 Mouryou no HakoRežisierius: Ryosuke Nakamura Studija: Madhouse Transliacija: 2008 Žanras: detektyvas, mistika, seinen Autorius: Natsuhiko Kyogoku AniDB reitingas: 7,7/10 Trukmė: TV 13 ep.   Aprašymas: Traukinys, besileidžianti saulė, pro šalį slenkantys laukai ir vienas iš pagrindinių Mouryou No Hako veikėjų – rašytojas Sekigumi Tatsumi, važiuojantis į savo senelės laidotuves gimtąjame mieste. Po eilinio snūstelėjimo Sekigumi pastebi priešais save sėdintį vyrą su dėže ant kelių. Vyras, lyg nujausdamas rašytojo susidomėjimą atveria dėžutės priekyje esančias dureles ir rašytojas pamato, jog viduje gėlės ir... gyva merginos galva. Tokia įžanga prasideda Mouryou no Hako (toliau – MNH), anime sukurtas pagal japonų novelisto Natsuhiko Kyogoku to paties pavadinimo kūrinį. Nors prieš pradėdamas žiūrėti šį anime tikėjausi dar vieno a la siaubo anime su daug kraujo ar šiaip kokios mėsmalės, pažiūrėjęs pirmą epizodą greitai pakeičiau nuomonę – MNH mane sudomino, ir net labai. Veiksmas čia vyksta Japonijoje, apie 1950 metus – laikotarpiu, kuomet sparčiai augo šalies ekonomika, buvo daroma sparti mokslinė pažanga, bet įvairūs senieji giliai įsišakniję religiniai judėjimai ir kultūriniai įsitikinimai vis dar tebebuvo svarbi žmonių gyvenimo dalis. Kodėl užsiminiau tiek apie religiją, tiek apie mokslą? Ogi todėl, kad MNH galima rasti tiek mokslinės fantastikos elementų, tiek visai tam priešingo dalyko – mistikos. O geriausia, jog abu šie dalykai čia suderinti tiesiog puikiai. Pirmuose epizoduose pasakojama apie dviejų keturiolikamečių merginų Yoriko ir Kanako keistą draugystę. Pirmoji – atsiskyrėlė, ne itin mėgstama bendraklasių, o tuo tarpu antroji – populiari, protinga, tačiau taipogi draugų neturinti mergina. Kanako iniciatyva abi pradeda draugauti ir ryšys tarp jų kuo toliau, tuo labiau stiprėja. Galiausiai Kanako, tikriausiai anksčiau minėto rašytojo Sekigumi Tatsumi novelių paveikta pradeda teigti, jog Yoriko yra jos kitas „aš“, o tiksliau sakant – reinkarnacija. Na, fantazija lieka fantazija, tačiau būtent nuo pastarojo pareiškimo, o tiksliau po merginų sumanymo naktiniu traukiniu važiuoti pasigerėti mėnesienos atspindžiu tolimiausiame apskrities ežere ir prasideda keistų įvykių bei kraupių žmogžudysčių grandinė. Dar nespėjus joms išvažiuoti Kanako neaiškiomis aplinkybėmis pakliūva po traukiniu ir skubiai išvežama į ligoninę, o tuo tarpu netoliese buvęs detektyvas Kiba iš Tokijo susidomi šiuo įvykiu ir pradeda jį tirti. Po truputėlį į istoriją įsitraukia ir kiti veikėjai – keista Kanako šeima, Yoriko motina, pakliuvusi į paslaptingos religinės sektos nagus, tas pats rašytojas Sekiguchi, su pažįstamu vietos reporteriu. Netrukus, pradingus vos ne mirties patale gulinčiai Kanako, pasamdomas detektyvas-ekstrasensas Reijiro, o prie jo prisideda jo ir Sekiguchi draugas, senovinių knygų pardavėjas ir neetatinis šventikas Chuzenji. Greitai viskas dar labiau susijaukia, kadangi įvairiose apylinkės vietose pradedamos rasti į kvadratines