Treniruotės
Mane nuvedė pas Greta, ji buvo gal kokių trisdešimties, na bent iš pažiūros , bet žinant , bent iš įvairiausių istorijų kaip ilgai gyvena vampyrai ,nenustebčiau jei jai jau keli šimtmečiai , ar daugiau... Ji turėjo gražius juodus plaukus, nemažas krūtis, buvo pilkokos odos, kiek smailoka nosyte, kuri jai labai tiko. Jos šviesiai žaliai žėrinčios akys žiūrėjo į mane...
-Dar vienas naujokas? Šiandien jau dešimtas...
-Palieku jį tavo globai, seniu komitetas sakė tau su juo kaip reikiant padirbėti...
-Gerai gerai... Na eime...
Ėjau jai iš paskos gerą dešimt minučių , tuneliu išėjome į visiškai izoliuotą slėnį , šlaituose buvo nameliai, centre aikštelės ir kitokie pastatai bei visokie neaiškios paskirties stulpai. Visą slėnį dengė rūkas, kuris saugojo nuo saulės , tad galėjome be vargo vaikščioti . Greta mane nuvedė prie kitų neseniai atvykusių naujokų , liepė mums sėsti ant žemės ir pradėjo savo kalbą..
-Sveiki visi atvykę į savo naujuosius namus, jau tikriausiai supratote , kad čia ne sapnas ir jūs tikrai esate vampyrai , kas dar nesuprato , dabar tikrai supras. Galite pamiršti savo senuosius vardus, po visų apmokymų ir išbandymų gausite naujus. Nuo šiol jūs nauji žmonės , nauji mūsų vampyrų bendruomenės atstovai , tikiuosi kausitės už mus ir busite ištikimi savo rasei , bei padermei.
Jos kalbą palydėjo keletas klausimų, bet jei buvo dar nesupratusių kuo tapo žmonių klausimai...
Ar įmanoma vėl tapti žmogumi ir panašiai...
-Gerai , dabar visus prašau atsistoti ir susirasti klasės raidę, kuria jus įvertino taryba , jei nepaklusit aš jus gražiai pamokysiu...
Buvo penkios raidės – S,A,B,C,D pie D ir C buvo daugiausia žmonių, keletas prie A ir B ir aš vienintelis prie S... Visi kiek įdomiai žiūrėjo į mane , o Greta taipogi akimirkai parodė susidomėjimą , bet greitai paslėpė jį po neįskaitoma kauke.
Visas grupes pasiėmė būsimieji mokytojai, o mane nusivedė pati Greta . Nepasakyčiau , kad labai liūdėjau virtęs vampyru , bet buvo kiek neyprasta .
Visi naujai iškepti vampyriukai susitikome dušuose, prausėmės nuo kūno „maisto“ kvapą, kaip sakė prižiūrėtojai, Senuosius drabužius atidavėme prižiūrėtojams , kurie mums išdavė naujus , fražaus ir patogaus , bei laisvo sukirpimo kiek į kinišką stilių panašius drabužius, Persirengėme savo naujosiomis uniformomis ir sekėme paskui mokytojus.
Pirmosiomis dienomis, mokytojai tikrino , ieškojo ir atskleisdavo mums mūsų galias , kiekvienas vampyras kanors sugebėdavo geriau negu kiti , ar turėdavo tai ko neturėjo kiti , kaip mums paaiškino , tai nepriklausė nuo lygio , tai priklausė nuo jau įgimtų genų.
Dauguma naujokų pasižymėjo didele fizine jėga , keletas galėjo nesunkiai atremti betkokias mentalines ar magiškas atakas prieš juos , tokius vadino tiesiog vaiduokliais, nes dėl jų nejautrumo magijai ir mentaliniams impulsams jie galėjo lengvai vaikščioti tarp priešų, o jie net nesuprastų , kas jie tokie. Grupėje taipat buvo keletas galinčių regėti šiluminiu ir kitais diapozonais, buvo keletas su labai gera uosle ir pora turinčių po kelis sugebėjimus , aš ir dar pora vaikinų valdėme tamsą, šešėlius ir betką , kas susiję su tamsa, tai kaip sakė ganėtinai retas talentas , bet netoks, kad būtume vieninteliai tai sugebantys.
