Alphabeta

[Alpha]

pabaiga.

[shigofumii]

Gana toks draskantis ir kupinas depresingos atmosferos ,nors ir trumpas ,bet parasytas gana itraukianciai, ir gana idomiai negaliu lyginti su kitais mano skaitytais kuriniais ,bet manu parasyta neprastai,aisku galima buvo isvystyti placiau ,bet cia jau tavo reikalas,sekmes ir toliau kuriant.

[Bardakas]

Hmm... pirmi blynai tikrai prisvilę, na, bet nieko čia jau nepadarysi, komentuojam:
Visų pirma, kas gadina bendrą vaizdą tai gramatinės klaidos, kai kuriuose sakiniuose žodžius sunku sujungt net skaitant, nes priklausomai nuo kur nepadėjai kablelio ar nosinės ar jungtuko, ten sunkiau ir pagaut mintį, dėl to pats skaitymas strigo ir nerišliai skaitėsi išviso. Toliau nepatiko "AŠ", čia gal kaip stilistinę priemonę norėjai panaudot (ala, kaip eilėraščiuose būną), bet neišėjo sužaist, jis neritmingai panaudotas ir dėl to tokį kartojimą išvis eilėraštyje tik pritariu ir tai tik kartais, per daug dažnai tokios priemonės vartojamos ir tampa kiču jauniems rašytojams.
Širdies tylumos (tuštumos?) sulyginimas su mašinų keliamu triukšmu pasirodė gan keistas. Taip pat kai pradėjai tekstą tokiom mintim, kad jau neviltyje atsikėlei, bet eidamas vėl matai neviltį, toks jausmas apima, kad tą neviltį akimirkai pamiršai ir *pokšt* vėl neviltis. Toliau visam tekste labai dažnai kartojosi tas pats ir jei apimtume visą tekstą bendrai ir norėtume surast bendrą mintį tai gautųsi kažkas panašaus į "Mane vis apima neviltis ir tas labai biesina, kartais pasimetu mąstyme apie ją galvodamas, bet šiaip ar taip nepasiduodu savo sumišimams", būtų užtekę maždaug tokiop vieno sakinio kaip pradžiai ir pabaigai to parašymo, nes visa kita kas parašyta tai pilstymas iš tuščio į kiaurą.
Kitaip tariant, verdiktas - tekstas paaugliškas +/-. Reik kabliuko, ryškesnės erdvės, personažų vystymo, kad nebūtų klaidžiojantys zombiai su dviem žodžiais "Aš, neviltis". Kitu atveju geriau rašyt tokio tipo eilėraštį, panaudok metaforų kokių nors, aliuzijų į kažką.

[Alpha]

Na tai akimirka ir aš nematau prasmės toje akimirkoje atskleist personažu. Šiaip, aš personifikavau neviltį, o ne ją lyginau su savim. Taip , klaidų yra ir aš su tuom sutinku.
P.s. Čia reikia išaiškint esme, kad nebūtu panašių komentarų. Taip, sutinku reikėjo tiesiogiai rašyt, dabar milijonas nuomonių gali būt, bet va kaip aš suprantu ką parašiau. Neviltis (NE MANO) mane drąskanti pažadino, kad su ja pašnekėčiau.
Taip širdį tylu, tu atsibudęs jauti sumaišti? : )

[zeo]

pardon, bet eiline rauda, rasyk dienorasti sau, skelbti nebutina, surask tai nevilciai bent nauja originalia forma.

[Alpha]

Raudos čia nematau. Nuomonė yra nuomonė reikia jos klausyt ir toleruot, bandysiu dar vieną kokią rašliava suregzt, jei nepavyks paprašysiu, kad ištrintu giją - reikš ne man kurt. : )
p.s. Aš čia bandžiau improvizuot iš 4 duotų žodžių.

[ciombiukas]

Ka galiu pasakyti neblogas darbas, bet biski tamsokas (ta prasme slegianti atmosfera). Kaip pirmas tai visai neblogai, darbuokis toliau.

[Miglaja]

Taip...slegiančiai čia parašei, bet neprivertei susimastyt(bent jau manęs) . O tokių filosofinių minčių tikslas ir turėtų privers susimąstyt. Bet čia jau turbūt aš kalta kad nevisiškai įsigilinau ;D. Parašyk dar ką nors, kad galima būtų objektyviai įvertint :]

[sesilily]

Pritariu zeo, labai panašu į rauda(net skaitant rodos girdi graudžiu balsu veblenančia mergaite, srry jei tu vyriškosios lyties atstovas), bet kaip visada malonu, kad žmonės kuria. Sėkmės