Taj va gal ir sunkoka butu pagal sita manga sukurt, bet nzn gal ir galima ka nors isspaust cia gal labiau paprastai knygai tinka, jei isvis kam nors tinka... turiu ir daugiau, jei kam reikia
1
Name šmėžavo trys siluetai.Šviesos nebuvo ir trejetas greičiausiai ruošėsi miegoti.Trobelę apšvietė tik nuo medžių viršūnių prasiskverbusi mėnulio šviesa.Po keletos akimirkų judesiai viduje nurimo ir trobelė kartu su mišku pasinėrė į gilų sapną.Šios akimirkos jau keletą valandų laukė krūmuose tūnančių šernų būrelis.Išalkę gyvūnai atsargiai pajudėjo link šalia trobelės nedideliame plotelyje pasėtų bulvių.Prisėlinę pradėjo puotauti.Tačiau ,matyt, ėdė per garsiai ir per godžiai, nes puotai dar neįpusėjus į vieno jauniklio krūtinę, pargriaudama jį ant jį ant žemės, susmigo strėlė.Ir nors žemė akimirksniu sugėrė kraują, kviesdama šerniuką atsiduoti į savo kūrėjos rankas, šis paskutinį kartą instinkto vedamas pakilo ir akimis palydėjęs savo bandą, dingstančią dilgėlyne, krito negyvas.
Šešėlis prisiartino prie dar šilto jauniklio kūno.Keletą minučių stovėjo lyg įbestas.Tikriausiai buvo per daug pavargęs, kad sutvarkytų mėsą šiandien, bet puikiai suprato, kad neilgai truks, kol kraują užuos vilkai, ir nors jie prisibijo žmonių, ryte šerno tikrai neberas.Tada stipriomis rankomis čiupo savo auką už galinių kojų ir pradėjo tempti namų link.Tolumoje sustūgo vilkas.Vyras sustojo, ir nors ir nenorėdamas, pagalvojo, kad tikriausiai čia ženklas bandai ir šiuo metu tūkstančiai vilkų, ištroškusių kraujo, seka skleidžiamu kvapu, kuris anksčiau ar vėliau prives juos prie jo, medžiojamu tuoj tapsiančio medžiotojo.Kaip ir šerną, jį tikriausiai pražudys godumas.
Staiga vyrą apėmė tas nepakenčiamas jausmas, kad už jo kažkas yra.Pagalvojo, kad vilkas, ir nusprendė mirti neatsisukus.Tačiau vis tiek atsisuko.Tamsoje be jo daugiau nieko nebuvo.Širdis krūtinėje daužėsi kaip pašėlus, jis vis dar nenorėjo patikėti, kad jokio pavojaus nėra.Staiga akys tarp medžių užfiksavo nežemiško dydžio siluetą.
1
Name šmėžavo trys siluetai.Šviesos nebuvo ir trejetas greičiausiai ruošėsi miegoti.Trobelę apšvietė tik nuo medžių viršūnių prasiskverbusi mėnulio šviesa.Po keletos akimirkų judesiai viduje nurimo ir trobelė kartu su mišku pasinėrė į gilų sapną.Šios akimirkos jau keletą valandų laukė krūmuose tūnančių šernų būrelis.Išalkę gyvūnai atsargiai pajudėjo link šalia trobelės nedideliame plotelyje pasėtų bulvių.Prisėlinę pradėjo puotauti.Tačiau ,matyt, ėdė per garsiai ir per godžiai, nes puotai dar neįpusėjus į vieno jauniklio krūtinę, pargriaudama jį ant jį ant žemės, susmigo strėlė.Ir nors žemė akimirksniu sugėrė kraują, kviesdama šerniuką atsiduoti į savo kūrėjos rankas, šis paskutinį kartą instinkto vedamas pakilo ir akimis palydėjęs savo bandą, dingstančią dilgėlyne, krito negyvas.
Šešėlis prisiartino prie dar šilto jauniklio kūno.Keletą minučių stovėjo lyg įbestas.Tikriausiai buvo per daug pavargęs, kad sutvarkytų mėsą šiandien, bet puikiai suprato, kad neilgai truks, kol kraują užuos vilkai, ir nors jie prisibijo žmonių, ryte šerno tikrai neberas.Tada stipriomis rankomis čiupo savo auką už galinių kojų ir pradėjo tempti namų link.Tolumoje sustūgo vilkas.Vyras sustojo, ir nors ir nenorėdamas, pagalvojo, kad tikriausiai čia ženklas bandai ir šiuo metu tūkstančiai vilkų, ištroškusių kraujo, seka skleidžiamu kvapu, kuris anksčiau ar vėliau prives juos prie jo, medžiojamu tuoj tapsiančio medžiotojo.Kaip ir šerną, jį tikriausiai pražudys godumas.
Staiga vyrą apėmė tas nepakenčiamas jausmas, kad už jo kažkas yra.Pagalvojo, kad vilkas, ir nusprendė mirti neatsisukus.Tačiau vis tiek atsisuko.Tamsoje be jo daugiau nieko nebuvo.Širdis krūtinėje daužėsi kaip pašėlus, jis vis dar nenorėjo patikėti, kad jokio pavojaus nėra.Staiga akys tarp medžių užfiksavo nežemiško dydžio siluetą.
Comment