Prisikėlimas
Chapter1
Aštrus kuolai kur be pažiūrėsi ant kurių kabojo pamauti kūnai,tarytum levašo mėsa paruošimui. Jie vis dar aimanavo ir prašė pasigailėjimo iš Dievo,bet Dievas neišgirdo jų maldų nes kažin ar jis buvo retoriškai sakant bent koja čia pastatęs,šiaip normaliomis aplinkybėmis jie turėtų būtį mirę,bet būnant šioje keistoje erdvėje kurioje mirusieji niekados neranda ramybės nes bestija kuri juos prarijo niekados neišleisdavo į amžiną atilsi,visur pūtė stiprus vėjas kuris košdavo kaukolėmis nusėtus laukus ir priversdavo dar labiau stūgauti pražuvusias sielas(kai kurios iš jų to buvo nusipelnę).Taigi pono alucardo vidus butų patikęs kokiam nors išprotėjusiam dailininkui arba bepročiui tokiam pat kaip jis kuris trokštu tik mirties ir griovimo..ir dar kraujo.
Tik vienas dalykas šiam pragariškame lauke nusėtame kaukiančių išprotėjusių pražuvėlių nesiderino.Tai pūkinė lova iš po kurios antklodės styrojo dvi katiniškos ausys kurios sutrukčiodavo nuo kiekvieno vėjo dvelkstelėjimo ar šauksmo,bet tai neprikeldavo pądarėlio kuris miegojo nieko nejausdamas ir nematydamas šių baisumu kurie buvo aplink jį.
Catboy Schriodinger, buvęs paskutiniojo nacių bataliono Millenium narys,sapnavo sapną kad valgė ledus gražiame parke su miela mergina kuri jam prisistatė Allice,jinai jam patiko nes ji žaidė su juo,kasė jo paausius taip priversdamas ji murkti,žaidė kompiuterinius žaidimus vidury lauko pastatyto tv su prijungtu xbox konsole.Šioje stebuklingoje jam vietoje niekados nesibaigdavo diena ir jis nepavargdavo,bet jam tai neatrodydavo keista.Jis atsiminė kad dėl majoro jis pasiaukojo norėdamas savo krauju kuris buvo nuodingas vampyrų karaliui Alucardui ji pražudyti.Po to kai jis įvykdė majoro planą(kuris jam buvo ne per daug malonus)jis atsiminė kaip pateko į alucardo krauja ir jo vidinį pasaulį kuriame buvo baisų net jam per visa savo gyvenimą mates nežaboto žiaurumo ir mirties,(norėdamas nuo to atsiriboti jis į viska žvelgdavo kaip į žaidimą net ir tada kaip persipjovė sau gerklę).
Ir štai jis čia,nors neatsimena kaip čia papuolė,bet jam tai nerūpėjo, jis jautėsi čia gerai ir jautė ramybę ir štai jis valgo ledus pagardintus braškėmis, kurios blizgėjo kaip rubinai,žvelgia į mergaite su kepure kuri priminė prancūzų legionieriaus stilių kaip ir pati apranga.Jinai jam nusišypsojo išiepdama aštrius dantis tokius pat kaip pas jį ar net aštresnius.Jis klausimai pastatė ausis
-Sakei kažką norėjai su manim aptart.
-Taip kiciau aš noriu tau kai ka papasakoti apie tavo ateiti
-Ateiti
Apie ką tu čia.
-Patikėk manim tau metas prabusti ir keliauti pas savo naujus šeimininkus ir naujus namus patikėk manim taip bus geriau.
-Šeimininkus.... apie ką tu čia
To be continue....
Chapter1
Aštrus kuolai kur be pažiūrėsi ant kurių kabojo pamauti kūnai,tarytum levašo mėsa paruošimui. Jie vis dar aimanavo ir prašė pasigailėjimo iš Dievo,bet Dievas neišgirdo jų maldų nes kažin ar jis buvo retoriškai sakant bent koja čia pastatęs,šiaip normaliomis aplinkybėmis jie turėtų būtį mirę,bet būnant šioje keistoje erdvėje kurioje mirusieji niekados neranda ramybės nes bestija kuri juos prarijo niekados neišleisdavo į amžiną atilsi,visur pūtė stiprus vėjas kuris košdavo kaukolėmis nusėtus laukus ir priversdavo dar labiau stūgauti pražuvusias sielas(kai kurios iš jų to buvo nusipelnę).Taigi pono alucardo vidus butų patikęs kokiam nors išprotėjusiam dailininkui arba bepročiui tokiam pat kaip jis kuris trokštu tik mirties ir griovimo..ir dar kraujo.
Tik vienas dalykas šiam pragariškame lauke nusėtame kaukiančių išprotėjusių pražuvėlių nesiderino.Tai pūkinė lova iš po kurios antklodės styrojo dvi katiniškos ausys kurios sutrukčiodavo nuo kiekvieno vėjo dvelkstelėjimo ar šauksmo,bet tai neprikeldavo pądarėlio kuris miegojo nieko nejausdamas ir nematydamas šių baisumu kurie buvo aplink jį.
Catboy Schriodinger, buvęs paskutiniojo nacių bataliono Millenium narys,sapnavo sapną kad valgė ledus gražiame parke su miela mergina kuri jam prisistatė Allice,jinai jam patiko nes ji žaidė su juo,kasė jo paausius taip priversdamas ji murkti,žaidė kompiuterinius žaidimus vidury lauko pastatyto tv su prijungtu xbox konsole.Šioje stebuklingoje jam vietoje niekados nesibaigdavo diena ir jis nepavargdavo,bet jam tai neatrodydavo keista.Jis atsiminė kad dėl majoro jis pasiaukojo norėdamas savo krauju kuris buvo nuodingas vampyrų karaliui Alucardui ji pražudyti.Po to kai jis įvykdė majoro planą(kuris jam buvo ne per daug malonus)jis atsiminė kaip pateko į alucardo krauja ir jo vidinį pasaulį kuriame buvo baisų net jam per visa savo gyvenimą mates nežaboto žiaurumo ir mirties,(norėdamas nuo to atsiriboti jis į viska žvelgdavo kaip į žaidimą net ir tada kaip persipjovė sau gerklę).
Ir štai jis čia,nors neatsimena kaip čia papuolė,bet jam tai nerūpėjo, jis jautėsi čia gerai ir jautė ramybę ir štai jis valgo ledus pagardintus braškėmis, kurios blizgėjo kaip rubinai,žvelgia į mergaite su kepure kuri priminė prancūzų legionieriaus stilių kaip ir pati apranga.Jinai jam nusišypsojo išiepdama aštrius dantis tokius pat kaip pas jį ar net aštresnius.Jis klausimai pastatė ausis
-Sakei kažką norėjai su manim aptart.
-Taip kiciau aš noriu tau kai ka papasakoti apie tavo ateiti
-Ateiti
Apie ką tu čia.-Patikėk manim tau metas prabusti ir keliauti pas savo naujus šeimininkus ir naujus namus patikėk manim taip bus geriau.
-Šeimininkus.... apie ką tu čia
To be continue....
pats matau.Na,o kalbant apie mano kurybą tai puikiai suprasiu kritiką dėl gramatinių klaidų ar teksto strukturos trūkumu.Pastebėjau man labiau kažkaip geriau reikalai einasi su aprašymų,bet kai reikalas pasuka link dialogo tada praščiau.Reiks kažką daryt:>
O paskui visu nesusižiūrų.
).
nepyk čia aš draugiškai pajuokavau.
Comment