 Btooom! Režisierius: Kotono Watanabe Studija: Madhouse Žanrai: nuotykiai, drama, psichologija, fantastika Transliacija: 04.10.2012 - 20.12.2012 MAL reitingas: 7.89 Trukmė: TV 12 ser. x 25 min. YouTube: Opening / Ending / AMV    Aprašymas: Galime mylėti arba nekęsti MMO kompiuterinius žaidimus, bet jie turi vieną pliusą - juose bet kas, net jei realybėje yra visiškai niekam tikęs liurbis, gali tapti dievu. Arba bent jau gerbiamu žmogumi. Ryouta Sakamoto yra 22 metų bedarbis, sėdintis ant motinos sprando. Motina ne kartą bandė surasti sūnui darbą, bet visos pastangos buvo bergždžios. Kiauras dienas jis sėdi kambaryje ir žaidžia Btooom! Žaidimas yra gana paprastas, bet kartu ir įdomus. Vieninteliai ginklai čia yra įvairios granatos ir skaneriai, kurie suseka judančius priešininkus. Sekasi neblogai, pasauliniam reitinge vaikinas patenka į dešimtuką geriausių ir net turi žmoną. Aišku virtualią. Ir štai Ryouta papuolą į negyvenamą salą, kurioje Btooom! žaidimas yra ne virtualus, o realus. Ir numirus jau prisikelti nepavyks. Pabėgti iš salos galima tik praliejus kraują ir aišku ne savo.....          Kažkada labai seniai žiūrėjau realybės šou, kurį vedė amžiną atilsį Vytautas Kernagis. Šioje laidoje dalyviai bandė išgyventi tropikų saloje. Deja, bet sala tikrai nebuvo rojus žemėje. Kas būtų jei dalyviai viską būtų sprendę ne banaliais balsavimais ar žaidimais, o granatomis? Būtų visai kaip Btooom! serialas.Džiugina, kad anime yra visiškai ne vaikiškas. Žmonės, patekę į "mirk arba nužudyk pats" aplinką parodo savo tikrąjį veidą. Išdavystė, nepasitikėjimas, egoizmas, protas, patirtis....štai yra tikrieji ginklai. Granatos yra tik pagalbinės priemonės. Šiuo aspektu šis anime man priminė Kaiji. Abiejuose anime žmogus apnuoginamas ir parodomas toks koks yra iš tikrųjų. Gulint ant sofos lengva kalbėti apie humanizmą, gėrį ir aplinkos apsaugą. Kai jūs elgtumėtės papuolę į tokią salą su krepšeliu granatų? Aš net už save negaliu atsakyti, o už jus tuo labiau..... Psichologijos daug ir ji gan tikroviška, bent jau mane įtikino. Džiugina, kad ne viskas yra tik juodomis spalvomis piešta. Atsirado vietos net ir meilei, bet Ryoutos gerumas ir naivumas kartais mane erzino. Motiną vos ne iki beprotybės privedė, patėvį mušė, o pats toks geras, kad tik sparnelių ir nimbo trūksta. Labai patiko Himiko. Taip taip, žinau, blondinė dideliais papais, bet ir kaip personažas ji yra visai vykusi. Net gaila šiek tiek jos buvo. Neverta mergaitė tokios bausmės, bet visi žino, kad vaikai yra žiaurūs.... Nedžiugina, kad serialas yra tikroviškas ne iki galo. Kūrėjai mus bando įtikinti, kad virtuali patirtis yra naudinga ir realybėje. Melas ir tai visi žino. Gali būti dievu kokiam nors Call of Duty, bet papulsi į tikrą kovos lauką ir jau po penkių sekundžių sėdėsi kamputyje su prišiktomis kelnėmis. Labai prajuokino epizodas, kuriame granata pataikė į Himiko papą. Nuo tokio primityvaus fanserviso net High school of the Dead susigėstų. Absoliučiai ne į temą čia buvo. Buvo įtarimas, kad serialas netilps į 12 serijų. Taip ir atsitiko. Dar vienas anime, kuriam negresia būti užbaigtam? Reziumė: 8 balai. Gera istorija ir piešimas, įdomus siužetas, charizmatiški personažai... Na gerai, prisipažystu, viskas tik dėl didžiapapės blondinės...^^ Man vienam Ryouta kartais atrodė panašus į Kira?         |
Spoileris: