Zankyou no Terror

[Killerbee]

Zankyou no Terror Režisierius: Shinichiro Watanabe Studija: MAPPA Žanrai: drama, trileris Transliacija: 11.07.2014 - 26.09.2014 MAL reitingas: 8.40 Trukmė: TV 11 ser. x 25 min. YouTube: Opening / Ending / AMV Aprašymas: Tokiją terorizuoja du kaukėti paaugliai, kurie informaciją apie padėtas bombas deda tiesiai į "jutubą". Aišku iš pradžių niekas jų už gryną pinigą nepriėmė, bet kas gali įtikinti geriau nei vienas sumažėjęs dangoraižis? Aukų pavyko išvengt dėl iš anksto suveikusios gaisro signalizacijos, bet vaizdelis buvo įspūdingas, o nuostoliai didžiuliai. Kas yra šie piktadariai? Išdykę paaugliai ir tiek? Koks jų tikslas? Tik bombas deda, o jokių reikalavimų nekelia. Ar jie susiję su vagyste iš radioaktyvaus kuro atliekų perdirbimo gamyklos? Kas tada buvo pavogta? Aišku tik, kad jaunuoliai mėgsta mįsles ir senovės Graikijos mitologiją. Policijos detektyvas Kenjirou Shibazaki neįtiko valdžiai ir buvo nukištas į archyvą, kur galėjo ramiai spręsti kryžiažodžius, bet prasidėjus problemoms su jaunaisiais teroristais buvo grąžintas į buvusias pareigas. Piktadarius reikia sugauti, o senos nuoskaudos gali ir palaukti. Visomis prasmėmis sunkus serialas. Sunkiai jis man prilipo, bet apie viską iš eilės. Prisikabinti galima beveik prie visko. Personažai šiaip sau, nieko labai blogo, bet labai gerų irgi neradau. Ypač užkliuvo Lisa. Nyki iki negalėjimo, Nine dėl jos buvo visiškai teisus. Five apskritai likau nesupratęs. Kad suprasti jos motyvus reikia būti japonu ar bepročiu sergančiu maniakine depresija? Kaip ji apskritai pateko pas amerikonus? Tiesa, mergaitės "dizainas" man labai patiko. Nine ir Twelve yra nei žuvis nei mėsa ir didelės simpatijos nesukėlė. Kenjirou neblogas, protingas ir ramus. Serialas yra rimtas ir žiūrėdamas vis galvojau kokią žinutę jis nori man perduoti. Terorizmas terorizmui yra nelygus? Vaikučiai, vertinkit savo tėvus, nes gali būti tai yra vieninteliai žmonės kuriems jūs rūpite? Jei pasaulis tau yra blogas tai jį galima sunaikinti? Bent jau aš aiškios žinutės negavau. Siužetas labai skylėtas ir pilnas nelogiškumų. Nelepina jis mūsų ir netikėtais vingiais ar uraganiniu veiksmu. Šis anime yra greičiau flegmatiškas nei dinamiškas. Užtat prie piešimo prikibti niekaip nepavyks. Jūs tik įsivaizduokite - gatvėse yra žmonių/automobilių ir jie juda!!! Ir ne pirmoje serijoje, kas būtų dar suprantama. Žiūrint Zankyou no Terror galima patikėti, kad pagaliau atėjo 2014-ieji. Labiausiai stebina net ne pati piešimo kokybė ar animacija, bet dėmesys detalėms. Pavyzdžiui jei jums rodo monitorių tai jame lengvai pamatysite ikonas ir net jas atpažinsite. Vienžo piešimas stipriai lenkia vidutinį TV formato lygį ir nepadarytų gėdos net filmui. Muzika irgi be priekaištų. Nebent ant ausies užlipo ne meška, o visas briedis....^^ Reziumė: Reziumuojam - kaip ir nėra už ką duoti 9 balus, bet tiek aš duosiu. Nes buvo susitikimas ant tiltelio, į dangų kylantys žiedlapiai, dieviškai graži muzika ir finaliniai titrai. Ištvirkęs dėdulė kapituliavo ir beveik apsiverkė. Net nežinau kaip jiems tai pavyko..... Ne be trūkumų, bet neeilinis anime. Net nevisai anime. Spoileris: Torrentas

[nemesis]

Keista, kad nėra komentarų prie, rodos, vieno populiariausių sezono projektų. Atkeliu nuomones iš ongoing skilties, gal dar atsiras, norinčių pasireikšti.

