The Garden of Words Kotonoha no Niwa Režisierius: Shinkai Makoto Studija: CoMix Wave, Sentai Filmworks Žanrai: romantika Transliacija: 2013 pavasaris Trukmė: 46 minutės AniDB reitingas: 8.41 (469) MAL reitingas: 8.48 (9089 ) YouTube resursai: Traileris || AMV || Ištrauka Papildoma Info: Jeigu esate anime žiūrovas, nors ir trumpai, esu tikras, kad esate bent girdėję Makoto Shinkai vardą. Nuostabų režisierių, scenaristą, dizainerį kurio darbai be išimties pasižymi aukščiausios kokybės apipavidalinimu. Gerai žinomi Makoto darbai: 5 Centimers Per Second, Voices of a Distant Star, Children who Chase Lost Voices, Beyond the Clouds. Ną, o šiemet, paskutinę pavasario dieną, sulaukėme naujo, šviežiai iškepto filmo - Kotonoha no Niwa ( The Garden of Words), kuris visus vėl pribloškė nuostabia animacijos kokybe. Tačiau, mes visi žinome, kad estetika yra ne vienintelis dalykas, kuris daro filmą nuostabiu. Norint, kad filmas būtų nepakartojamas, ir ilgai išliktų žiūrovo širdyje, taip pat, reikia ir įtraukiančios istorijos, bei įdomių veikėjų. Tad ar šie du aspektai žengia koja kojon su animacijos kokybe? Istorija pasakojama jauno, penkiolikmečio vaikino Takao Akizuki akimis, kurio svajonė - tapti batsiuviu. Vieną lietingą birželio rytą, jis sutinka paslaptingą moterį vardu Yukari Yukino. Netikėtai užsimezga keistas pokalbis, kurio metu iš apsiniaukusio dangaus pasipila lietaus lašai ir girdisi karts nuo karto sugriaudžiančio griaustinio garsas. Takao trokšta vėl pasimatyti su nepažįstamąja, bet jis yra pasižadėjęs, kad sugrįš, tik tada, kai prapliups lietus. Taip kiekviena dieną tampa nuolatiniu lietaus laukimu, o pats lietus - neįprastu veikėjų santykiu simboliu. Kaip daugelyje Mikoto Shinkai filmų siužetas įsibėgėja lėtai, tačiau jis vis greitėja, kol galiausiai pasiekia dramatišką kulminaciją, kuri prikausto prie ekrano. Tai ypač sustiprina paslaptys, atskleistos filmui plėtojantis. Po apsiniaukusiu dangumi rieda ašaros, atveriamos veikėjų širdys. Retas kuris liks nesusigraudinęs ar bent nesujaudintas. Tiesa, turiu ir kuom pasiskųsti. Aš asmeniškai, nejutau veikėjų, galų gale, pats prisipažinimas, kad jauti kažką kitam žmogui, pasirodė netikras ir dirbtinis, net suabejojau ar tai tiesa, o pati istorija nors ir turi savito žavesio, pasirodė, kaip skubotas santykių vaizdavimas. Apie apipavidalinimą nėra ką daug kalbėti - jis tiesiog nuostabus: animacija tiesiog kerinti, nesu matęs taip gražiai pavaizduoto apsiniaukusio dangaus ar mažutėlių lašelių tyliai barbenančių į langą, įspūdingų miesto vaizdų ar tiesiog ramiai tekančio upelio harmonijos. Garso takelis nė kiek nenusileidžia. Labai sveikintinas sprendimas pasirinkti pianiną, kaip dominuojantį instrumentą, kurio garsai suderinami su kitais takeliais. Pabaigoje skambėjusi daina "Lietus" vainikavo nuostabų garso takelį. Reziumė. Vizualiai šis filmas, ko gero, turi geriausią animaciją, kuriai šiuo momentu neprilygsta joks kitas filmas, ką bekalbėti apie serialus, tačiau jam trūksta šviežumo. Visuose Mikoto kūriniuose dominuoja atstumas, tam tikras socialinis atskyris. Šis filmas nėra išimtis, o tai jau veda prie monotonijos, kuri ilgainiui gali net įgristi. Kaip bebūtų, šį filmą privalo pamatyti visi, tiesa, žiūrovai ieškantys kiek gilesnės istorijos gali nelikti visiškai pasitenkinę. Nemuškit manęs smarkiai, kad drįsau šiek tiek palazdavoti didžiausio favorito į Az metų filmo nominaciją ^^ |
Spoileris:
Comment