dėžes „supakuotos“ neaiškaus žudiko pagrobtų merginų galūnės. Beje, į dėžes jos įdėtos ne be reikalo, apskritai MNH dėžės daug kur figūruoja, net pats žmogaus kūnas čia traktuojamas kaip dėžė, talpinanti protą. Na, iš pastarųjų eilučių galima nesunkiai suprasti, kad šiame anime galima rasti įvairių filosofinių pamąstymų, kas yra tikra tiesa. Be to, viskas dar apipinama įvairiais faktais iš japonų ir kinų mitologijos. Galiausiai ir pats pavadinimas tą sufleruoja – Mouryou no Hako išvertus iš japonų kalbos reiškia „Goblinų dėžė“. Tik, kad tie patys goblinai čia gerokai kitokie nei galima įsivaizduoti. Piešimas ir garso takelis. Grafinė šio anime pusė įgyvendinta tikrai kokybiškai. Na ir nenuostabu – prie jo pasidarbavo jungtinė Madhouse ir CLAMP komanda. Pirmieji piešė, o CLAMP moteriškės sukūrė veikėjų dizainą. Nors daug kas išgirdę žodį CLAMP pagalvoja apie kampuotus Code Geass personažus arba ištysusius xxxHolic veikėjus (daug kam toks stilius kažkodėl dažnai būna ne itin priimtinas) čia nieko panašaus, šįkart veikėjų piešimas labiau realistiškas, nors visgi galima rasti panašumų su Geass. Aplinkos nupiešos kokybiškai, kai kur panaudotas ne itin į akis krintantis 3D. Beje, viskas yra tarsi perleista pro gelsvą filtrą, kas suteikia tokį pojūtį, lyg žiūrėtum seną filmą. Kalbant apie garso takelį – nors iš „background“ melodijų niekas labai neįsiminė, patiko OP ir ED dainos atliekamos jau visiems iš Death Note gerai žinomų Nightmare. Išvados. Visą Mouryou no Hako galima labai trumpai ir taikliai apibūdinti – įtraukiantis mistinis detektyvas su mokslinės fantastikos elementais. Siužetas čia tikrai nėra labai jau tradicinis, be to dar ganėtinai suraizgytas, todėl turėtų įtraukti, na bent aš pats neaptikau nuobodžių vietų, kaip kad būna su dažnu anime.             Siųstis: Spoileris:
|
-
95: šedevras33.33%3433.33%3322.22%2211.11%11: šlamštas0%0 -
labai grazus ir geras aprasymas, animas kolkas ziurisi gerai ir jokiu priekaistu neturiu, kiekviena epa ziuriu su nekantrumu. keista, kad niekas dar jokiu komentaru neparase
-
Tai taip išeina, jog rimtesnių anime nemėgsti?
O kuo blogai Clamp? Nors jau pastebėjau kad kai kuriems jų specifinis stilius ne itin patinka, bet čia jo nelabai matosi.
Comment
-
Ne visai taip. Greičiau nemėgstu mistinių detektyvų. Clamp nemėgstu pasąmonės lygyje, o ji matyt pastabesnė už mano akis.
Comment
-
o man patinka tiek CLAMP, tiek šitas anime. pirmą seriją kažkaip du ar tris peržiūrėjau, nes vis atrodydavo, kad kažką praleidžiu.. o šiaip.. žiūriu toliau ir, na, bus matyt.
Comment
-
net keista kad galejau praleisti toki gera anime. Jis turi viska ko gali prireikti sedevrui: geras ir nenuspejamas siuzetas, puikus ir kokybiskas piesimas, idomus veikejai, nuostabus OP ir ED. Del CLAMP prisidejimo nera ko sukt galvos, tai beveik nepastebima. OST gal ir neisraiskingas, bet kokybiskas. 5/5 ir daugiau tokiu...Comment
-
Net nežinau ką iš tiesų pasakyti apie šį anime, tad papilstysiu iš tuščio į kiaurą.
