimas, tolerancija...galima vardint ir vardint ką mačiau jų draugystėje. Mano supratimu tokia ir turi būti šeima. Ir net nesvarbu, kad ne to pačio kraujo. Žinoma, nepaminėjau, kad tas vaikas net ne žmogus, o labai mielas ir pūkuotas tanuki (meškėnas), ypatingais atvejais gebantis įgyti žmogaus pavidalą. Bet tai vis vien nekeičia esmės ir šiame anime pateikiamų vertybių. Atmosfera šilta, dvelkianti vasara. Ypač juntama nostalgija vaikystės dienoms (nemažai flashbackų, kokia graži ir laiminga Soutos šeima buvo). Dominuojančios pastelinės spalvos ir užmiesčio peizažai ramina bei atpalaiduoja. Bet prisipažinsiu, vis vien daug verkiau. Ypač per paskutinį epizodą. Darausi per daug jautri tokiems anime...Plius pateikė dar vieną istorijos detalę, apie kurią daug negalvojau, bet kai parodė - turėjo nustebti ne vienas Spoileris:
Šiais metais jau buvom sulaukę tematiškai panašaus anime Amaama to Inazuma, tačiau man Poco makaronų karalystė patiko labiau dėl veikėjų vystymo. O ir pats Poco (vaikų kategorijoje) yra vienas mieliausių padarėlių kokius teko matyti. Tačiau pačiam anime vis vien trūksta kažkokio prieskonio iki dešimt balų. Buvo pamestas santykis tarp linksmos ir liūdnos atmosferų. Jei pirmoji anime pusė buvo ganėtinai šmaikšti, tai antroji staiga tapo rimta. Ir tai buvo vienintelis nelabai logiškas nuotaikų šuolis, kuris kartais pasikartodavo net toje pačioje serijoje. Tikiu, kad kai kuriems tai trukdė įsijausti į džiaugsmą arba liūdesį tiek, kiek buvo galima iš to išspausti. Apibendrinimas: Dvelkiantis nostalgija. Propaguojantis šeimos vertybes. Šiltas, mielas ir jausmingas. Būsimiems tėveliams must watch - esamiems gal kažką primins, ką buvo pamiršę              Siųstis: nyaa.se |
-
35 (Puiku)66.67%240%0333.33%120%01 (nevertas dėmesio)0%0 -
This... was... KAWAII... AF!
-
Man šio žanro (vyresnis brolis/tėvas/draugas ir mažoji sesutė/dukra/draugė ar kažkas panašaus) geriausias anime yra "Himouto! Umaru-chan" (2015). Todėl visus kitus dažnai lyginu su juo. Ir iki šiol neradau nieko geriau.
Taip ir su šiuo konkrečiu anime: peržiūrėjau vieną seriją ir susidariau bendrą vaizdą: viskas, kaip su žanriniu anime yra neblogai. Tačiau man per saldu. Istorija iš karto matosi, kad bus graži ir romantiška, tačiau man per saldi. Tas keturkojis sutvėrimas labai mielas, kiti personažai t.p. simpatiški, tačiau viską sudėjus - man per saldu.
Patinka pasakos vyresniems, tačiau tokios nusaldintos - ne man.Comment
-
Tuomet gal aš pasuosiu, o ir taip nesu didelis šio žanro gerbėjas, o jei kas yra, tai nieko blogo neturiu pridurti, jeigu tuo mėgaujiesi, o mano požiūriu: dažniausiai nieko realaus ten nenutinka, konfliktai, jeigu dar būna, menki, veikėjai paviršutiniški, stereotipiniai, kaip ir daugumoje anime, tik čia dar mažiau įvairumo. Kaip vienas žmogus buvo pasakęs: „Jeigu norėčiau pažiūrėti kaip paprastas žmogus daro paprastus dalykus, išeičiau laukan užuot spoksojęs į 2d karikatūras.“ Šiaip jeigu noriu ko nors paprastesnio, peno širdžiai ir t.t. filmą pažiūriu, nereik jokių man visų tų ''kawaii''. Vat, neseniai pradėjau žiūrėti šiokio tokio pažįstamo rekomenduotą, verstą ir garsintą Apu trilogiją, patiko...Paskutinis pakeitimas nuo Klaudijus; 2017-01-10, 16:30.Comment
-
Iškentėjau iki 8 serijos kol galiausiai trūko kantrybė. Būtų buvęs tikras vaikas našlaitis tai gal ir būtų užkabinę, bet viską mesti dėl kažkokio meškučio? Nu jau ne.... Jei jau taip patinka vaikai tai pasidaryk pats.
Dar tikėjausi, kad gal bent tėvo verslą atgaivins, bet ir čia nenuskilo. Vienžo absoliučiai pro šalį.
Comment
Comment