"Abortas - kelias į laimę"

[niekšas]

Sėdėjo sėdėjo šiandien dėdė niekshas, ir staiga, visiškai netikėtai, apėmė jį kūrybinis įkvėpimas... ir kaip bebūtų jam nebūdinga jis sėdosi rašyti savo istorijos Ir štai jis pabandys pateikti ją jums.

Iš anksto įspėju - dėja (tikuosi moderatoriai neužpyks) ši istorija VISIŠKAI nesusijusi ir neturi NIEKO BENDRO su anime Bet, kaip pastebėjau, daugelis čia esančių istorijų nelabai siejasi su anime.

Darbe, vardan vaizdingumo, pavartotą nemažai keiksmų, bet man jų tiesiog nepavyko išvengti, kadangi siekiau perteikti natūralumą, vaizdingumą, ir būtent mūsų kalbos kultūrą. Todėl labai prašau moderatorių nepykti. Dar manau, kad čia reiktų uždėti simbolį N-16 . Nors dėl šito gal ir klystu. Taip pat atsiprašau už skirybos bei kitokio plauko klaidas, kurių turbūt privėliau.

Tadam:

Spoileris:

Abortas - kelias į laimę


Jo vardas buvo Tomas. Jis atrodė kaip paprastas, niekuo neišsiskiriantis 19m vaikinas. Vaikinas dirbo „stroikėj“. Vyresni kolegos negalėjo suprast, kodėl toks jaunas vaikinas kasdien su šūfeliu rankose dirba po 10 val. Už varganus 600lt. Jo liesam kūnui tas darbas tikrai neatrodė lengvas. Vyresni vyrai klausdavo Tomo – „Tomai, tu gi jaunas vaikinas, ko tu čia plėšaisi tokiam darbe? Eitum tu kur mokytis...“ Tačiau tomas niekad nekalbėdavo apie tai.

Tomas grįžo iš darbo eilinę darbo dieną. Parėjo namo kaip paprastai – pavargęs, išsekęs tiek fiziškai, tiek emociškai. Atsigulė ant sofos. Žiūri televizorių. Pagaliau piktai sušuko – „Jūrga b*ec! Kada tu valgyt padarysi?!“ Iš virtuvės pasigirsta plonas balselis – „tuoj“.
Tačiau netikėtai pradeda bliauti jų vienerių metų sūnus. Jurga bėga jį raminti. Tomas neištvėręs vėl sušunka – „užtildyk tu jį b*ec! Ir kada valgyt padarysi?!“ Jurga neišdrįso nieko pasakyti, ji tik toliau ramino vaiką.
Tomą draskė depresija. Jis žinojo, kad rytoj vėl reiks anksti keltis ir sunkiai dirbt visą dieną. Jis apsidairė. Jis dar kartą apžiūrėjo savo namus. Vieno kambario butas senamiestyje. Mažas, purvinas, smirdantis, griūvantis...
„Ką aš sau galvojau prieš metus... Tiksliai durnas buvau...“ – susimąstė Tomas.....


Tomas pagaliau sutaupė pinigų savo naujam mobiliajam telefonui, kurio taip norėjo. Tačiau Jurga pasakė – „Tomai, mes negalime pirkti to telefono. Vaikui reikia vėžimėlio.“ Tomas atsakė – „Nu bl*c, neapseis jis be to vežimėlio?“
- „Tomai, b*ec, mums ne mobiliakų reikia. Jam drabužėlių reikia, vežimėlio. Mes neturime tiek pinigų, kad pirkt mobiliakus. Tau ką, reikia dabar būtinai to mobiliako? Neapseisi? Vaikas gal svarbiau!”
Tomas tik išreiškė savo nepasitenkinimą žodžiais – „nu j*ptvajumac!“ tačiau nusileido...
Tomas nuėjo miegot.. Jo veide matėsi didelis nusivylimas. Atrodė, kad jeigu jis rastų kaltų, tai užmuštų juos plikomis rankomis. Tačiau tomas kaltino tik save. Visdėlto tas telefonas buvo dar vienas lašas Tomo kantrybės taurėje...
Prieš užmigdamas Tomas prisiminė dar vieną įvykį – kai prieš metus, už tėvų duotus 1000Lt. jis norėjo nusipirkt ‚golfuką‘. Tie patys žodžiai – „Tomai, mes negalime pirkti mašinos, vaikui reikia lovytės, drabužėlių...“ „kodėl? Kodėl niekad negalime?“ - klausė savęs Tomas. „Kada pagaliau galėsime?“ – mastė Tomas. Tačiau galvoje sukosi baisi mintis, kurios tomas nenorėjo išgirsti – „niekada...“
Jurga irgi nuėjo miegot. Atsigulė šalia Tomo. Tomas pasakė:
- „Davai“
- „Atstok, noriu miegot!”
Tai buvo tik laiko klausimas....