Pirmosios treniruotės prasidėjo kitą dieną , kai mums ant kojų , rankų ir pečių uždėjo po penkiasdešimties kilogramų svarsčius, bėgiojome šioje rūko duobėje iki pat vidurnakčio nuo septintos... Tada mokėmės kovos menų, kiek vėliau visi išsiskirstė pas savo galių ar specifikacijos mokytojus. Mane ir dar porelę mokė keletas senių , kurie kaip mums prisistatė buvo tamsos valdymo meistrai , mokėmės keliauti šešėliais, slėps tamsoje, naudoti tamsą kaip ginklą, skandinti tamsoje daiktus ir panašių dalykų...
Paryčiais krisdavome į lovas ir miegodavome iki pat sutemų , vos saulei pasislėpus už kalnų kėlėmės ir bėgome į savo krosą , kiekvieną savaitė gaudavome vis sunkesnius „kevalus“ kaip juos vadino vyresnieji, jie bėgant atrodė lyg judantys metalo kalnai , kiek mums aiškino , šis bėgiojimas mus mokė naudotis savo stipresniais raumenimis, padėjo juos dar labiau stiprinti ir ugdyti...
Bėgo pirmojo mėnesio būnant paskutinės dienos , kai mums pranešė , jog ateinančias dvi dienas mokysimės kautis grupėmis , o vėliau mokysimės specialių kovos menų ar kitokių dalykų iš klano į kurį papuolėme vyresniųjų.
Visą vampyrų organizaciją sudarė devyni klanai, kurie savo ruožtu skirstėsi į keletą giminių.
Apmokymu vieta kiekvieno klano kariams buvo tapati – slėnis , o štai pomokslų baigimo visi išsiskirstydavo po savo klanus.
Na ką gi laukiam savo klano atstovų...
Mane nuvedė pas Greta, ji buvo gal kokių trisdešimties, na bent iš pažiūros , bet žinant , bent iš įvairiausių istorijų kaip ilgai gyvena vampyrai ,nenustebčiau jei jai jau keli šimtmečiai , ar daugiau... Ji turėjo gražius juodus plaukus, nemažas krūtis, buvo pilkokos odos, kiek smailoka nosyte, kuri jai labai tiko. Jos šviesiai žaliai žėrinčios akys žiūrėjo į mane...
-Dar vienas naujokas? Šiandien jau dešimtas...
-Palieku jį tavo globai, seniu komitetas sakė tau su juo kaip reikiant padirbėti...
-Gerai gerai... Na eime...
Ėjau jai iš paskos gerą dešimt minučių , tuneliu išėjome į visiškai izoliuotą slėnį , šlaituose buvo nameliai, centre aikštelės ir kitokie pastatai bei visokie neaiškios paskirties stulpai. Visą slėnį dengė rūkas, kuris saugojo nuo saulės , tad galėjome be vargo vaikščioti . Greta mane nuvedė prie kitų neseniai atvykusių naujokų , liepė mums sėsti ant žemės ir pradėjo savo kalbą..
-Sveiki visi atvykę į savo naujuosius namus, jau tikriausiai supratote , kad čia ne sapnas ir jūs tikrai esate vampyrai , kas dar nesuprato , dabar tikrai supras. Galite pamiršti savo senuosius vardus, po visų apmokymų ir išbandymų gausite naujus. Nuo šiol jūs nauji žmonės , nauji mūsų vampyrų bendruomenės atstovai , tikiuosi kausitės už mus ir busite ištikimi savo rasei , bei padermei.
Jos kalbą palydėjo keletas klausimų, bet jei buvo dar nesupratusių kuo tapo žmonių klausimai...
Ar įmanoma vėl tapti žmogumi ir panašiai...
-Gerai , dabar visus prašau atsistoti ir susirasti klasės raidę, kuria jus įvertino taryba , jei nepaklusit aš jus gražiai pamokysiu...
Buvo penkios raidės – S,A,B,C,D pie D ir C buvo daugiausia žmonių, keletas prie A ir B ir aš vienintelis prie S... Visi kiek įdomiai žiūrėjo į mane , o Greta taipogi akimirkai parodė susidomėjimą , bet greitai paslėpė jį po neįskaitoma kauke.
