Aš matyt rusas ... 
Na , toks mano rašymo stilius , rašau taip , kaip kalbu ^^
Pirmoji planeta
5
Tarnai mane lydėjo iki pat pilies , pakeliui sužinojau , kiek tarnų turiu , kokio dydžio žemes valdau ir daug kitų su mano valdomis susijusių dalykų...
Priėjus pilies duris leidau tarnams eiti dirbti savo darbų ar laukti , kol pakviesiu.
Palengva lipau laipteliais vedančiais iki pilies durų , prie durų sustojau , tada giliai įkvėpiau ir palengva jas atidariau , įėjau į kambarį , čia buvo didžiulė salė , jos gale stovėjo didžiulis židinys, abiejose salės pusėse ėjo laiptai , jie buvo gražūs , marmuriniai , padengti raudonu kilimu , turėklų galuose stovėjo marmuro skulptūros vaizduojančios liūtus ir meškas...
Lipau laiptais į antrą aukštą , jau buvau apvaikščiojęs pirmą aukštą , ten radau virtuvę , darbo kambarius , keletą miegamųjų svečiams , virtuvėje mane pamačiusios dvi tarnaitės nusilenkė ir pranešė , kad mano vaikai ir moterys antrame pilies aukšte ...
Sustojau prieš duris , kuriomis užsibaigė laiptai , atidariau jas ...
Hana sėdėjo ant žemės kambario gale ir žaidė su mažu kūdikiu netoli židinio , Ana atsisėdusi ant nedidelio suoliuko žaidė su dažais , šalia jos vaikiškose kėdutėse sėdėjo dvi mažos mergaitės , jos vis pamirkydavo mažus mėlynus delniukus į dažus ir dėliodavo savo rankučių antspaudus ant popieriaus. Durims prasivėrus ir man įkišus galvą Ana su Hana atsisuko , jos abi pažiūrėjo į mane , veiduose žaidė šypsenos ir kažkoks pasididžiavimas , jos tyliai pamojo rankomis man ateiti , priėjau , jos paliko vaikus žaisti priėjo ir apkabino mane , jaučiausi taip kaip niekada anksčiau...
Stovėjau jas apkabinęs per pečius , jos tyliai verkė man į krutinę , pasakojo , kaip bijojo , kad niekada nebepabusiu iš tos komos...
Mano sūnaus vardas buvo Illadaras , dukrų vardai buvo Kami ir Sakura , Illadaras buvo gražus berniukas , jo oda buvo tokios pat tamsiai mėlynos spalvos kaip mano , jo nugarytę puošė du mažyčiai kristaliukai , jis buvo lygiai toks pat kaip ir aš , tik akys riesta nosytė ir smailios ausys skyrė jį nuo tobulos mažos mano kopijos. Kami ir Sakura abi buvo smailiausės žaliaakės gražuolės , jų oda buvo keliais tonais šviesesnė nei mano ir jos turėjo po nedidelę uodegėlę , kuri buvo padengta mažais žvyneliais ir užsibaigė lapo formos kauliniu galu , jų nugarėlės buvo beveik iki pusės padengtos mažyčiais kristaliniais žvynukais , beveik nuo nugaros vidurio žvyneliai V forma jeidosi iki uodegėlių ir toliau ėjo jomis iki kaulinio antgalio.
Kelias valandas sėdėjome , šnekėjomės apie vaikus , apie mano patyrimus planetoje , kovą su generolu , Illadaras ramiausiai įsitaisė man ant kojų , atsirėmė nugarėle į pilvą ir užmigo ...
-Vargšiukas , mažai šiandien miegojo , dar tėvelis parsirado , tad nauji įspudžiai vaiką išvargino.
Hana paėmė jį į glėbį ir nunešė į miegamajį , paguldė mažylį miegoti lovelėje ir gryžo pas mus.
Kami su Sakura , sėdėjo viena šalia kitos ir toliau paišė dažais , jos buvo dar tik keturių mėnesių , tad mažai ką suprato ir tėvelis joms dar nelabai rūpėjo , Illadaras jau buvo septynerių mėnesių , jau šliaužiojo , tad per dieną kur tik nenušliauždavo ...
-A-ni-chi!
Tyliai vienu metu išskiemenavo Ana su Hana ir pakštelėjo man į skruostus iš abiejų pusių...
-Hm....
-Kas yra Anichi?
-Na... Aš kaip ir svarsčiau... Gal mums reikėtu susituokti , bet , kad... Matot jūs dvi , o vedybos galimos tik su viena moterimi...
Jos abi linksmomis akimis žiūrėjo į mane ir juokėsi .