Realiai mane sudomino pats anime tik daug maž nuo 8-9 epizodo. Iki tol tik keistai pasakojamos istorijos, iš pirmo žvilgsnio niekaip nesusijusios, tačiau tragiškai nuobodžios. Du epizodai per kuriuos pasakojama kas yra mouryou taip ir nepaaiškino kas tai yra ir kodėl mane turėtų tai dominti. Yoriko fanatazijos, Kibos nesąmonės, rašytojėlio haliucinacijos ir reporterio kvailumas mane ganėtinai erzino. To labiau, kad pirmiau teko skaityti mangą. Tiesa, ne iki galo, nes vertimas berods ir dabar nėra baigtas, tačiau 4 paskutiniai epizodai vis dėl to davė dalį to, ko tikėjausi iš šio anime ir šių žanrų. Šis darbas - retas Madhouse prisivilęs blynas (fangirl here).
Vertinu 4, tik todėl, kad aktorėlė mano tipo persona, kuri iš tiesų vienintelė ir sudomino ir bent motyvus padorius (kiek juos galima vadinti padoriais) turėjo.
Beje, iš esmės vaikėjų charakteristikoje tiek skylių, kad net kraupu, bet matyt neužteko laiko ir vietos išplėtoti dar ir veikėjus bekurpiant ale labai jau mandrą istoriją.
Verdiktas: Tokio tipo anime nebežiūrėsiu.Comment
-
Mouryou kaip vaiduoklis vis šmėklavosi rekomenduojamų anime sąrašuose, o visi matyti atsiliepimai apie jį buvo įtartinai ir neutraliai kuklūs. Atsisiunčiau iš snobizmo (atseit labai šustrai turėjau jaustis pažiūrėjus kažką, apie ką daug kas išvis nuomonės neturi), bet pažiūrėjau tik tada, kai animų folderyje nebeliko nepražiūrėtų serijų. Dabar kai visus trylika epų jau mačiau, pikta kažkaip. Galėjo jis ten sau ir vaidentis.
Didžiausia nedorybė, kad veiksmo, iš principo, užtektinai, tačiau jums jo neparodys. Rodys vidutinio amžiaus dėdžius sėdinčius ant sofos/mašinoj/dar kažkur ir diskutuojančius apie minėtąjį veiksmą. Animacija daili, būtų visai padoriai estetiškai išpildžiusi tas scenas, bet ką tu. Dėdžiai ant sofų su savo dialogais dėl kažkokių astrologinių priežasčių kūrėjams pasirodė priimtesniu variantu. OST - nieko fenomenalaus, bet ir neerzina. Erzina cikados. Dieną, naktį, belenkur. Visur ir visada cikados.
Dėl pačio siužeto daug šnekėt nenoriu, bijau kažko nebūto prišnekėt. Nesisekė man su minėtuoju dialoginiu formatu, todėl po kurio laiko mintys savaime ėmė šienojus šienaut. Pamenu, vienu metu net ėjau koldūnų mikrobanginėj pasišildyt ir pauzės nenuspaudžiau. Ir visai negėda.
Baisiai seinen'iškas seinenas apie dėdes ant sofų ir dėžės, ar kažką tokio. Pirma serija begėdiškai klaidinanti savo entuziazmu (fan bait for the masses), pastarojo kuo toliau, tuo mažiau.
2/5Comment
-
Verkia koldūnai, begėdės šildomi. Užtenka vos vos pakratyti siužetą ir pradeda kristi obuoliukai ir visokie kitokie apmąstymo verti dalykėliai. Bet niekas nekrato ir tada ateina tas siaubingas momentas, kai prasideda pora serijų su plepiais dėdėm prie stalo aka hardkorinis seinen. Trumpiau tariant, kam žiūrėti ir nderopinti, jei nedomina kartas nuo karto vis pametamos atviros savai nterpretacijai temos? Nebent atvejis kraštutinis - negali dropinti, nes esi vienas iš tų žmonių, kuriem reikia "iki galo".Comment
-
Hmm. Žiūrėjosi anime pradžioje, kaip čia pasakant "mieguistai", po truputį, po truputį ir kažkas jau darėsi įdomesnio.. Bet vistiek, jei vertint reikėtų 10 - balėj sistemoj, tai būtų 7/10.. Galbūt kaip ir Killerbee sakė: "anime ne mano skonio", aš tą patį galėčiau pridurti.
Comment
Comment