faceless void (Horror story)
Na va ir mano "trumpas" rašynėlis ;3 nevenkit kritikos 
Sveiki , aš vardu Aleksas.Gyvenu atsiskyręs , namelyje vidury miško.Kiekviena ryte keliuosi anksti , einu i miesteli padeti žmonėms dirbti padedu iš geros valios , už tai dažnai gaunu šviezių naturalių maisto produktų.Atsikrausčiau į ši miestelį noredamas pagyventi ramų gyvenimą toli nuo miesto šurmulio , bet viena diena pasigailejau , to jog atsikrausčiau čia gyvenau ramiai vienerius metus gyvenimas buvo gana geras iki tos dienos...
Vieną dieną atsikeliau kaip visada anksti nusiteikęs padirbeti.Nukelevau į miestelį , padejau vienai semai sukapoti malkas , su sena moteriške pamelžėm karves ir vakarom padejau senam zmogeliui sukrauti naujas prekes krautuvėje.Ten aš ir užsilaikiau.Išsejas is krautevės pastebejau , kad pradejo smarkiai temti...
-Verčiau skubėk namo vaike jau temsta: paragino senas krautevės savininkas.-ir ačiū už pagalba!
Aš nieko nelaukęs išlėkiau miško link.Kol nukeliavau iki miško sutemo visikai.Nieko blogo nemastydamas įžengiau į mišką.Ėjau takeliu kuris vedė mane tiesiai namo.Staiga nesupratau kas atsitiko , bet man prieš akis iždygo medžiai.atsisukau atgal , takelis dingo , o aš stoviu vidury miško.Šiek tiek įbaugintas pradejau eiti tiesiai. Tamsoje nepastebejas užkliuvau už išsikišusios medžio šakos.Su ranka užčiuopiau kažką dregna and žemes pakeliau ranką , atsargiai į ją pažiūrėjau ,o ji visa kruvina.Atsargiai pakeliau galva ir pamačiau ant medžio šakos pakarta jauną merginą , išsigandęs puoliau begti iš baimes begau tarp medžių , vos tik pakeliu galva aukštyn matau kūnus!Lavonus!!!!Visi jie mėstelėnai pakarti ant medžiu bėgau link savo trobos ašarotom akim nežinodamas ką galvoti.Staiga man preš akis išnyra senis iš krautuvės išsigandęs begu link jo:
- Kas dedasi?!Kodėl visi mėstelėnai pakarti???-jis nieko nesakęs išnyko tamsoje...
Išsigandęs ir pavargęs nežine kaip pasiekiau trobą.Ilgai negalvojęs griuvau į lovą ir užmigau.Ryte pabudęs masčiau:
-Kas vakar nutiko? Nejau visa tai buvo sapnas??-kaip visada išėjau į miesteli.Ėjau pro miška ir nieko nenutiko.Taigi atsipalaidavau manydamas , kad tai buvo sapnas , bet įžengęs į miestelį pasimečiau.Jame nieko nebuvo...Tušti pastatai...Palikti likimo valiai...
užėjas už kampo pamačiau moterį , ji keitai ėjo iš už kampo ir is tamsos į jos nugara atskrido kirvis!Pribėgau prie jos:
-Ponia ar jūs sveika?,- bet atsakymo nesulaukiau staiga pažvelgęs į šoną pamačiau iš tamsos išnyrantį juodą šešėlį.Jis buvo žmogaus formos , bet nei kuno nei veido nesimatė.Jis artejo prie nužudytos moters kūno aš lėtai atsitraukiau ir ziurejau ka jis daro.O tas keistas šešėlis ištrauke krivį iš moters kūno ir lėtu žingsniu pradejo artintis prie manęs.Aš pradėjau tokiu pat tempu trauktis atbulomis atgal.Nugriuvau ant sėdimos ir pradejau kiek įmanoma grečiau ropoto atgal.atsirėmiau į sieną.Šešėlis prisiartino pakėlė kirvi ir ruošesi kirti , bet staiga aš net nepajutau kaip pats iš baimes griebiau šalia manęs įsmeigtas šakes ir duriau jam.Šešėlis išsisklaide...Kirkvis krito ir įsmigo man tarp kojų.Beveik nusiraminęs atsistojau ir pradejau letai eiti. Kai pamačiau kaip šešėlis susirenka iš dalių pasilenke paimdamas kirvį ir greitu žingsiu pradeda judet link manęs.
-Ko tu nori?!,- surikau išsigandęs.Jis nieko neatsakęs metė kirvį į mane.Aš pasilenkiau ir kirvis skrido pro šaly , šešėlis prisiartino aš nebeturėjau kur dėtis išgirdau kaip parskrenda kirvis man už nugaros pasilenkiau!Ir kirvis perskrido kiaurai šešėlį... Puoliau begti.Perbegęs visą miestelį pris miško pamačiau senį iš krautuvės.