-Ani , tu jau nebegyveni paprastų žmonių pasaulyje , tad kodėl tave turėtu varžyti paprasta santuoka? Be to , pagal elfų papročius , vos moteriai pastojus nuo vyro ji tampa jo žmona , nesvarbu kiek žmonų ar sugulovių jis turi , tad dėl vestuvių gali nesijaudinti , mes tai sutvarkėme tau dar būnant komoje , mes jau šeši mėnesiai , kaip oficialiai ištekėjusios už tavęs...
-Aha...- Sėdėjau lengvai apsvaigęs , atmosfera buvo tokia maloni , rami ir gera, šios akimirkos buvo tokios malonios , jog norėjosi , kad jos niekada nesibaigtų...
-Hm, kodėl ateidamas į pilį mačiau ant vartų vėliavą su vienaranke meška pavaizduota joje?
Jos šyptelėjo , o Hana man paaiškino:
- Kai tu išėjai per portalą , tavo akys buvo raudonos , o iš dešinės rankos visdar buvai išleidęs nagus , tave tokį komos būsenoje ir pargabeno į atlantidą. Kai tave paskyrė maždaug po mėnesio generolu , vos męs spėjome sutvarkyti mūsų jungtuvių dokumentus , tu kaip generolas turėjai turėti vėliavą , tad jie mums pateikė keletą varijantu , nes tu buvai komoje ir negalėjai pats išsirinkti , mes kaip tavo žmonos išrinkome už tave , tikiuosi nepyksti?
-Ne , nepykstu , net gi džiaugiuosi . Vėliava tikrai graži , o tos raudonos meškos akys ir kruvini nagai įbaugins dar ne vieną priešą...
Gera buvo taip sėdėti ir kalbėtis. Laikas bėgo greit , net nepajutau , kaip atėjo vakaras .
Visi tarnai išskyrus keturis budėti pasilikusius sargus išvyko namo į už dešimties kilometrų slėnį , kuriame buvo slaptas elfų , magų ir kitų butybių miestelis.
Vaikus paguldėme į vieną kambarį , patys miegojome kitame , prie lovos ant spintelės stovėjo nedidelė radijo stotelė , kuri perdavinėjo visus garsus iš vaikų kambario , tad męs juos puikiai girdėjome. Mūsų lova buvo didžiulė , tiksliau tai buvo ne lova o lova-kambarys ant grindų buvo patiestas didžiulis čiužinys , kuris užėmė visą kambary , tik gale prie durų buvo eilė nedidelių spintelių , virš kurių kabojo nemažas plazminis televizorius. Jos staigiai nusimetė lengvas sukneles , kurias vilkėjo ir palindo po ne ką už čiužinį mažesne kaldra , Aš neskubėdamas nusirengiau ir nuėjau pas jas , palindau po kaldros , pabučiavau vieną , pabučiavau kitą , jos man atsakė bučiniais ir glamonėmis , viena ranka ėmiau gniaužyti Hanos krūtis , kurios nuo jose buvusio pieno dar labiau padidėjo , kita ranką nuleidau Anai į tarpukojį , suradau jos klitorių ir lengvai jį maigiau .
Kambaryje girdėjosi lengvos aimanos , buvau apkabinęs Haną ir dulkinau ją , Ana sėdėjo šaliai ir stebėdama mus mosturbavosi , aš pavargęs nugriuvau ant lovos , Ana apsižergė mane , istatė mano penį į save ir jodinėjo ant manęs , jos nuo pieno padidėjusios krūtįs gražiai šokinėjo , Hana atsistojo virš manęs ir atsiklaupė paliktama savo klitorių tiesiai virš manęs , aš laižiau jį , Ana tuo metu inkštė , ji mylėjosi su manimi , o Hana pasilenkusi laižė jos klitorių , o jos laižiau aš.
Ana nulipo nuo manęs ir pradėjo bučiuotis su Hana , Hana atsigulė ant nugaros , ją apsižergė Ana , o aš atsiklaupiau prie jų ir dulkinau abi vienu metu , ikišdavau vienai , ikišdavau kitai ...
Gulėjome pavargę , nušilę ... Jos greit užmigo , o aš dar gulėjau , mąsčiau , kaip viskas susiklostė... Vos prieš metelius aš buvau paprastas vaikinas , o dabar esu pilies šeimininkas , vienas iš elfų generolų... Ech , Tas keistas pasaulis...
Rytą praleidome terasoje , oras buvo gražus , buvo pats vidurvasaris mažyliai žaidė mažyčiame baseinėlyje , auklės šokinėjo apie juos žaizdamos su jais , aš su žmonomis sėdėjau už stalo ir gėriau kavą , gaivus oras buvo tikra palaima...
Atėjo vienas tarnas ir pranešė , kad turiu lankytojų. Nuėjau pažiūrėti , kas gi čia galėtų mane lankyti? Darbo kambaryje laukė du jauni vaikikinai ir vienas vyresnis žmogus , iš ženklų supratau , kad vaikinai kareiviai ir užimantys gan nemažus postus , bet žemesnius nei mano , abu jie buvo elfai , vyresnysis buvo mano manymu pusiau elfas pusiau orkas , sprendžiau iš masyvių raumenų ir stambesnių nei elfų kaulų.