Na štai ir pabaiga. Nors pagrindinių veikėjų baigtis predictable, tikėjaus kažko... I dunno, mandresnio? Viskas įvyko taip greitai. Bet būtent tas paprastumas ir paverčia šitą anime tokiu grožiu, tiesiog reikia žvelgti giliau, I guess.
Tik iki šiol nesuprantu, kokį vaidmenį apskritai turėjo Five? Galėjo jos ir nebūti, o vietoj to daugiau Nine ir Twelve character development, tada ir impact'as pabaigoje būtų didesnis.
OST'as tai super, kaip ir tikėtasi iš Yoko Kanno. Tai ko gero stiprausias anime aspektas + grafika, more or less.
Mano vertinimas 9/10, mal'e aišku 10/10

Jau ta jų anglų kalba tai tfu tfu... Japoniška artikuliacija killed it.

Serialas atrodė puikiai iki Five įvedimo, paskui ritosi žemyn ir žemyn, kol galiausiai paskutiniai episodai buvo visiška tragedija: didžioji dalis veikėjų veiksmų buvo visiškai nelogiški, siužetas labai suskubintas, bet kažkodėl rasta laiko bereiksmiui footbolui, o apie paskutinę sceną išvis patyliu. Galėjo ir pasilikti prie savo mįslių. 5/10 ir tik tai už gerą pradžią ir nematytą settingą.

Aš tokios nuomonės, kad serialas turi vieną didelę problema - trukmę. Iš to kyla ir prastas veikėjų (manau nė pirštais rodyti nereikia), istorijos išpildymas, ir nelabai kokia pabaiga. Idėja šiaip buvo nebloga, bet visos tos paralelės su graikų mitais ir herojiškas terorizmas, kurio metu niekas nežūva tai atrodė kvailokai. Visgi kelionė link finalo, man asmeniškai buvo visai įdomi, tačiau finaliniai epizodai deja nelabai tenkinantys. Jei serialas būtų dvigubai ilgesnis ir Lisa būtų galima padaryti mėgstama, naudinga veikėja ir istorijai su Five bei vaikinų tikslui suteikti turėtų daugiau svorio. Iki Death Note ar Eden of The East man asmeniškai netraukia, bet norintys kažkokio panašaus, sumanesio tipo anime gali laisvai žiūrėt. Vistiek dėčiau prie geresnių vasaros serialų. OP ir ED puikūs. Yoko Kanno OST vėlgi topinis.

O man šitas anime pasirodė kitoks. Jame man netrūko nei trukmės (kuri buvo išties trumpa, bet kas iš tų 186 serijų, jei gale mintis išlieka ta pati?) , nei veikėjų developmento(kuris buvo gana prastas), visiškai netrukdė tokių veikėjų kaip "Five" įvedimas. Šitam anime svarbiausia buvo idėja, atmosfera, į jį galbūt nereik žiūrėt iš tos įprasto kritikavimo pusės (veikėjai, piešimas, ostas, fuck that shit), o jei ir žiūrėsim į įprastus aspektus - piešimas tikrai geras, soundtrackas išvis turbūt geriausias kokį esu girdėjęs anime (paskutinės serijos endingas - most beautiful thing ive ever heard), veikėjai - meh, tempas kiek skaičiau nuomonių užkliuvo daug kam, bet aš tos problemos žiūrėdamas nei kiek nepastebėjau. Ir šiaip kiek skaičiau įvairių šio anime kritikų visi maždaug pasiskirstę į šito anime dievinimą arba jo nekentimą. Aš turbūt priklausyčiau prie dievintojų pusės. nineoutoften

[Nolikita]

Tikrai vienas geriausių šio sezono anime.

