The Garden of Words

[nemesis]

The Garden of Words Kotonoha no Niwa Režisierius: Shinkai Makoto Studija: CoMix Wave, Sentai Filmworks Žanrai: romantika Transliacija: 2013 pavasaris Trukmė: 46 minutės AniDB reitingas: 8.41 (469) MAL reitingas: 8.48 (9089 ) YouTube resursai: Traileris || AMV || Ištrauka Papildoma Info: Jeigu esate anime žiūrovas, nors ir trumpai, esu tikras, kad esate bent girdėję Makoto Shinkai vardą. Nuostabų režisierių, scenaristą, dizainerį kurio darbai be išimties pasižymi aukščiausios kokybės apipavidalinimu. Gerai žinomi Makoto darbai: 5 Centimers Per Second, Voices of a Distant Star, Children who Chase Lost Voices, Beyond the Clouds. Ną, o šiemet, paskutinę pavasario dieną, sulaukėme naujo, šviežiai iškepto filmo - Kotonoha no Niwa ( The Garden of Words), kuris visus vėl pribloškė nuostabia animacijos kokybe. Tačiau, mes visi žinome, kad estetika yra ne vienintelis dalykas, kuris daro filmą nuostabiu. Norint, kad filmas būtų nepakartojamas, ir ilgai išliktų žiūrovo širdyje, taip pat, reikia ir įtraukiančios istorijos, bei įdomių veikėjų. Tad ar šie du aspektai žengia koja kojon su animacijos kokybe? Istorija pasakojama jauno, penkiolikmečio vaikino Takao Akizuki akimis, kurio svajonė - tapti batsiuviu. Vieną lietingą birželio rytą, jis sutinka paslaptingą moterį vardu Yukari Yukino. Netikėtai užsimezga keistas pokalbis, kurio metu iš apsiniaukusio dangaus pasipila lietaus lašai ir girdisi karts nuo karto sugriaudžiančio griaustinio garsas. Takao trokšta vėl pasimatyti su nepažįstamąja, bet jis yra pasižadėjęs, kad sugrįš, tik tada, kai prapliups lietus. Taip kiekviena dieną tampa nuolatiniu lietaus laukimu, o pats lietus - neįprastu veikėjų santykiu simboliu. Kaip daugelyje Mikoto Shinkai filmų siužetas įsibėgėja lėtai, tačiau jis vis greitėja, kol galiausiai pasiekia dramatišką kulminaciją, kuri prikausto prie ekrano. Tai ypač sustiprina paslaptys, atskleistos filmui plėtojantis. Po apsiniaukusiu dangumi rieda ašaros, atveriamos veikėjų širdys. Retas kuris liks nesusigraudinęs ar bent nesujaudintas. Tiesa, turiu ir kuom pasiskųsti. Aš asmeniškai, nejutau veikėjų, galų gale, pats prisipažinimas, kad jauti kažką kitam žmogui, pasirodė netikras ir dirbtinis, net suabejojau ar tai tiesa, o pati istorija nors ir turi savito žavesio, pasirodė, kaip skubotas santykių vaizdavimas. Apie apipavidalinimą nėra ką daug kalbėti - jis tiesiog nuostabus: animacija tiesiog kerinti, nesu matęs taip gražiai pavaizduoto apsiniaukusio dangaus ar mažutėlių lašelių tyliai barbenančių į langą, įspūdingų miesto vaizdų ar tiesiog ramiai tekančio upelio harmonijos. Garso takelis nė kiek nenusileidžia. Labai sveikintinas sprendimas pasirinkti pianiną, kaip dominuojantį instrumentą, kurio garsai suderinami su kitais takeliais. Pabaigoje skambėjusi daina "Lietus" vainikavo nuostabų garso takelį. Reziumė. Vizualiai šis filmas, ko gero, turi geriausią animaciją, kuriai šiuo momentu neprilygsta joks kitas filmas, ką bekalbėti apie serialus, tačiau jam trūksta šviežumo. Visuose Mikoto kūriniuose dominuoja atstumas, tam tikras socialinis atskyris. Šis filmas nėra išimtis, o tai jau veda prie monotonijos, kuri ilgainiui gali net įgristi. Kaip bebūtų, šį filmą privalo pamatyti visi, tiesa, žiūrovai ieškantys kiek gilesnės istorijos gali nelikti visiškai pasitenkinę. Nemuškit manęs smarkiai, kad drįsau šiek tiek palazdavoti didžiausio favorito į Az metų filmo nominaciją ^^

Spoileris:

"Maybe it’s fitting…
A faint clap of thunder,
Clouded skies,
Perhaps rain will come?
If so, will you stay here with me?"

