Dviveidis

[Gecas]

puikus kūrinys. Šaunuolės

[Spirit of Nightmare]

puikus kūrinys. Šaunuolės

O kaip čia suprast? xDD

Gerai čia :] Aka Lolita su Linda panašios vienu aspektu, bet tik vienu... taip ir toliau ;]

O kokiu jei ne paslaptis?

[Gecas]

O kaip čia suprast? xDD



O kokiu jei ne paslaptis?

oi susipainiojau. Gomen.

[Renata]

Jos abi buvo augintos kaip tobulos masinio naikinimo ginklai :]

[Juoda Letena]

laukiam laukiam kas toliau

[Spirit of Nightmare]

Taigi, dar viena 4-to skyriaus dalelė:

Spoileris:

Maištas kalėjime vis dėl to sukėlė taip nelauktų žurnalistų dėmesį. Greitai visos naujienų terpės buvo užkimštos naujienomis, nuotraukomis ir filmuota medžiaga iš įvykio vietos. Vos per kelias valandas visa planeta sugebėjo sužinoti apie dabartinę padėtį: viduje užsibarikadavę sėdėjo apie 60 ginkluotų nusikaltėlių. Kadangi kalėjimas buvo po žeme, tai jo nebuvo įmanoma apsupti. Gelbėtojų pajėgos turėjo leistis vienu iš dviejų pagrindinių įėjimų, kurie garantuotai bus labai saugomi.
Netrukus šį grandiozinį įvykį pradėjo transliuoti tiesiogiai įvairiausios sistemos, nuo senovinės skaitmeninės televizijos iki tarpgalaktinio tinklo, leidžiančio susisiekti ir bendrauti su už milijonų šviesmečių esančiais žmonėmis Daugybė smalsuolių rinkosi pažiūrėti viso to iš arti. Nartos planetai – tai neabejotina gėda prieš visas kaimynines planetas, o žunralistai bando tai dar labiau išpūsti ir sugėdinti.
Pagaliau, praėjus ketverioms valandoms nuo maišto pradžios, „angelai sargai“ pasiruošė leistis žemyn it atsiimti kalėjimą atgal sau į rankas.
Maždaug trys šimtai stipriai apsiginklavusių pareigūnų staiga nubėgo laiptais. Vos tik jie pasiekė apačią, iš karto pasigirdo šūviai. Netrukus susmuko dar du policininkai, kai kulkos jiems pataikė į šarvų nepridengtas vietas. Staiga visa patalpa taip aptemo, kad buvo tamsu, nors akį durk. O tada ir prasidėjo kalinių ataka.
Puikiai viską suplanavę, jie mintinai žinojo kiekvieną sieną, laiptus, duris ir t.t. Jie neturėjo daug sveriančių šarvų, kurie trukdytų greitai bėgti ar prisitaikyti prie situacijos. Iš pradžių keletą akimirkų buvo tylu, o po to vienas po kito pasigirdo klyksmai. Kadangi policininkai vienas kito gerai nepažinojo, negalėjo atspėti ar tai ką tik rėkė jų draugai, ar kas nors iš tų ką jie medžiojo. O tai pasėjo panikos ir baimės grūdą. Tačiau greitai geriausią klausą turintys pareigūnai išgirdo metalo džiržgimą. Tada visas planas ir paaiškėjo – kaliniai nebandė naudotis šautuvais. Jie grįžo prie šaltųjų ginklų, kurie, ko gero, buvo dar žiauresni ir skausmingesni.
Vejami baimės policininkai pradėjo šaudyti į niekur. Netrukus vieta pavirto tikra mėsmale. Ant grindų kojos užkibdavo už lavonų, kad ir į kurią pusę beeitum, o batai buvo permirkę svetimu krauju, Tačiau šviai nesiliovė. Visus juos užklupo žiaurus jausmas, kad ką tik nužudo savo geriausią draugą arba kolegą.



Su neįtikėtinu pasitikėjimu savo balse Heladijus tęsė savo pažadų bėrimą.
- Per artimiausius metus bus pastatytos naujos ligoninės bei mokyklos! Nusikalstamumas bus procentaliai sumažintas! Reikia pagaliau atsibusti iš dešimtmečių kalbų ir nieko nedarymo ir pradėti atstatyti pasaulį iš naujo! – matydamas didelę viltį klausytojų akyse, generolas varė toliau. Aš, kaip ir sakiau, išklausysiu asmeniškai, bet kokį rimtą pasiūlymą dėl Nartos ateities. Viskas mūsų planetos, mūsų gimtinės, JŪSŲ labui!
Heladijus padarė trumpą taktinę pauzę, palaukė, kol visi nurims, o tada toliau bėrė džiugias naujienas.
- Neseniai norus politiškai ir ekonomiškai bendradarbiauti su mūsų planeta pareiškė galingoji Forsaitų imperija ir jos garbingas tradicijas kruopščiai puoselėjantis karalius Izmailas. Taip pat tokius norus turi it Grišos planeta bei Vidurio Gryno Sistema.
Tada valdovas pakankamai žemai nusilenkė ir auditorija pratrūko plojimais. Į gatves išėjo minios žmonių, manydami jog jau praktiškai galima pradėti iš naujo skaičiuoti metus planetoje: „Pirmieji aukso amžiaus metai po Heladijaus valdymo pradžios“.