Iš pradžių maniau, kad bus kažkoks neįdomus, melancholiškas BS. Bet įsivažiavus žiūrėti tikrai įtraukė. Atrodo toks paprastas, bet kartu pilnas veiksmo. Tiesiog... Atrodo kitoks.
Pamilau veikėjus. Patiko tiek jų praeitis, tiek veiksmai dabar

Spoileris:

Nors pabaigoje ir tikėjausi, kad Twelve su Nine žus, bet vistiek buvo labai liūdna

. Kartais šiek tiek nervuodavo Lisa, ypač tuomet, kai tik "įsikraustė" į tą jų "hideout"

Spoileris:

kai viską ten vos ne degino ir sprogdino .___.

. Labiausiai, aišku, nekenčiau Five (ir, tiesą pasakius, taip ir nesupratau jos motyvų. Pažaisti? Prisiminti senus laikus? Idk tbh)

Anyways. Nors iš pradžių šis anime ir gali pasirodyti gan neįdomus (bent jau iš pirmos serijos pačiai taip pasirodė), bet vėliau tikrai įtraukia ir net gal nustebina.

[juudiiiss]

Ką galiu pasakyti, mano manymu tai vienas iš geriausių per paskutiniuosius kelis metus išleistų anime. Girdėjau pasisakymų, kad jis nuobodus. Jei tau patinka tipiniai shounenai (sakykime SAO, Naruto, One Piece etc.) yra didelė tikimybė, kad Zankyo no terror nepatiks. Mano manymu jo veiksmas vyko daugiau žiūrovo galvoje, tad ne visiems tai gali "prilipti".
Nors Liza buvo mano nemėgiamiausia veikėja šiose serijose, vis dėlto norėčiau ją apginti. Kiekvienas iš mūsų turime pažįstamą, kuris amžinai verkšlena, yra niekam tikęs, bet vis tiek kažkuo traukia (galbūt čia tik man pasisekė tokius turėti). Liza man yra tokia nyki, tokia niekam tikusi, nes... Ji yra visiškai paprasta. Ji nėra galvota kaip Nine ar Twelve, nėra drąsi, neturi traukiančio charakterio. Ji yra visiška vidutinybė. Tokia paprasta, tarytum paimta iš tikro, mus supančio pasaulio. Tikriausiai dėl to ir netraukianti.
Five pasirodymas man taip pat buvo ganėtinai suprantamas. Visa šita istorija, manau, buvo apie tai, kaip 3, turbo smegenis turintys vaikai, likę gyvi, norėjo papasakoti apie tai kas nutiko jiems ir jau žuvusiems draugams. Taip garsiai, kaip tik galėjo. Five buvo pateikta kaip blogietė, kuri, galima sakyti, darė tą patį kaip ir pagrindiniai veikėjai - norėjo, kad kas nors ją prisimintų ir pastebėtų. Pasirinko ne itin gerą būdą tam atlikti, tačiau well visi mes elgiamės kaip manome yra geriausia. Be to, kiekvienam anime reikia kažkokio blogiuko.
Siužete kažkokių itin didelių klaidų, kurių nesugebėčiau paaiškinti, nepastebėjau. Galbūt galima kabinėtis prie policijos ir detektyvų darbo, tačiau kadangi nespecializuojuosi šioje srityje, man tai per daug nekliuvo.