-Klausyk seni tuoj pat paaiškini kas čia dedasi arba aš...,- pribėgęs pameginau jį paliesti , bet mano ranka perėjo kiaurai jo rūbus.
-Kas tu?-Paklausiau...
-Aš kaškada gyvenusio šitame kaime dvasia.-ramiai atsakė jis.
-Kas čia vyksta??- vis daugiau susinervavęs vos ne rėkdamas klausiu aš.
-Kadaise šis miestelis buvo ramus pasaulio užkampis iki tos dienos kaip atsikrauste jis....Jis kurio vardo nieks nezino jie gyveno apie vieną mėnesį mūsų kaimelyje , kol pradejo dinginėti žmonės.Vieną vakarą aš ir dar keli vyrai radome jį miške ziauriai nužudziusį meterį su kirviu.Jis tupejo prie jos kūno ir tylejo , netgi tada kai mes bandėme jį sulaikyti jis neistarė nei žodžio jis tik užsimojo savo kirviu ir skerdė kiek vieną pamatytą kaimo mėstelena.Kai visi miestelio gyventojai buvo negyvi jis nusižudė, tam kad galetu amžinai medzioti mūsų sielas.Jis mus nužudo dar ir dar , o mes vis nemirstame ir negalime keliauti į dangų.Tam , kad mes gautume amžina poilsį tu turi nužudyti jį.Tiek metų gyvendamas čia sužinojau kad jo name kuris yra netoliese tavo trobos , rūsyje guli užnuodytas peilis su kuriuo jis nusižudė.Jokia dvasia negali jo paimti tai turi padaryti tik mirtingasis.Tu , tu privalai surasti jo nama miške paimti peilį ir pedurti juo „Beveidį žudika“ –Aš išsižiojas klausiau jo pasakojimo.
-Tai ar aš supratau teisingai? Aš negaliu iš čia išeiti gyvas?Turiu paimti užnuodytą peilį kuris yra bala žino kur?Ir perdurti kažkokį neaišku šešėlį žudika kurį tu pavadinai „Beveidžiu žudiku“ ar aš supratau teisingai?-Nieko nesupratęs paklausiau.
-Taip , nužudyk jį , kol jis nenužudė tavęs.- po šių žodžių jis išnyko tamsoje...
Buvo gana keista kaip kokiam siaubo filme.Atrodė jog visas pasaulis sukosi apie mane.Sukaupęs visą drąsą kuri dar buvo likusi įžengiau į mišką.ėjau tuo pačiu takeliu kuriuo eidavau namo.Staiga man prieš veida iššoko medžiai ir aš atsiduriau vidury miško."Velniava vėl viskas kartojasi"pamačiau aš.Bet ši kart viskas buvo kitaip.Ėjau mišku ir pačiau aplinkui pakartus miestelio gyventojus miškas buvo tamsus mėnulio kur ne kur tarp medžių matėsi menulio šviesa.Ėjau pakraupęs matydamas šitiem kūnų.Kaikuriems buvo perpjautos gerklės , kai kuriems išbadytos akys nežinojau ką mastyti jausmas buvo toks jog žudikas aukas prieš nužudydamas kankino iki kol jos pačios griudavo negyvos.Kur ėjau ten mačiau krauja.Kol išėjau iš miško ir priėjau keista tamsią trobą.
-Na ką?Manau tai ji,-beveik drąsiai tariau sau.
priėjas prie durų letai nulenkiau rankeną ir atvėriau duris ir holą.Lėtu neramiu žingsniu pradejau aiti pirmojo kambario link.Į jį įžengės nustebau kad jis atrodo per daug gražiai išprotėjusio žudiko kambariui.Tačiau užėjas į antraji kambarį pasigailėjau savo žodžių.Ant sienų vinimis buvo prikaltas senis iš krautuvės , jam buvo pradeta lupti oda.
-Gaila iš tikrūjų tikrai gaila aš visai neblogai sutariau su tuo senuku,-net neįsivaizduoju kodėl nelabai nustebau pamatęs tokį reginį.Jis kabėjo prikaltas nuogas perpjautom venom, visas jo krauvas buvo surinktas į kiburis ir pastatytas kampe.oba pradėta lupti nuo kaklo iki krutinės.Ilgai negalėjas žiureti į ši reginį aš ašarotom akim nusisukau.Ir man prieš akis išdygo keista butybė.Ji atrodė tarsi išsigimęs žmogus.didelė kupra ilgos išdžiuvusios rankos ir keistos formos panašios į šuns kojos.