-O štai ir generolas.
-Sveiki , kuo galėčiau padėti?
-O generole , šie vaikinai atvyko čia iškviesti tavęs į dvikovą , jie nori patys tapti generolais , tai yra užimti tavo vieta , nes mano , kad tu netinki vadovauti , jie laiko tave nepilnaverčiu vadu... Generole , ar priimsi jų iššukį?
-Mielai priimsiu , kada ir kur męs turėtume susikauti?
Nuo tokių jauniklių elfų net neketinau bėgti ar slėptis , galbūt manyje prabudo arogancija , bet tokie genltonsnapiai meta man iššukį? Jei nepamokysiu šiu dviejų , greitai rytais kausiuosi su šimtais geltonsnapių...
-Jeigu rastumėte vietos savo valdose , būtų gerai susikauti dar šiandien...
-Žinoma , tada prašau sekite mane , nedidelė laukyme už pilies tam puikiai tiks.
Laukyme buvo futbolo stadijono dydžio ir puikiai tiko dvikovoms , pirmasis su manimi kautis nusprendė elfas , kurio drabužiai buvo išsiuvinėti liūto vėliava nugaroje.
-Anichi , tas elfas yra vardu Ikei , jis vienas iš septynių galingiausių elfų giminių lyderio sūnus , kuris po tėvo mirties perims visą giminę ir jos galią į savo rankas .-Hana ir Ana gerai žinojo šiuos reikalus , joms ne kartą teko stebėti savo pačių klanų lyderių dvikovas. -Kitas vardu Hashita , Jis priklauso senai karių šeimai , jo visi protėviai užėmė generolų ir aukštesnes pareigas , jo tėvas šiuo metu taipogi yra generolas.
Mano priešininkai buvo du elfiukai , kurių tevai buvo aukšti valdininkai ar aukštuomėnės atstovai? Nejuokinkit , tokie pasipūtėliai... Na , parodysiu jiems jų vietą.
Senolis pakvietė mane ir Ikei prieiti prie jo , susitarti dėl to , ką gauna laimėtojas.
-Jei laimėsiu aš , noriu tavo titulo ir žemių .- nedvejodamas paskelbė Ikei.
-Puiku , man tinka , bet jei laimėsiu aš , tą patį pasiimsiu iš tavęs.
-Sutarėm.
Vyresnysis paskelbė kovos pradžią ir Ikei puolė , jis buvo labai greitas , jo kardo ašmenys lakstė aplink mane kaip gyvatės , aš nesikoviau pilna jėga , bet per daug ir nenusileidau , mano „Ašmenys“ vis blokuodavo jo kirčius ir patys vis taikėsi jam kirsti ar durti. Mes sukomės mirtiname šokyje , elfas judėjo vis greičiau ir greičiau , bet mačiau , kad jis silpsta po truputį , jo kvėpavimas darėsi nelygus , judesiai pradėjo lėtėti . Man atsibodo su juo žaisti ir aš pilna jėga smogiau per jo kardus sulaužydamas pusiau , sustojau nutaikęs vieną „Ašmenų“ smaigalį jam į gerklę.
Jis nuleidęs galvą ištarė:
-Aš pralaimėjau.
Vyresnysis pasikvietė jį visą susikrimtusį pas savęs ir liepė prisėsti , į aikštelę žengė kitas elfas – Hashita , su juo susitarėme maždaug dėl tokių pačių saligų , kaip ir su Ikei .
Jis buvo keletą kartų stipresnis ir greitesnis už Ikei , judėjo daug tiksliau ir rimčiau , matėsi , kad yra iš karių šeimos , jėgos turėjo daug , bet man neprilygo. Keletą kartų jo kardas brūkštelėjo man per odą palikdamas plonas kruvinas drūželes. Aš atšokau , pasiražiau ...
-Neblogai , neblogai.
-Dėkoju , tu taipogi neprastas karys Generole , bet aš atimsiu tavo postą , tu nesi toks stiprus kaip aš!