Vieną dieną Tomas grįžo iš darbo labiau suirzęs nei paprastai. Jis nieko nesakė Jurgai, tik atsigulė ir įsijungė televizorių. Jurga paklausė:
- „ką padaryt?“
- „O tu dar nieko nepadarei, žaba?!“
- „nepadariau!“
- „Tai ką tu visą dieną, b*ec, darei?!!“
- „Vaiką žiūrėjau!“
- „Nebuvo laiko net valgyt padaryt?!“
- „Nebuvo!“
- „Eik daryt valgyt, b*ec!!!“
Nuo triukšmo pravirko vaikas. Tomas neištvėręs sušuko:
- „Užčiaupk tu jį, b*ec!“
- „Pats užčiaupk!!“
- „Duok, užčiaupsiu!!!“
- „Eik na***!!!“
- „Ką tu pasakei, na***!!!?“
- „Ką girdėjai!!!“
Jie rėkė taip garsiai, kad už sienos viską girdėjo kaimynai, o vaikas pradėjo verkti dar smarkiau. Bet jiedu nekreipė dėmesio į tai. Tomas toliau šaukė:
- „Tu bl*c į snukį nori gaut?!!“
- „Davai bl*c!!!“
- „Tu jau mane užp*sai, ir tu, ir tavo tas vaikas pyderastyčiskas!!!“
- „Mano vaikas?! Mano vaikas, bl*c?! Tavo jis b*ec!! Čia tu jo norėjai, ne aš!! Ką tu man py*dyl?!! „Ne Jurga, nedaryk aborto, neklausyk tu tos savo motinos, net nebandyk mūsų vaiko nužudyt! Aš dirbsiu per penkis darbus, bet savo vaiką išmaitinsiu!“ Tai dabar py*dink į savo tuos penkis darbus ir DIRBK!!!!!

... Pasigirdo trenksmas... akimirką įsivyravo tyla... Tomas trenkė Jurgai... Netikėtai Jurga plojo atgal... Ir Tomas įsiuto:
- „Ah tu sūka!! Py*dink iš mano namų!!! Pasiimk savo išgamą ir dink iš čia na***!!!“
- „Kokių tavo namų?!!“ – tačiau po tų žodžių sekė dar vienas smūgis Jurgai į veidą. Jurga pasiėmė vaiką ir išbėgo su ašarom akyse...

Tomas gulėjo ant lovos su kažkokio stipraus, tačiau pigaus, alkoholinio gėrimo buteliu. Jis nei pats nežinojo koks ten gėrimas... Jis mąstė – „ kaip man taip galėjo nutikt... man...“ Jis prisiminė laikus kaip dar ėjo į mokyklą. Kai dar nerūpestingai sėdėjo tėvams ant sprando... Jis pagalvojo, kaip būtų gera grįžt į tuos laikus. Jo skruostu nuriedėjo ašara...

Jurga, su vaiku ant rankų, sėdėjo stotelej. Ji nežinojo kur jai eiti, ką daryti. Ji tik tyliai verkė. Netikėtai galvoje gimė tyli mintis – „reikia jo atsikratyti, ir vėl bus viskas gerai...“



Autorius: niekshas

Tesinys... gal ir bus...

[Infante]

Tų kabučių dialoge tai tikrai nereikia... Bet šiaip.. buvo įdomu skaityti... Aktuali tema. buitinis stilius čia vietoje.. o pabaiga ypač patiko.. jokio tęsinio net nereikia, nes skaitytojas gan protingas ir pabaigą gali nujausti pats... kai kuriose vietose reiktų išbraukyti kelis sakinius, bet kadangi atsiprašei už galimas klaidas, tai nepykstam...
Laukiam daugiau...

[Izzo]

xa,gerai cia niekshas pavarei,galetai pagalvot kad paremta tikrais faktais tik labai per daug to bl*c reikejo paivairint keiksmazodzius,dbr labai kartojimasis jaucias ^^ bet cia siaip ^^ as ir pats ne rasytojas todel neturiu teises teist

[Infante]

Dar prisiminiau, ką norėjau pasakyt pavadinimas nekoks.. (aš darau lengviausiai - tiesiog be pavadinimo).. Galėtum pavadinti "laiminga šeima", ar kažką tokio.. XD

[niekšas]

xa,gerai cia niekshas pavarei,galetai pagalvot kad paremta tikrais faktais tik labai per daug to bl*c reikejo paivairint keiksmazodzius,dbr labai kartojimasis jaucias ^^ bet cia siaip ^^ as ir pats ne rasytojas todel neturiu teises teist

Matai Izzo, dėl to 'bl*c' - pastebėjau kad žmonės konfliktinėse situacijose, ypač įtemptose, nelabai galvoja, 'kaip čia geriau pasakyti', o nevalingai kartoja žodį bl*c

IbaraHime - palauk, dar bus moralas apie abortus

[Izzo]

o kur topinis

Spoileris:

krw?
o siaip man labai keistas tas zodis bl*c,nes as iprates prie bl*d bet ciai siaip

[Lax..]