Spoileris:

Kažkas prikibo prie paskutiniame epizode sprogstamos bombos ale "fejerverkų" bei spardomo kamuolio. Rimtai? Galbūt dėl to, kad kaip ir sakiau, pagrinde šį anime žiūrėjau galva, nemačiau tame nieko keisto. Lizė tikrai galvojo, kad pasauliui atėjo galas, tad paėmė už rankos vienintelį žmogų, kuriam jautė simpatiją, Twelve ir Nine žinojo, kad bomba nepavojinga, tad tikrai žiūrėjo į ją kaip į fejerverką. Ir dabar įsivaizduokite BAM! sprogimas. Viskas nutrūksta, gatvės tuščios, visiška tyla, visiška ramuma. 3 vaikai spardo kamuolį, galbūt pirmą kartą gyvenime elgdamiesi kaip savo metų. Kas čia tokio keisto? Viskas jau baigta, netrukus jie pasiduos, kodėl negalima atsipūsti ir vaikiškai pakvailioti? Ir tada dar vienas BAM! pagrindiniai veikėjai miršta. Kulminacijos pabaiga. Vienintelis kažkiek labiau užkliūnantis dalykas buvo vaikinų atėjimas į mokyklą, tačiau ir tokiam elgesiui galima sugalvoti bent kelis paaiškinimus.

Muzika bei piešimas, kaip jau buvo ne kartą minėta - nuostabūs. Prikibti retas kuris galėtų. Taip pat kaip didelį pliusą galėčiau paminėti emocijas. Prie to, žinoma, labai prisidėjo muzika, tačiau dažnai jutau kažką stringant gerklėje, o paskutinis epizodas emociškai visiškai nužudė.
Nesakau, kad Zankyo no terror buvo tobulas. Nesakau, kad visi jį turi mėgti. Tiesiog manau, kad daug žmonių jo nesuprato ir dėl to 12 epizodų galbūt tikrai buvo kiek per mažai.

Spoileris:

P.S. į galvą lenda viena kvaila mintis. Five ir Nine kentė nuo simtomų (skausmai, spengimas ausyse, sapnai ir pan.) tačiau nė viename epizode nebuvo parodyta, kad kažkas panašaus vyktu su Twelve. Net vienas iš bendrų bruožų - vaikų nemokėjimas bendrauti su kitais (nemokėjimas parodyti emocijų) nebuvo būdingas Twelve. Jis buvo linksmas ir daug kalbantis. Taigi... Galbūt jis buvo vienintelis iš visų vaikų, vienintelis eksperimentas, kuris buvo vykęs?

[Killerbee]

Nors Liza buvo mano nemėgiamiausia veikėja šiose serijose, vis dėlto norėčiau ją apginti. Kiekvienas iš mūsų turime pažįstamą, kuris amžinai verkšlena, yra niekam tikęs, bet vis tiek kažkuo traukia (galbūt čia tik man pasisekė tokius turėti). Liza man yra tokia nyki, tokia niekam tikusi, nes... Ji yra visiškai paprasta. Ji nėra galvota kaip Nine ar Twelve, nėra drąsi, neturi traukiančio charakterio. Ji yra visiška vidutinybė. Tokia paprasta, tarytum paimta iš tikro, mus supančio pasaulio. Tikriausiai dėl to ir netraukianti.

Apgynei vadinasi....jei taip gini tai net baisu pagalvot kaip puoli.

[juudiiiss]

Apgynei vadinasi....jei taip gini tai net baisu pagalvot kaip puoli.

Na ji vis dėlto nebuvo mano mėgiama... Bet vis tiek ganėtinai miela. Taigi... Na, sakykime, jog apgyniau

[Miglaja]

Aš vis tik nesižarstysiu tokiom skambiom frazėm, kaip "geriausias 2014m. anime", nes iki tokio dar toli...

- Nebuvo istorijos vientisumo.

- Veikėjai irgi erzino. Ar tiksliau sakant - veikėjų nebuvimas. Sunku žiūrėt istoriją su max 5 personažais, kurių nei vieno nemėgsti

BET visa tai vis vien kažkaip suvirpino mano širdį : našlaičiai, terorizmas, vienatvė...Atrodo, kad pačios liūdniausios temos buvo surinktos į vieną trumpą anime. Nemėgstu tokio žanro, nes po to sunku ant širdies pasidaro. Bet vis vien žiūrėjau, nes tai yra aktualu ir nuo to nepabėgsi.
Žiūrėjau iki galo ir neapleido jausmas lyg skaityčiau kriminalų skiltį. Tad kas nebijo pažvelgt į tamsią šių dienų realybę - imkit. Bet kas dar vis gyvena su "rožiniais akiniais" ir nemato kokie baisūs dalykai dedasi aplinkui - net nebandykit žiūrėt, nes susigriausit savo jaukų pasaulėlį

[aKi]

Spoilers ahead.