-Nagi pamėgink.- Jis nedelsdamas puolė taikydamasis man tiesiai į gerklę , kova tęsėsi , kad ir koks stiprus buvau , greičiu jam neprilygau , nors atsilikau nuo jo tik vos vos , jis vis šokinėjo , niekaip nėjo jo pagauti. Galiausiai sumasčiau klastą , pradėjau leisti stiprius vėjo gusius ten , kur jis dėdavo kojas , tai jį išmušė iš vėžių , bet jis nepasidavė ir padegė savo kardą , jo degantis kardas neleido nukreipti nuo jo dėmesio , per daug traukė akį... Galiausiai man pradėjo pabosti ši kova , rimtos žalos man jis nedarė , tik šokinėjo aplink ir braižė mane... įtraukiau „Ašmenis“ į save ir išskleidžiau savo kristalų sparnus ir pakilau į orą , Nuskridau į kitą aikštelės galą , kiek toliau nuo pilies ir nuo Anos su Hana . Hashita bėgo paskui mane leisdamas liepsnas į mane iš savo kardas ir rėkaudamas kažką panašaus „Baily ko bėgi“ ir t.t. Skridau su pašaipia šypsena veide , šiam vyrukui teks ilgai gydytis po šio mano smūgio , nustojau skristi tolyn , dabar kilau aukštyn , mano dešinė ranka pradėjo apaugti kristalais , ji vis didėjo , padariau ją beveik savo kūno dydžio ir sutraukiau sparnus atgal į save , pasileidau kristi iš penkiasdešimties metrų aukščio tiesiai į Hashita , jis atšoko į šalį už poros metrų stovėjo ir juokėsi... Vos tik kojomis paliečiau žemę smogiau į žemę , su vis dar tebekritusios ore buvusios dešiniosios rankos masės galia , smūgis buvo toks stiprus , kad tris metrus aplink žemė tiesiog sprogo , liko tik nedidelis krateiriukas , kurio viduryje gulėjo nuo mano rankos nukritę tokios galios neatlaikę kristalai , kurie smūgio metu tiesiog sutrupėjo . Aplink dešimties metrų spinduliu visa žemė buvo suskilinėjusi , Hašhita gulėjo už dvidešimties metrų nuo manęs ir atrodo buvo be sąmonės , palengva priėjau prie jo , Vyresnysis bėgo prie mūsų pažiurėti , kas nutiko . Hashita gulėjo smūginės bangos nusviestas tolyn ir smarkiai apdaužytas , iš žaizdelių bėgo kraujas , dešinė ranka aiškiai matėsi buvo sulaužyta , lūžo keli šonkauliai , bet jis buvo gyvas... Ikei taipogi jau buvo čia atbėgęs pažiūrėti .
-Abi dvikovas laimėjo Generolas Anichis. Nagi jaunuoliai atrodo dabar jūs jo valioje .- Hashita buvo ne tiek išbalęs dėl žaizdų , kiek dėl to , kad pralaimėjo , ikei irgi stovėjo ne gą mažiau smagus nei jis.
-Hashita , Ikei , man nereikia jūsų žemių , turėkitės jas , bet jūs abu geri kariai , todėl noriu , kad dirbtumėte man , Vade , ar galiu aš jiems palikti jų žemes ir pasiimti juos į savo karių gretas?
-Gali , laimėjusysis gali daryti ką tik nori ,- Vadas patenkintas slėpė šypseną.
Atsisukau ieškodamas Anos su Hana , jos ėjo prie mūsų , nešėsi vaikus ant rankų , šalia jų žingsniavo du vyresni elfai ir elfės , o iš paskos būrys jų metų elfų ir elfių. Joms priėjus , visi pasisveikino su mumis .
-Anichi , norėčiau tave supažindinti su savo tėvais , mano brolį Hashitą , tu jau pažysti , o čia amno seserys... - Aš pirma pažiūrėjau į ją , tada į jos tėvus , Hashitą , kuris atrodo labai pralinksmėjo pamatęs mano suglumimą...
-O čia mano tėvai ir Brolis Ikei .- paskelbė Ana.
Dabar , tai tikrai stovėjau pasimetęs , visi stovėjo ir juokėsi , Ikei su Hashita ir jų tėvai spaudė man rankas , Hanos seserys ir jų vyrai sveikinosi su manimi , tada Hashitą gyditi pradėjo atskubėjęs medicinos ekspertas , kurį iškvietė jo tėvas.
Vakare buvo didžiulis balius pilyje , aš tik dabar supratau , kodėl per paskutinę savaitę pilyje atsirado tiek daug tarnų , jie gi visi ruošė šį pokilį , visą vakarą plūdo visokia aukštuomenės girietinėlė , elfai , orkai , turtuoliai... Anos ir Hanos tėvai pasivedėję mane į šalį spaudė man ranką , gyrė dėl jėgos , džiaugėsi anūkais...
Balius tesėsi iki vėlumos , Su Ikei ir Hashita puikiai sutariau , atrodo mano įsakymas jiems pralimėjus prisijungti prie mano karių buvo daugiau nei geras , atrodė jie nuoširdžiai tuo džiaugėsi...
Šokom , gėrėm iki paričių , Ana su Hana anksti išvedė vaikus miegoti , vėliau gryžo į pokilį ir toliau šventėme kartu...