[Juoda Letena]

puiku, ką ir be pridurti

[Spirit of Nightmare]

Štai jums dar viena dalis.

5 Skyrius „Jos vardas Lolita“

Spoileris:

Pagaliau Rokas su Nikolu išlindo į žemės paviršių. Iš pradžių juos apakino Saulės šviesa, bet netrukus, kai apsiprato, jų akys pamatė didelius senovinės architektūros namus ir akmeniu grįstas gatves.
- O dabar, mielas drauge, tave supažindinsiu su gatvės taisyklėmis, - patapšnojęs per petį pasakė Nikolas. - Sek paskui mane, daryk tą patį ką ir aš ir viskas bus gerai. Nors mūsų, tikriausiai, jau dabar po visą miestą ieško policija, o gal net dar blogiau.
Rokas tik klausėsi, linksėjo galva ir nieko nesakį. Netrukus juodu pradėjo eiti tamsoku skersgatviu. Iš visų pusių lindo laisvo elgesio merginos ir įvairių svaiginančių medžiagų pardavėjai, ir siūlė savo paslaugas. Jeigu Rokas būtų ėjęs vienas, tikriausiai dar būtų ir susigundęs, tačiau valdinga Nikolo priežiūra neleido jam to padaryti.
Po maždaug 15 minučių ėjimo pėsčiomis jie priėjo neišvaizdžią užeigą, kurioje lankėsi labai keista publika. Įvairiausių rasių atstovai, daugiausia buvo rofirimų, bet nemažai ir mišrūnų, valkatų, plėšikų... Bet jo akys užkliuvo už niekaip prie tokio vaizdo nepritampančios merginos. Ji atrodė tikrai labai padoriai, nešiojo gražius drabužius, be to turėjo akinamą šypseną. Gražuolė už stalo sėdėjo viena ir Rokas ilgai laužė galvą ką ji čia veikia, kai staiga išgirdo negirdėtą, tačiau kažkodėl labai nemalonų balsą:
- O, Nikolai, sveikas, seniai matytas. Chebra tavęs pasiilgo, girdėjom, kad vėl patupdė į belangę? Nejau vėl pavyko pabėgti?
- Ššš... Ne čia, - tyliai atsakė jis. Po to galvos pasukimu parodė į Roką. - Jis su manim. Nebijok, vaikas sąvas.
Kartu jie nuėjo pro duris, kurios vedė į rūsį. Kai nusileido žemyn, Rokas labai nustebo nuo žmonių gausos... Čia buvo gal 70 skirtingo plauko valkatų.
- Žiūrėkit kas grįžo! – pasakė nepažįstamasis juos čia atvedęs.
Dauguma jų kažkodėl labai nudžiugo pamatę Nikolą. Visi ėjo artyn ir spaudė ranką. Iš draugo žvilgsnio Rokas suprato, kad jis ne visus pažinojo. Kai Nikolas klausytojams pasakė, kad jie kartu ir sukėlė tą kalėjimo katastrofą, „salė“ pratrūko plojimais.
Ne vieną valandą Nikolas pasakojo pabėgimo iš cypės istoriją. Rokas atkreipė dėmesį, kad kiekvieną kartą ji buvo vis gražesnė ir įspūdingesnė.
Pats Rokas susiradodaug neblogų „draugelių“ – Loką, Hjugą, Ernestą, dar vieną Hjugą, Džeką, Earlą, „Hitmeną“ (niekas nepasakė jo tikrojo vardo, galbūt niekas jo ir nežinojo). Visi jie arba slapstėsi nuo teisėsaugos arba buvo visiškai degradavę ir balansavo ant nusikaltimo ribos.
Kai pokalbis pakrypo moterų tema Rokas visai netyčia paklausė:
- Gal kas pažįstate tą gražuolę, kuri man įėjus sėdėjo bare ir gėrė?
O, žmogau, geriau tu jos pasisaugotum, - patarė Hitmenas. – Ji į šitą skylę atvyko šiandien, tokios niekada nežada nieko gero. Prostitutės taip gražiai nesirengia, o vietinės moterys tokių vietų privengia. Matai, nemėgsta tokių, kaip mes. Tai neaišku, kas ji gali būt tokia.
Po žodžių „nemėgsta tokių, kaip mes“, Hitmenas nusispovė per petį.
Vėliau vyrai pakeitė temą, radėjo šbekėtis apie techniką ir panašius dalykus. Netrukus jiems atnešė svaigiųjų gėrimų, tad jie neblogai atšventė smūgį teisėsaugai pabėgant iš saugomiausio Nartos kalėjimo.

[Juoda Letena]

Ooo, nauja dalis-kaip įdomu. Laukiam kas bus toliau-sekmės