O man suvirpino skrandį, nes bežiūrint pastoviai traukė eiti pasidaryti ramunėlių arbatos idant neištrinčiau serijų. Pirmai pusei atleidžiu, nes tikrai sudomino. Patiko Five, patiko melancholiškas detektyvas, patiko "rask arba lėk į orą" žaidimai su sprogmenim. Viskas buvo logiška. Cmon, Killerbee, ko čia nesuprast Five? Baltapūkė pamatė, kad liko gyventi mėnuo ar du, tai ir nusprendė pažaisti, o tada išeiti su fejerverkais, be to jai pačiai dar galima šiek tiek tos maniakinės psichozės pripaišyti. O galiausiai atėjo tie 4 paskutiniai epai ir patraukė link ramunėlių. Tai visgi 9 ir 12 serga dar didesne depresija nei Liz ir tiesiog nori būti suvarpyti kulkų, nors atrodė 12 būtų su ta pačia Liz mielai nusiplovęs kur nors už 9 jūrų marių. Ir viskas baigiasi. Hm. Gal aš dar kartą pažiūrėsiu Monster..

[slicKrox]

Nepaprastu greičiu bėgant serijom visada apimdavo nostalgiška Monster, Wolf's Rain ir Darker than Black atmosfera. Sutinku jog tiek Lisa, tiek Five buvo silpnoji grandis ir nepuošė kitoje serialo pusėje. Tačiau kaip bežiūrėčiau į minusus, tai tikriausiai pirmasis 2014 metų anime leidęs taip gyliai pasinerti į peržiūrą.

Kokia kinomotografija... kokia atmosfera ir muzika... Ačiū Watanabi. Jaučiausi lyg žiūrėdamas nenuspėjamą ir intriguojantį 3'ų valandų pilnametražį psichologinį trilerį. Pridėkime Yoko Kanno nuostabų garso takelį su Islandiškų indie ritmų prieskoniais (lyg klausyčiau Sigur Ros) ir turime be galo brandų, artistišką ir elegantišką darbą. Terror in Resonance yra serialas, kurių man be galo trūko iš dabartinio kasdieninio anime pasaulio.

[Red_Elf]

Zankyou no Terror yra kitoks nei kiti. Jis nėra spalvingas, dinamiškas, greitas ar gniaužiantis kvapą... bet to ir nereikia. Jį žiūrėdama jaučiausi beveik lyg žiūrėdama kino filmą (realistiška istorija, jokių blaškančių spalvų, super galių, monstrų, pantsu).

Man patiko visi serialo vyrukai, bet kaip ir daugeliui užkliuvo moteriškoji serialo pusė. Nine su Twelve nėra labai išskirtiniai, bet kažkuo kabino, jei serialas butų 24-26 serijų, manau būčiau prie jų prisirišus, nors pabaiga ir dabar suvirpino mano akmeninę širdį (na bent kokį prieširdį ar skilvelį tai tikrai). Be Five manau istorija nebūtų nukentėjus, bet žodžių iš dainos jau kaip ir nebeišmesi, jos iš čia irgi. Jos motyvai gal ir suprantami, bet veiksmai man nepriimtini. Lisa buvo nuobodi iki negalėjimo, tokia nuobodi, kad man ji net patiko. Taip ji niekuo neišsiskirianti, pilka ir visur tik maišė, bet ji labai realistiška, o realybė ir yra tokia. Shibazaki buvo savo vietoje ir viskas, jis čia tiko ir pritiko, daugiau nėra ką pasakyti.