Heres some more =] Enjoy
Na , toks mano rašymo stilius , rašau taip , kaip kalbu ^^Pirmoji planeta
5
Spoileris:
Tarnai mane lydėjo iki pat pilies , pakeliui sužinojau , kiek tarnų turiu , kokio dydžio žemes valdau ir daug kitų su mano valdomis susijusių dalykų...
Priėjus pilies duris leidau tarnams eiti dirbti savo darbų ar laukti , kol pakviesiu.
Palengva lipau laipteliais vedančiais iki pilies durų , prie durų sustojau , tada giliai įkvėpiau ir palengva jas atidariau , įėjau į kambarį , čia buvo didžiulė salė , jos gale stovėjo didžiulis židinys, abiejose salės pusėse ėjo laiptai , jie buvo gražūs , marmuriniai , padengti raudonu kilimu , turėklų galuose stovėjo marmuro skulptūros vaizduojančios liūtus ir meškas...
Lipau laiptais į antrą aukštą , jau buvau apvaikščiojęs pirmą aukštą , ten radau virtuvę , darbo kambarius , keletą miegamųjų svečiams , virtuvėje mane pamačiusios dvi tarnaitės nusilenkė ir pranešė , kad mano vaikai ir moterys antrame pilies aukšte ...
Sustojau prieš duris , kuriomis užsibaigė laiptai , atidariau jas ...
Hana sėdėjo ant žemės kambario gale ir žaidė su mažu kūdikiu netoli židinio , Ana atsisėdusi ant nedidelio suoliuko žaidė su dažais , šalia jos vaikiškose kėdutėse sėdėjo dvi mažos mergaitės , jos vis pamirkydavo mažus mėlynus delniukus į dažus ir dėliodavo savo rankučių antspaudus ant popieriaus. Durims prasivėrus ir man įkišus galvą Ana su Hana atsisuko , jos abi pažiūrėjo į mane , veiduose žaidė šypsenos ir kažkoks pasididžiavimas , jos tyliai pamojo rankomis man ateiti , priėjau , jos paliko vaikus žaisti priėjo ir apkabino mane , jaučiausi taip kaip niekada anksčiau...
Stovėjau jas apkabinęs per pečius , jos tyliai verkė man į krutinę , pasakojo , kaip bijojo , kad niekada nebepabusiu iš tos komos...
Mano sūnaus vardas buvo Illadaras , dukrų vardai buvo Kami ir Sakura , Illadaras buvo gražus berniukas , jo oda buvo tokios pat tamsiai mėlynos spalvos kaip mano , jo nugarytę puošė du mažyčiai kristaliukai , jis buvo lygiai toks pat kaip ir aš , tik akys riesta nosytė ir smailios ausys skyrė jį nuo tobulos mažos mano kopijos. Kami ir Sakura abi buvo smailiausės žaliaakės gražuolės , jų oda buvo keliais tonais šviesesnė nei mano ir jos turėjo po nedidelę uodegėlę , kuri buvo padengta mažais žvyneliais ir užsibaigė lapo formos kauliniu galu , jų nugarėlės buvo beveik iki pusės padengtos mažyčiais kristaliniais žvynukais , beveik nuo nugaros vidurio žvyneliai V forma jeidosi iki uodegėlių ir toliau ėjo jomis iki kaulinio antgalio.
Kelias valandas sėdėjome , šnekėjomės apie vaikus , apie mano patyrimus planetoje , kovą su generolu , Illadaras ramiausiai įsitaisė man ant kojų , atsirėmė nugarėle į pilvą ir užmigo ...
-Vargšiukas , mažai šiandien miegojo , dar tėvelis parsirado , tad nauji įspudžiai vaiką išvargino.
Hana paėmė jį į glėbį ir nunešė į miegamajį , paguldė mažylį miegoti lovelėje ir gryžo pas mus.
Kami su Sakura , sėdėjo viena šalia kitos ir toliau paišė dažais , jos buvo dar tik keturių mėnesių , tad mažai ką suprato ir tėvelis joms dar nelabai rūpėjo , Illadaras jau buvo septynerių mėnesių , jau šliaužiojo , tad per dieną kur tik nenušliauždavo ...
-A-ni-chi!
Tyliai vienu metu išskiemenavo Ana su Hana ir pakštelėjo man į skruostus iš abiejų pusių...
-Hm....
-Kas yra Anichi?
-Na... Aš kaip ir svarsčiau... Gal mums reikėtu susituokti , bet , kad... Matot jūs dvi , o vedybos galimos tik su viena moterimi...
Jos abi linksmomis akimis žiūrėjo į mane ir juokėsi .
-Ani , tu jau nebegyveni paprastų žmonių pasaulyje , tad kodėl tave turėtu varžyti paprasta santuoka? Be to , pagal elfų papročius , vos moteriai pastojus nuo vyro ji tampa jo žmona , nesvarbu kiek žmonų ar sugulovių jis turi , tad dėl vestuvių gali nesijaudinti , mes tai sutvarkėme tau dar būnant komoje , mes jau šeši mėnesiai , kaip oficialiai ištekėjusios už tavęs...