[Miesto_Druidas]

Na... manyčiau, Makoto Shinkai labiau tinka daryti treilerius, short'us ir muzikinius video, nei štai tokios trukmės filmus. Režisierius meistriškai sugeba sutelkti krūva emocijų vos į kelias minutes, kol skamba daina ar muzikinė kompozicija, dėka fantastiškos režisūros, montažo ir animacijos. Puikūs to pavyzdžiai 5 centimeter per second pabaigos daina, pasakiusi daugiau nei pats filmas, arba šito filmo paskutinės minutės bei trumpa kompozicija šiektiek kūriniui įsibėgėjus bei skambant pianinui.
Deja... Garden of Words filmu nusivyliau. Žinoma, animacija čia nuostabi, labai taikliai tai aprašyta aprašymo autoriaus, nors visgi minėtas 5 centimeter per second man vis dar atrodo nepralenkiamos animacijos ir piešimo šedevras, kurio nepranoks niekas. Naująjam filmui užtai kažko trūko. Dėl trumpos trukmės filmas neįtikino manęs savo veikėjais, neprivertė susitapatinti su jais. Nors merginai tik šiektiek daugiau metų nei man, ir atrodo aš galėčiau puikiai suprasti jos padėtį, bet ji vistiek atrodė kaip tuščia ir neišvystyta asmenybė, o jos keisti įpročiai malšinti savo širdgėlą irgi pasirodė labiau perdėtas sprendimas nei reali išeitis. Vaikinukas patiko kur kas labiau, bet ir tai per menkas charakteris, kad būtų įdomu jį sekti. Tad ir ta romantika tarp jų, kažkokia tuščia ... na tiek ten jos ir tebuvo. Nesakau, kad per tiek laiko negalima sujaudinti žiūrovo. Tikrai galima. Tą puikiai pavyko padaryti praeitų metų Hotarubi no Mori e. Nes jame niekas nepilstė iš tuščio į kiaurą, o kad ir skubotai, bet buvo einama tikslo link - vystoma istorija. Garden of Words aš jokios istorijos nepastebėjau, visą tai buvo galima sutalpinti į keleto minučių muzikinį klipą, taip beveik ir buvo padaryta su nuostabiu šio filmo treileriu, kuris išties sukėlė malonius šiurpuliukus jį žiūrint, filmui deja to nepavyko padaryti....na, beveik nepavyko.... iki paskutinių minučių - kulminacijos. Tas tikrasis veikėjų jausmų atskleidimas šėlstant audrai buvo super efektingas, bet tai labiau apgaulė, dėka puikios animacijos ir efektingos režisūros, nes kažkokio prisirišimo veikėjams aš vis dėlto nejaučiau ir tam pagrindo scenarijus nepadėjo. Visumoj net nesupratau, ką šiuo filmu buvo norima pasakyti... ar tiksliau - ką buvo norima pasakyti kitaip nei tai buvo padaryta kituose režisieriaus darbuose, tarkim, trečią kartą minimam 5 centimeter per second ar trumpame režisieriaus short'e She and Her Cat....

Tad, mano nuomone, Garden of Words labai gražus filmas techniškai, bet tai tiek... režisieriui pritrūko parako pilnai ištempti susidomėjimą šiuo filmu, padėti pagrindą veikėjams, padaryti taip, kad žiūrovui jie rūpėtų ar galų gale padaryti kitaip nei jis buvo jau padaręs su savo ankstesniais kūriniais, galbūt jis to ir nesiekė, o gal tik man taip atrodo, tad tikrai nebandau prikišti savo nuomonės visiems. Tačiau, metų filmu vadinti jo negalėčiau, tik ne tada, kai praeitais metais, AZ lankytojai, geriausiu išrinko paprastesnės animacijos, paprastesnės idėjos, bet kur kas emocionalesnį ir netgi panašios trukmės darbą Hotarubi no Mori e, o šiųmetiniu konkurentu dargi yra puikusis Mamoru Hosoda darbas Wolf Children Ame and Yuki.

P.S. aprašyme pasigedau daugiau screen'ų, kai filme kone kiekvieną kadrą galima 'fotografuoti' atskirai, keturių šiektiek mažoka.
Na 8 irgi ne per daugiausiai , bet vistiek geriau.
Edit: va dabar jau super, filmas išties kaip niekada gražus, verta tai paafišuot.

[nemesis]

Klaida įsivėlė aprašyme, turėjo būti 8 skirtingi, pataisysiu.