Patiko.
Kažkokia mintis, kurią išlaikai, per visą pasakojimą - nenusibosta skaityt. Bet niekada, pabrėžiu niekada, rašytojas, kad ir koks jis bebūtų, necenzuruos savo kalbos žvaigždutėmis. Žodžiai keičiami kitais, labiau priimtinais žodžiais. Asq, darbas nežiba, daug stiliaus ir gramatinių klaidų, prastai sudėliota, per daug bereikalingų frazių.

[Surreal]

Perskaičiusi pavadinimą kažkodėl tikėjausi kažkokių sektantiškų sapalionių ar jų parodijos Bet šiaip skaityt inėra nuobodu. Vaizdelis pakankamai realus. Tik tie nuolatiniai, keiksmai ir konfliktai kažkaip vargina...

[niekšas]

Patiko.
Kažkokia mintis, kurią išlaikai, per visą pasakojimą - nenusibosta skaityt. Bet niekada, pabrėžiu niekada, rašytojas, kad ir koks jis bebūtų, necenzuruos savo kalbos žvaigždutėmis. Žodžiai keičiami kitais, labiau priimtinais žodžiais. Asq, darbas nežiba, daug stiliaus ir gramatinių klaidų, prastai sudėliota, per daug bereikalingų frazių.

Tai va kad ne joks aš rašytojas ir šiaip necenzūruotos versijos čia pateikti nelabai gautūsi. yra trys priežastys:
1) viska sujauks > esu gėjus,esu gėjus,esu gėjus,esu gėjus,esu gėjus,
2) Moderatoriai ir administratorius jau ir taip į mane žvairai žiūri (nenustebkit jei šitas mano 'fanfic' staiga dings, o niekshas bus užbanintas negyvai)
3) Kaip atrodytų viskas jei gražius žodelius pakeistų "po galais"."velnias" ir pan. atrodytų mandagiau, bet ar nors lašas naturalumo liktų? Ar tokiose situacijose kaip aš aprašiau įmanomi kitoki išsireiškimai? sunku išsivaizduot
4) Nelabai suprantu kas čia blogo cenzuruoti.
5) labai bijau moderator/administrator (taip, kartojasi, bet šitas punktas įpatingas)

Dėl viso kito - ačių už pagrystą kritiką, kuri turėtų priverst tobulėti Lietuvių tik 6 turėjau, tai užtai ir yra tų stilistikos ir pan. klaidų

[Kuronii]

Tikejausi kad ta vaika uzmus xD seip visai nieko, paprastai tokiu dalyku az neskaitau, bet pavadinimas sudomino^^ and..patiko visai^^

[niekšas]

Tesinys

Tai va, pirmiausia pasidžiaukime tuo kad niekshas grįžo (nes kurį laiką turėjau interneto techninių problemų), o dabar pristatau šios bjauriai gyvenimiškos, man asmeniškai pasibjaurėtinos, bet įdomios istorijos tesinį

A long time ago somwhere in a galaxy far, far away... :


[SPOILER]Abortas - kelias į laimę (part 2)

Janė išgirdo skambutį į duris. Atidarė. Tarpdurį stovėjo Jurga su vaiku ant rankų.
- Mama...
- Nu ką, parėjai?
- Priimsi?
- Tai ką? Išvarė?
- ...
- Sakiau, kad taip bus!
- ...
- Sakiau, daryk abortą, tai

[amidau]

Cia geras nauji Star Wars'ai

[Kurotani]

cia tai istorijos posukis... me like it

[Evil_of_Darknesz]

Cia tipo jei dar Niekshas darys pratesima tai bus kazkas tokio kaip "Staiga Jurga isgirdo kazkoki duslu beldima, greitai ji atsikele ismusta salto prakaito... paziurejus i sale gulinti mantuka ji tare:
- Aciu dienvui tai buvo tik sapnas... " Sorry cia biski ne itema pakuriau Siaip niekshas nebloga tragikomedija, tavo kurini idomu, linksma ir tuo paciu liudna(cia gerai kad liudna ) skaityti... Galetum but tragikomediju kurejas

[Sasumi]

pradejau zvengti vidury pasakojimo XD
"- Blemba, Jurga, bet kurgi visas dramatizmas? Argi neturėjai laužytis, kad tipo „va, čia mano vaikas, aš negaliu jo nužudyti ir pan.“"
arba XDD
"čia ne filmas... ir ne anime... čia kažkoks kei... keistas... fanfic‘as... kaž... koks... ka... ž.. ko... ko.. ks.. be.. ry... šio..."
XDDD liuuuuux MORE!