Visas grupes pasiėmė būsimieji mokytojai, o mane nusivedė pati Greta . Nepasakyčiau , kad labai liūdėjau virtęs vampyru , bet buvo kiek neyprasta .
Visi naujai iškepti vampyriukai susitikome dušuose, prausėmės nuo kūno „maisto“ kvapą, kaip sakė prižiūrėtojai, Senuosius drabužius atidavėme prižiūrėtojams , kurie mums išdavė naujus , fražaus ir patogaus , bei laisvo sukirpimo kiek į kinišką stilių panašius drabužius, Persirengėme savo naujosiomis uniformomis ir sekėme paskui mokytojus.
Pirmosiomis dienomis, mokytojai tikrino , ieškojo ir atskleisdavo mums mūsų galias , kiekvienas vampyras kanors sugebėdavo geriau negu kiti , ar turėdavo tai ko neturėjo kiti , kaip mums paaiškino , tai nepriklausė nuo lygio , tai priklausė nuo jau įgimtų genų.
Dauguma naujokų pasižymėjo didele fizine jėga , keletas galėjo nesunkiai atremti betkokias mentalines ar magiškas atakas prieš juos , tokius vadino tiesiog vaiduokliais, nes dėl jų nejautrumo magijai ir mentaliniams impulsams jie galėjo lengvai vaikščioti tarp priešų, o jie net nesuprastų , kas jie tokie. Grupėje taipat buvo keletas galinčių regėti šiluminiu ir kitais diapozonais, buvo keletas su labai gera uosle ir pora turinčių po kelis sugebėjimus , aš ir dar pora vaikinų valdėme tamsą, šešėlius ir betką , kas susiję su tamsa, tai kaip sakė ganėtinai retas talentas , bet netoks, kad būtume vieninteliai tai sugebantys.
Pirmosios treniruotės prasidėjo kitą dieną , kai mums ant kojų , rankų ir pečių uždėjo po penkiasdešimties kilogramų svarsčius, bėgiojome šioje rūko duobėje iki pat vidurnakčio nuo septintos... Tada mokėmės kovos menų, kiek vėliau visi išsiskirstė pas savo galių ar specifikacijos mokytojus. Mane ir dar porelę mokė keletas senių , kurie kaip mums prisistatė buvo tamsos valdymo meistrai , mokėmės keliauti šešėliais, slėps tamsoje, naudoti tamsą kaip ginklą, skandinti tamsoje daiktus ir panašių dalykų...
Paryčiais krisdavome į lovas ir miegodavome iki pat sutemų , vos saulei pasislėpus už kalnų kėlėmės ir bėgome į savo krosą , kiekvieną savaitė gaudavome vis sunkesnius „kevalus“ kaip juos vadino vyresnieji, jie bėgant atrodė lyg judantys metalo kalnai , kiek mums aiškino , šis bėgiojimas mus mokė naudotis savo stipresniais raumenimis, padėjo juos dar labiau stiprinti ir ugdyti...
Bėgo pirmojo mėnesio būnant paskutinės dienos , kai mums pranešė , jog ateinančias dvi dienas mokysimės kautis grupėmis , o vėliau mokysimės specialių kovos menų ar kitokių dalykų iš klano į kurį papuolėme vyresniųjų.
Visą vampyrų organizaciją sudarė devyni klanai, kurie savo ruožtu skirstėsi į keletą giminių.
Apmokymu vieta kiekvieno klano kariams buvo tapati – slėnis , o štai pomokslų baigimo visi išsiskirstydavo po savo klanus.
Na ką gi laukiam savo klano atstovų...
... Būtu malonu išgirsta atsiliepimu ir pora kometarų... negali būt , kad taip tobulai rašau , kad nera prie ko prikibt... 
reikia iprast rasyt - vardus galvot etc... Siaip bandysiu padaryt kazka neyprasto , bet tai tik laiko klausimas 
ilgai rasiau sita dali , tikiuosi jums patiks ;] 
per nakti nemiegojau , vis sapnavos , kaip rasau... tj vat si ta prisapnavau 
parasykit atsiliepimu 
Comment