Istorijai aš daug priekaištų neturiu, tik žinoma jai gerai išpildyti ir atskleisti reikėjo dvigubai daugiau laiko nei truko pats serialas (dėl to liūdna). Labai patiko Twelve ir Lisos santykiai, tik vėl buvo per mažai laiko. Grafinė ir muzikinė dalys kūrė fantastišką atmosfera ir labai derėjo prie istorijos.
Nors atrodo nėra už ką, bet Zankyou no Terror rašau 9, kažkuo jis buvo žavus, patraukiantis ir net sakyčiau kartais intriguojantis.

[Augis24]

Perziurejau 2 kartus, nesvaistysiu laiko rasydamas kazkoki reziume, bet ziurejus ongoing nebuvo tokio ispudzio, kaip susikelus visas serijas i playerio playlista, uzsidejus ausines ir isipatoginus lovoje, rimtas dalykas skirtas ne kiekvienam, butu kiek ilgesnesnis epizodu skaiciumi, tada butu drasiai galima ispletoti viska ir, net ir silpnieji veikejai turetu savo pozityvumo, bet gaila, kad to nebuvo. Muzika neapsakoma.

[arna]

Gražus piešimas, įsijaučiama nuotaika, įdomūs "protų mūšių" questai, siužetinė įtampa, maloni ausiai muzika..
Jei ne anime pabaiga, šiam serialui rašyčiau 6 balus. Pabaigoje uždaromomis durimis stipriai trinktelėta; dėl to galutinį balą pakeliu iki 7.

Kas man nepatiko:

Spoileris:

1) tai kaip buvo pavogtos radio'medžiagos - visai kaip iš bondiados. Šis epizodas uždavė toną visiems kitiems herojų nuotykiams.
2) kurių galų "9" ir "12" pirmoje serijoje prireikė oficialiai stoti į mokyklą?
3) suprantu, kad Lisa Mishima buvo (spėju) pirma žaibo trenkta meilė "12"; bet kuo ilgiau žiūrėjau serijas, tuo labiau pradėjau abejoti tos Lisos Mishimos protiniais sugebėjimais: ji man pasirodė ne tik kiek kvailoka, bet ir psichiškai sutrikusio vystymosi (nieko neįžeidžiant, bet pas ją truputį jautėsi dauno sindromas). Sunku rasti daugiau nei vieną priežąstį kodėl genijus turėtų įsimylėti tokio tipo merginą.
4) kai prasidėjo oro uoste "šachmatų partija" supratau, kad teks ir vėl susitaikyti su anime kūrėjų siūloma logika; nes kaip ant delno lakstančius po oro uosto sales du vaikinukus sugauti iš anksto tam pasiruošusiems saugumiečiams kaip dvi saulėgražas perkrimsti.
5) po apžvalgos rato dramos stipriai nustebau išvydęs tuos du įsimylėjėlius kitame epizode lyg niekur nieko pakrantėje romantiškai besėdinčius. Jei jau apsimeti kad žiūri įtempto siužeto gyvenimiškai "realistišką" trilerį, tai kažkaip tikiesi kažkokių tai logiškų pabaigų.
6) tai kaip "5" sugebėjo išgauti kur paslėpta bomba verta aplodismentų atsistojus (ir "9" sugebėjimas su bomba kuprinėje pabėgti iš po nosies spec.pajėgoms t.p. nustebino; tie vaikinai pasirodo turėjo ne tik neeilinius protinius sugebėjimus, bet pasižymėjo ir antgamtine fizine jėga) tačiau taip kaip pasielgė "5" akistatoje su "9" stipriai nuvylė.

Vienas tų retų anime, kur daug laiko epizoduose rodosi ne tik paaugliai, bet ir senimas. Tai suteikia šiam serialui šiokio tokio įdomesnio brandumo.

Šis anime puikus visomis prasmėmis jei priimi kūrėjų siūlomą logiką. Bandžiau tai daryti, tačiau man tai prilygo klausymuisi įdomios muzikos CD, kuris vietomis yra subraižytas.

Įvertis: 3/5 arba 7/10.