-Pone ar jūs sveikas?-paklausiau ,jis atsisuko jo veidas , veidas aš negalėjau į jį žiūrėti iš pasišlykstejimo jis buvo be odos viena akis išdurta , jam buvo likę du kreivi supuvę dantys ir nosis kuri buvo iki pusės nulaužta ir kabėjo ant odos kabaliuko.Aš ilgai nelaukės judėjau atsiaigiai prie durų.Jis sekė mane žvilgsniu.Kai prisiartinau prie durų jis šoko vytis.Aš neišbegau iš namo, net nesupratau kodel?Bėgau tiesiai iš kambario į kambarį.Kol pamačiau laiptukus į rusį jais ir patraukiau.Įbėgęs į rusį uzvėriau duris girdėdamas kaip jas daužo ta išsigimusi butybė.Pavaikščiojas po rusį radau skrinelę kurią atveręs peilį.Vos tik as paliečiau peilį.Viskas aplinkui pradėjo suktis.Aš pamačiau kaip tame rūsio kambarelyje iš sienų pradeji lysti žmonių kuno dalys jos visos buvusios po žeme apipuvusios.Pabūgęs šokau begti.Pribėgęs prie durų paklausiau ar už jų nieko nera aš atidariau duris greitai išbegau ir atsiduriau miške.Debesys užtemdė mėnulį.Visur buvo aklina tamsa.Ėjau per mišką ir jutau kaip mano kūną bando palliesti pasiklytusios dvasios dėja jos negalėjo užčiuopti gyvo kūno, bet aš jutau , jutau kiekvieną jų prisilietimą.Kol galiausiai išejau iš miško su peiliu rankoje.Eidamas po tuščio miestelio gatveles pamačiau išbegant kaimietį jis man pasirode gyvas ir bego link manęs.
-Pone jums padeti?-sušukau ir pamaniau "durnas klausimas".Staiga iš po žemių jam prieš veida išlindo šešėlis su kirviu rankoje.Kaimietis iš baimės negalėjo pajudėti.Jis lėtai užsimojo kirviu ir kirto jam per petį.Žmogus skilo pusiau.Aš stovejau priešais jį.Rankoje tvirtai sugniaužęs užnuodyta peilį ėjau link jo.Jis pradėjo judeti link manęs ir metė kirvį aš pasilenkiau ir išvengdamas kirvio ,pribegęs įduriau peilį šešėliui tiesiai į pilvą.Jis išsisklaide...Aplinkui mačiau šimtus sielu kurios atgavo laisvę ir skrido į dangų.
Manote taip viskas ir baigėsi? Manote aš susikroviau daiktus ir saugiai ir laimingai išsineždinau iš to miestelio ir gyvenau ilgai ir laimingai?!“Well you‘r wrong“ Jūs klystate...Stovėjau toje pačioje vietoje kurioje nužudižiau Beveidį žudiką .Džiaugiausi jog šitiek daug sielų atgavo laisvę , bet mano laime truko neilgai kirvis parskrido atgal tiesiai man į nugarą!
Taigi visos laimingos dvasios iškeliavo į dangų , o ši pasaka neturi laimingo galo , aš likau klaidžioti ir ieškoti vietos kurioje manau praleisiu daug laiko...
P.S. Nesmerkit dėl gramatinių klaidų.
Sveiki , aš vardu Aleksas.Gyvenu atsiskyręs , namelyje vidury miško.Kiekviena ryte keliuosi anksti , einu i miesteli padeti žmonėms dirbti padedu iš geros valios , už tai dažnai gaunu šviezių naturalių maisto produktų.Atsikrausčiau į ši miestelį noredamas pagyventi ramų gyvenimą toli nuo miesto šurmulio , bet viena diena pasigailejau , to jog atsikrausčiau čia gyvenau ramiai vienerius metus gyvenimas buvo gana geras iki tos dienos...
Vieną dieną atsikeliau kaip visada anksti nusiteikęs padirbeti.Nukelevau į miestelį , padejau vienai semai sukapoti malkas , su sena moteriške pamelžėm karves ir vakarom padejau senam zmogeliui sukrauti naujas prekes krautuvėje.Ten aš ir užsilaikiau.Išsejas is krautevės pastebejau , kad pradejo smarkiai temti...
-Verčiau skubėk namo vaike jau temsta: paragino senas krautevės savininkas.-ir ačiū už pagalba!