-Aha...- Sėdėjau lengvai apsvaigęs , atmosfera buvo tokia maloni , rami ir gera, šios akimirkos buvo tokios malonios , jog norėjosi , kad jos niekada nesibaigtų...
-Hm, kodėl ateidamas į pilį mačiau ant vartų vėliavą su vienaranke meška pavaizduota joje?
Jos šyptelėjo , o Hana man paaiškino:
- Kai tu išėjai per portalą , tavo akys buvo raudonos , o iš dešinės rankos visdar buvai išleidęs nagus , tave tokį komos būsenoje ir pargabeno į atlantidą. Kai tave paskyrė maždaug po mėnesio generolu , vos męs spėjome sutvarkyti mūsų jungtuvių dokumentus , tu kaip generolas turėjai turėti vėliavą , tad jie mums pateikė keletą varijantu , nes tu buvai komoje ir negalėjai pats išsirinkti , mes kaip tavo žmonos išrinkome už tave , tikiuosi nepyksti?
-Ne , nepykstu , net gi džiaugiuosi . Vėliava tikrai graži , o tos raudonos meškos akys ir kruvini nagai įbaugins dar ne vieną priešą...
Gera buvo taip sėdėti ir kalbėtis. Laikas bėgo greit , net nepajutau , kaip atėjo vakaras .
Visi tarnai išskyrus keturis budėti pasilikusius sargus išvyko namo į už dešimties kilometrų slėnį , kuriame buvo slaptas elfų , magų ir kitų butybių miestelis.
Vaikus paguldėme į vieną kambarį , patys miegojome kitame , prie lovos ant spintelės stovėjo nedidelė radijo stotelė , kuri perdavinėjo visus garsus iš vaikų kambario , tad męs juos puikiai girdėjome. Mūsų lova buvo didžiulė , tiksliau tai buvo ne lova o lova-kambarys ant grindų buvo patiestas didžiulis čiužinys , kuris užėmė visą kambary , tik gale prie durų buvo eilė nedidelių spintelių , virš kurių kabojo nemažas plazminis televizorius. Jos staigiai nusimetė lengvas sukneles , kurias vilkėjo ir palindo po ne ką už čiužinį mažesne kaldra , Aš neskubėdamas nusirengiau ir nuėjau pas jas , palindau po kaldros , pabučiavau vieną , pabučiavau kitą , jos man atsakė bučiniais ir glamonėmis , viena ranka ėmiau gniaužyti Hanos krūtis , kurios nuo jose buvusio pieno dar labiau padidėjo , kita ranką nuleidau Anai į tarpukojį , suradau jos klitorių ir lengvai jį maigiau .
Kambaryje girdėjosi lengvos aimanos , buvau apkabinęs Haną ir dulkinau ją , Ana sėdėjo šaliai ir stebėdama mus mosturbavosi , aš pavargęs nugriuvau ant lovos , Ana apsižergė mane , istatė mano penį į save ir jodinėjo ant manęs , jos nuo pieno padidėjusios krūtįs gražiai šokinėjo , Hana atsistojo virš manęs ir atsiklaupė paliktama savo klitorių tiesiai virš manęs , aš laižiau jį , Ana tuo metu inkštė , ji mylėjosi su manimi , o Hana pasilenkusi laižė jos klitorių , o jos laižiau aš.
Ana nulipo nuo manęs ir pradėjo bučiuotis su Hana , Hana atsigulė ant nugaros , ją apsižergė Ana , o aš atsiklaupiau prie jų ir dulkinau abi vienu metu , ikišdavau vienai , ikišdavau kitai ...
Gulėjome pavargę , nušilę ... Jos greit užmigo , o aš dar gulėjau , mąsčiau , kaip viskas susiklostė... Vos prieš metelius aš buvau paprastas vaikinas , o dabar esu pilies šeimininkas , vienas iš elfų generolų... Ech , Tas keistas pasaulis...
Rytą praleidome terasoje , oras buvo gražus , buvo pats vidurvasaris mažyliai žaidė mažyčiame baseinėlyje , auklės šokinėjo apie juos žaizdamos su jais , aš su žmonomis sėdėjau už stalo ir gėriau kavą , gaivus oras buvo tikra palaima...
Atėjo vienas tarnas ir pranešė , kad turiu lankytojų. Nuėjau pažiūrėti , kas gi čia galėtų mane lankyti? Darbo kambaryje laukė du jauni vaikikinai ir vienas vyresnis žmogus , iš ženklų supratau , kad vaikinai kareiviai ir užimantys gan nemažus postus , bet žemesnius nei mano , abu jie buvo elfai , vyresnysis buvo mano manymu pusiau elfas pusiau orkas , sprendžiau iš masyvių raumenų ir stambesnių nei elfų kaulų.
