Taigi nusprendžiau ir aš įdėsiu savo eilėraščius ir dainas,bet norėčiau pradėti nuo dainų
2009.07.29
Kartais aš einu viena šia gatve
Ir stebiu liūdnas žmonių akis
Aš ju akyse pastebėjau liūdesi
Visur aplink mane tik liūdesis
Stoviu viena tarp liūdnu žmonių
Laikas sustojo ir nejuda jis
Žmonės susitinge,o aš čia viena
Jų liūdnos akys žiūri tiesiai į mane
Aš bėgu ten, bėgu čia ir visur
Bet vis tas pats niekas nejuda dar
Aš čia likau viena tarp visų
Ir baimės kankinama blaškausi aš
Bet staiga pasirodai tu
Ir pašaukei mane
Aš priėjau,o tu man pasakei
Kad mano dalia gelbėti visus
Turiu aš suteikti šiems laimės tikros
Padėti suprasti gyvenimo verte
Aš čia viena klausausi tavęs
Tu mano dieve pasakyki kaip ?
Kaip man tai viską padaryt?
Kaip man dalinti laimes jausmą
Kaip man padėti suprasti jiems ?
Kokia šio gyvenimo vertė.
Tu atsakai, kad aš viska galiu
Tu pasakei, kad tik reikia tikėt
Ir tada tu išnykai
Tada ir žmonės atgyjo naujai
Aš pasakiau,kad nereikia liūdėt
Visi manęs klauės,o aš kalbėjau
Baigiau aš kalba ir mačiau
Žmonių akyse laimės tikros
Pradėjo šypsotis ir buvo geri
Aš įvykdžiau misija savo
Dabar galiu ramiai numirt
Mano gyvenimas buvo tobulas
Einu gatve ir matau žvilgsnius
Visi žiūri ir šypsosi man
Mergaitė pribėgo ir įteikė gėle
Tada apsiverkusi aš tariau
Dieve, tu buvai teisus
Gyvenimo jausmas toks nuostabus
O kai gali dalintis juo
Dar linksmiau sieloj manoj
Aš tau dėkinga už progą šia
Viską pakeisti į gerąją puse
Manau,kad dabar niekas neliūdės
Ir aš galiu toliau gyvent
Stovėjau viena tarp liūdnu žmonių
Laikas buvo sustojęs,o žmonės sustinge,
Bet dabar jie laimingi ir laikas juda
Gyvenimas teka nauja kryptimi
-------
Netektis
Mes kartais nesuprantam
Kaip sunku prarasti brangų žmogų
Mes kartais nesuprantam
Kaip kenkiam vieni kitiems
Nekaltinu aš tų
Per kuriuos praradau tave
Aš kaltinu tik save,
Nes nemokėjau tavęs išsaugoti
Aš nenoriu
Gyventi viena šiam pasaulį
Aš noriu
Būti su tavim danguje
Bet galbūt niekada nebus šito,
Nes tu dabar ne čia,o kažkur aukštai
Kai praradau tave
Mano gyvenimas neteko prasmės
Skaumas,kuris skverbiasi į mano širdį
Mane baigia nukankinti
Aš norėčiau mirti
Nes noriu būti kartu su tavim
Jeigu negalim būti žemėje kartu
Kartu galim būti danguje
Aš nenoriu
Gyventi viena šiam pasaulį
Aš noriu
Būti su tavim danguje
Bet galbūt niekada nebus šito,
Nes tu dabar ne čia,o kažkur aukštai
Mano poezijos pilną interneto.Tikiuosi supratingumo ir nekopijuosite
2009.07.29
Kartais aš einu viena šia gatve
Ir stebiu liūdnas žmonių akis
Aš ju akyse pastebėjau liūdesi
Visur aplink mane tik liūdesis
Stoviu viena tarp liūdnu žmonių
Laikas sustojo ir nejuda jis
Žmonės susitinge,o aš čia viena
Jų liūdnos akys žiūri tiesiai į mane
Aš bėgu ten, bėgu čia ir visur
Bet vis tas pats niekas nejuda dar
Aš čia likau viena tarp visų
Ir baimės kankinama blaškausi aš
Bet staiga pasirodai tu
Ir pašaukei mane
Aš priėjau,o tu man pasakei
Kad mano dalia gelbėti visus
Turiu aš suteikti šiems laimės tikros
Padėti suprasti gyvenimo verte
Aš čia viena klausausi tavęs
Tu mano dieve pasakyki kaip ?
Kaip man tai viską padaryt?
Kaip man dalinti laimes jausmą
Kaip man padėti suprasti jiems ?
Kokia šio gyvenimo vertė.
Tu atsakai, kad aš viska galiu
Tu pasakei, kad tik reikia tikėt
Ir tada tu išnykai
Tada ir žmonės atgyjo naujai
Aš pasakiau,kad nereikia liūdėt
Visi manęs klauės,o aš kalbėjau
Baigiau aš kalba ir mačiau
Žmonių akyse laimės tikros
Pradėjo šypsotis ir buvo geri
Aš įvykdžiau misija savo
Dabar galiu ramiai numirt
Mano gyvenimas buvo tobulas
Einu gatve ir matau žvilgsnius
Visi žiūri ir šypsosi man
Mergaitė pribėgo ir įteikė gėle
Tada apsiverkusi aš tariau
Dieve, tu buvai teisus
Gyvenimo jausmas toks nuostabus
O kai gali dalintis juo
Dar linksmiau sieloj manoj
Aš tau dėkinga už progą šia
Viską pakeisti į gerąją puse
Manau,kad dabar niekas neliūdės
Ir aš galiu toliau gyvent
Stovėjau viena tarp liūdnu žmonių
Laikas buvo sustojęs,o žmonės sustinge,
Bet dabar jie laimingi ir laikas juda
Gyvenimas teka nauja kryptimi
-------
Netektis
Mes kartais nesuprantam
Kaip sunku prarasti brangų žmogų
Mes kartais nesuprantam
Kaip kenkiam vieni kitiems
Nekaltinu aš tų
Per kuriuos praradau tave
Aš kaltinu tik save,
Nes nemokėjau tavęs išsaugoti
Aš nenoriu
Gyventi viena šiam pasaulį
Aš noriu
Būti su tavim danguje
Bet galbūt niekada nebus šito,
Nes tu dabar ne čia,o kažkur aukštai
Kai praradau tave
Mano gyvenimas neteko prasmės
Skaumas,kuris skverbiasi į mano širdį
Mane baigia nukankinti
Aš norėčiau mirti
Nes noriu būti kartu su tavim
Jeigu negalim būti žemėje kartu
Kartu galim būti danguje
Aš nenoriu
Gyventi viena šiam pasaulį
Aš noriu
Būti su tavim danguje
Bet galbūt niekada nebus šito,
Nes tu dabar ne čia,o kažkur aukštai
Mano poezijos pilną interneto.Tikiuosi supratingumo ir nekopijuosite
Comment