Edit: sudėjau viską ką turėjau, tikiuosi pakaks

[Orfėjas]

Pritariu Miesto Druido nuomonei, filmui tikrai kažko trūko. Pats irgi esu Makoto Shinkai gerbėjas, tad norėčiau pastebėti, kad čia žymiai geriau išdirbti backgroundai, bet istorija pasistengta padaryti pagal 5 centimeters per second tipo istoriją. Kiek supratau, čia norėjo pabrėžti skirtingų kartų meilės sudėtingumą. Gal dėl to ir napavyko ko nors padaryti, nes mintis pernelyg neaiški arba pernelyg daugiasluoksnė. Dėl veikėjų charakterių kiek nepritarsiu, nes esmę, mano požiūriu, turėjo sudaryti detalės apie juos. Ką mėgsta, ką daro. Gali būti, kad juos giliai suprasti net nėra galima, nes visa kulminacija buvo traukiama iki pat galo? Sunku išreikšti ką nors tikslaus, nes negaliu nuspręsti kiek geras buvo šis anime. Primena man Robert Sheckley knygą "Sielų mainai". Iki šiol nesuvokiu ar tai šedevras, ar absurdas, o gal aš tiesiog įžvelgiu kažką ten, kur nieko nėra. Dėl metų anime pretendento galiu atiduoti širdį išplėšti, tik dėl Wolf Children ir ėjau į Anime Nights.

[Killerbee]

Shinkajus savo stiliuje - graudina lygioje vietoje ir 0 lygio istorija? Kaip visada, tiesiog pasigrožėsiu vaizdais...

[Orfėjas]

Na, nepavadinčiau istorijos lygio nuline, bet ji nepakankamai gili ir aiški, bent jau man, žinoma, galim ir visi klysti

[ArnoldasM3]

patiko . Piesimas kaikuriose scenose tikrai atrode ispudingas. Ir seip pati istorija visai nieko , mat mane uzkabina visi tie uzdrausti vaisiai

[Gdinix]

Miela istorijaGražus vaizdai...

[arna]

Iki istorijos vidurio anime buvo puikus visomis prasmėmis. Tačiau po susidurimo mokykloje, Takao Akizuki susitikimas Yukari Yukino parke ir prapliupęs lietus - siužetas pradėjo vystytis "hentajaus" link.

Pirma pusė anime labai patiko: piešimas nerealus, atmosfera-nuotaika lengvai pagaunama ir įsijaučiama, lengvas erotizmas..
Antra pusė kuo toliau, tuo mažiau darė gerą įspūdį. Neliko subtilumo. Ypač anime einant į pabaigą. Nors iš kitos pusės: graži jauna mokytoja, savo pasaulyje gyvenantis penkiolikmetis moksleivis ir jo pirmos meilės jausmas.. atrodo viskas čia gražu. Tačiau kai mokytoja pakviečia 12metų jaunesnį permirkusį mokinį pas save į namus, jį perengia, lygina jo marškinius ir apie kažką galvoja.. šioje vietoje iki tol tvyrojęs lengvas erotizmas kažkur dingo ir visa atmosfera išvirto į kažką, kas sąmonėje verčia dėti ženkliuką "S". Tas pokalbis, finalinė scena ant laiptų.. nežinau nežinau.. preliudas į suaugusiems skirtų filmų kategoriją.

Nežinau kaip vertinti šią istoriją. Jos pabaigą galima įvairiai interpretuoti. Dviprasmiška tokia. Nelabai vaikiškas filmas. Žinant koks Shinkai Makoto subtilus ir elegantiškas ankstesniuose savo filmuose, ši trumpa istorija, švelniai tariant kiek kitokia. Gal jis t.p. subrendo kažkam kitam?

įvertis (piešimas):5/5 arba 10/10
įvertis (istorija): 3+/5 arba 8/10

[ciombiukas]

Nežinau kaip, bet buvau šitą pražiopsojęs, gerai, kad netyčia užmačiau, kitaip būčiau praleidęs tikrai puikų kūrinį. Man asmeniškai labai patiko, piešimas tikrai prilygsta The Place Promised In Our Early Days, 5 Centimeters per Second bei Voices of a Distant Star, labai gražu, istorija, negalima kibti, vis dėl to tik 40 minučių, bet man pasirodė pakankamai šilta ir maloni, pajaučiau nostalgiją šį kūrinį žiūrėdamas, sukėlė panašius jausmus kaip ir prieš tai paminėti kūriniai. Vertinu 9.5/10, manau to vertas.