-O štai ir generolas.
-Sveiki , kuo galėčiau padėti?
-O generole , šie vaikinai atvyko čia iškviesti tavęs į dvikovą , jie nori patys tapti generolais , tai yra užimti tavo vieta , nes mano , kad tu netinki vadovauti , jie laiko tave nepilnaverčiu vadu... Generole , ar priimsi jų iššukį?
-Mielai priimsiu , kada ir kur męs turėtume susikauti?
Nuo tokių jauniklių elfų net neketinau bėgti ar slėptis , galbūt manyje prabudo arogancija , bet tokie genltonsnapiai meta man iššukį? Jei nepamokysiu šiu dviejų , greitai rytais kausiuosi su šimtais geltonsnapių...
-Jeigu rastumėte vietos savo valdose , būtų gerai susikauti dar šiandien...
-Žinoma , tada prašau sekite mane , nedidelė laukyme už pilies tam puikiai tiks.
Laukyme buvo futbolo stadijono dydžio ir puikiai tiko dvikovoms , pirmasis su manimi kautis nusprendė elfas , kurio drabužiai buvo išsiuvinėti liūto vėliava nugaroje.
-Anichi , tas elfas yra vardu Ikei , jis vienas iš septynių galingiausių elfų giminių lyderio sūnus , kuris po tėvo mirties perims visą giminę ir jos galią į savo rankas .-Hana ir Ana gerai žinojo šiuos reikalus , joms ne kartą teko stebėti savo pačių klanų lyderių dvikovas. -Kitas vardu Hashita , Jis priklauso senai karių šeimai , jo visi protėviai užėmė generolų ir aukštesnes pareigas , jo tėvas šiuo metu taipogi yra generolas.
Mano priešininkai buvo du elfiukai , kurių tevai buvo aukšti valdininkai ar aukštuomėnės atstovai? Nejuokinkit , tokie pasipūtėliai... Na , parodysiu jiems jų vietą.
Senolis pakvietė mane ir Ikei prieiti prie jo , susitarti dėl to , ką gauna laimėtojas.
-Jei laimėsiu aš , noriu tavo titulo ir žemių .- nedvejodamas paskelbė Ikei.
-Puiku , man tinka , bet jei laimėsiu aš , tą patį pasiimsiu iš tavęs.
-Sutarėm.
Vyresnysis paskelbė kovos pradžią ir Ikei puolė , jis buvo labai greitas , jo kardo ašmenys lakstė aplink mane kaip gyvatės , aš nesikoviau pilna jėga , bet per daug ir nenusileidau , mano „Ašmenys“ vis blokuodavo jo kirčius ir patys vis taikėsi jam kirsti ar durti. Mes sukomės mirtiname šokyje , elfas judėjo vis greičiau ir greičiau , bet mačiau , kad jis silpsta po truputį , jo kvėpavimas darėsi nelygus , judesiai pradėjo lėtėti . Man atsibodo su juo žaisti ir aš pilna jėga smogiau per jo kardus sulaužydamas pusiau , sustojau nutaikęs vieną „Ašmenų“ smaigalį jam į gerklę.
Jis nuleidęs galvą ištarė:
-Aš pralaimėjau.
Vyresnysis pasikvietė jį visą susikrimtusį pas savęs ir liepė prisėsti , į aikštelę žengė kitas elfas – Hashita , su juo susitarėme maždaug dėl tokių pačių saligų , kaip ir su Ikei .
Jis buvo keletą kartų stipresnis ir greitesnis už Ikei , judėjo daug tiksliau ir rimčiau , matėsi , kad yra iš karių šeimos , jėgos turėjo daug , bet man neprilygo. Keletą kartų jo kardas brūkštelėjo man per odą palikdamas plonas kruvinas drūželes. Aš atšokau , pasiražiau ...
-Neblogai , neblogai.
-Dėkoju , tu taipogi neprastas karys Generole , bet aš atimsiu tavo postą , tu nesi toks stiprus kaip aš!
-Nagi pamėgink.- Jis nedelsdamas puolė taikydamasis man tiesiai į gerklę , kova tęsėsi , kad ir koks stiprus buvau , greičiu jam neprilygau , nors atsilikau nuo jo tik vos vos , jis vis šokinėjo , niekaip nėjo jo pagauti. Galiausiai sumasčiau klastą , pradėjau leisti stiprius vėjo gusius ten , kur jis dėdavo kojas , tai jį išmušė iš vėžių , bet jis nepasidavė ir padegė savo kardą , jo degantis kardas neleido nukreipti nuo jo dėmesio , per daug traukė akį... Galiausiai man pradėjo pabosti ši kova , rimtos žalos man jis nedarė , tik šokinėjo aplink ir braižė mane... įtraukiau „Ašmenis“ į save ir išskleidžiau savo kristalų sparnus ir pakilau į orą , Nuskridau į kitą aikštelės galą , kiek toliau nuo pilies ir nuo Anos su Hana . Hashita bėgo paskui mane leisdamas liepsnas į mane iš savo kardas ir rėkaudamas kažką panašaus „Baily ko bėgi“ ir t.t. Skridau su pašaipia šypsena veide , šiam vyrukui teks ilgai gydytis po šio mano smūgio , nustojau skristi tolyn , dabar kilau aukštyn , mano dešinė ranka pradėjo apaugti kristalais , ji vis didėjo , padariau ją beveik savo kūno dydžio ir sutraukiau sparnus atgal į save , pasileidau kristi iš penkiasdešimties metrų aukščio tiesiai į Hashita , jis atšoko į šalį už poros metrų stovėjo ir juokėsi... Vos tik kojomis paliečiau žemę smogiau į žemę , su vis dar tebekritusios ore buvusios dešiniosios rankos masės galia , smūgis buvo toks stiprus , kad tris metrus aplink žemė tiesiog sprogo , liko tik nedidelis krateiriukas , kurio viduryje gulėjo nuo mano rankos nukritę tokios galios neatlaikę kristalai , kurie smūgio metu tiesiog sutrupėjo . Aplink dešimties metrų spinduliu visa žemė buvo suskilinėjusi , Hašhita gulėjo už dvidešimties metrų nuo manęs ir atrodo buvo be sąmonės , palengva priėjau prie jo , Vyresnysis bėgo prie mūsų pažiurėti , kas nutiko . Hashita gulėjo smūginės bangos nusviestas tolyn ir smarkiai apdaužytas , iš žaizdelių bėgo kraujas , dešinė ranka aiškiai matėsi buvo sulaužyta , lūžo keli šonkauliai , bet jis buvo gyvas... Ikei taipogi jau buvo čia atbėgęs pažiūrėti .
-Abi dvikovas laimėjo Generolas Anichis. Nagi jaunuoliai atrodo dabar jūs jo valioje .- Hashita buvo ne tiek išbalęs dėl žaizdų , kiek dėl to , kad pralaimėjo , ikei irgi stovėjo ne gą mažiau smagus nei jis.
-Hashita , Ikei , man nereikia jūsų žemių , turėkitės jas , bet jūs abu geri kariai , todėl noriu , kad dirbtumėte man , Vade , ar galiu aš jiems palikti jų žemes ir pasiimti juos į savo karių gretas?
-Gali , laimėjusysis gali daryti ką tik nori ,- Vadas patenkintas slėpė šypseną.
Atsisukau ieškodamas Anos su Hana , jos ėjo prie mūsų , nešėsi vaikus ant rankų , šalia jų žingsniavo du vyresni elfai ir elfės , o iš paskos būrys jų metų elfų ir elfių. Joms priėjus , visi pasisveikino su mumis .
-Anichi , norėčiau tave supažindinti su savo tėvais , mano brolį Hashitą , tu jau pažysti , o čia amno seserys... - Aš pirma pažiūrėjau į ją , tada į jos tėvus , Hashitą , kuris atrodo labai pralinksmėjo pamatęs mano suglumimą...
-O čia mano tėvai ir Brolis Ikei .- paskelbė Ana.
Dabar , tai tikrai stovėjau pasimetęs , visi stovėjo ir juokėsi , Ikei su Hashita ir jų tėvai spaudė man rankas , Hanos seserys ir jų vyrai sveikinosi su manimi , tada Hashitą gyditi pradėjo atskubėjęs medicinos ekspertas , kurį iškvietė jo tėvas.
Vakare buvo didžiulis balius pilyje , aš tik dabar supratau , kodėl per paskutinę savaitę pilyje atsirado tiek daug tarnų , jie gi visi ruošė šį pokilį , visą vakarą plūdo visokia aukštuomenės girietinėlė , elfai , orkai , turtuoliai... Anos ir Hanos tėvai pasivedėję mane į šalį spaudė man ranką , gyrė dėl jėgos , džiaugėsi anūkais...
Balius tesėsi iki vėlumos , Su Ikei ir Hashita puikiai sutariau , atrodo mano įsakymas jiems pralimėjus prisijungti prie mano karių buvo daugiau nei geras , atrodė jie nuoširdžiai tuo džiaugėsi...
Šokom , gėrėm iki paričių , Ana su Hana anksti išvedė vaikus miegoti , vėliau gryžo į pokilį ir toliau šventėme kartu...
Heres some more =] Enjoy
kova... 
prasidės pats smagumas... tikiuosi jums patiks 
miego norisi... >.<
Comment