Aš nieko nelaukęs išlėkiau miško link.Kol nukeliavau iki miško sutemo visikai.Nieko blogo nemastydamas įžengiau į mišką.Ėjau takeliu kuris vedė mane tiesiai namo.Staiga nesupratau kas atsitiko , bet man prieš akis iždygo medžiai.atsisukau atgal , takelis dingo , o aš stoviu vidury miško.Šiek tiek įbaugintas pradejau eiti tiesiai. Tamsoje nepastebejas užkliuvau už išsikišusios medžio šakos.Su ranka užčiuopiau kažką dregna and žemes pakeliau ranką , atsargiai į ją pažiūrėjau ,o ji visa kruvina.Atsargiai pakeliau galva ir pamačiau ant medžio šakos pakarta jauną merginą , išsigandęs puoliau begti iš baimes begau tarp medžių , vos tik pakeliu galva aukštyn matau kūnus!Lavonus!!!!Visi jie mėstelėnai pakarti ant medžiu bėgau link savo trobos ašarotom akim nežinodamas ką galvoti.Staiga man preš akis išnyra senis iš krautuvės išsigandęs begu link jo:
- Kas dedasi?!Kodėl visi mėstelėnai pakarti???-jis nieko nesakęs išnyko tamsoje...
Išsigandęs ir pavargęs nežine kaip pasiekiau trobą.Ilgai negalvojęs griuvau į lovą ir užmigau.Ryte pabudęs masčiau:
-Kas vakar nutiko? Nejau visa tai buvo sapnas??-kaip visada išėjau į miesteli.Ėjau pro miška ir nieko nenutiko.Taigi atsipalaidavau manydamas , kad tai buvo sapnas , bet įžengęs į miestelį pasimečiau.Jame nieko nebuvo...Tušti pastatai...Palikti likimo valiai...
užėjas už kampo pamačiau moterį , ji keitai ėjo iš už kampo ir is tamsos į jos nugara atskrido kirvis!Pribėgau prie jos:
-Ponia ar jūs sveika?,- bet atsakymo nesulaukiau staiga pažvelgęs į šoną pamačiau iš tamsos išnyrantį juodą šešėlį.Jis buvo žmogaus formos , bet nei kuno nei veido nesimatė.Jis artejo prie nužudytos moters kūno aš lėtai atsitraukiau ir ziurejau ka jis daro.O tas keistas šešėlis ištrauke krivį iš moters kūno ir lėtu žingsniu pradejo artintis prie manęs.Aš pradėjau tokiu pat tempu trauktis atbulomis atgal.Nugriuvau ant sėdimos ir pradejau kiek įmanoma grečiau ropoto atgal.atsirėmiau į sieną.Šešėlis prisiartino pakėlė kirvi ir ruošesi kirti , bet staiga aš net nepajutau kaip pats iš baimes griebiau šalia manęs įsmeigtas šakes ir duriau jam.Šešėlis išsisklaide...Kirkvis krito ir įsmigo man tarp kojų.Beveik nusiraminęs atsistojau ir pradejau letai eiti. Kai pamačiau kaip šešėlis susirenka iš dalių pasilenke paimdamas kirvį ir greitu žingsiu pradeda judet link manęs.
-Ko tu nori?!,- surikau išsigandęs.Jis nieko neatsakęs metė kirvį į mane.Aš pasilenkiau ir kirvis skrido pro šaly , šešėlis prisiartino aš nebeturėjau kur dėtis išgirdau kaip parskrenda kirvis man už nugaros pasilenkiau!Ir kirvis perskrido kiaurai šešėlį... Puoliau begti.Perbegęs visą miestelį pris miško pamačiau senį iš krautuvės.
-Klausyk seni tuoj pat paaiškini kas čia dedasi arba aš...,- pribėgęs pameginau jį paliesti , bet mano ranka perėjo kiaurai jo rūbus.
-Kas tu?-Paklausiau...
-Aš kaškada gyvenusio šitame kaime dvasia.-ramiai atsakė jis.
-Kas čia vyksta??- vis daugiau susinervavęs vos ne rėkdamas klausiu aš.
-Kadaise šis miestelis buvo ramus pasaulio užkampis iki tos dienos kaip atsikrauste jis....Jis kurio vardo nieks nezino jie gyveno apie vieną mėnesį mūsų kaimelyje , kol pradejo dinginėti žmonės.Vieną vakarą aš ir dar keli vyrai radome jį miške ziauriai nužudziusį meterį su kirviu.Jis tupejo prie jos kūno ir tylejo , netgi tada kai mes bandėme jį sulaikyti jis neistarė nei žodžio jis tik užsimojo savo kirviu ir skerdė kiek vieną pamatytą kaimo mėstelena.Kai visi miestelio gyventojai buvo negyvi jis nusižudė, tam kad galetu amžinai medzioti mūsų sielas.Jis mus nužudo dar ir dar , o mes vis nemirstame ir negalime keliauti į dangų.Tam , kad mes gautume amžina poilsį tu turi nužudyti jį.Tiek metų gyvendamas čia sužinojau kad jo name kuris yra netoliese tavo trobos , rūsyje guli užnuodytas peilis su kuriuo jis nusižudė.Jokia dvasia negali jo paimti tai turi padaryti tik mirtingasis.Tu , tu privalai surasti jo nama miške paimti peilį ir pedurti juo „Beveidį žudika“ –Aš išsižiojas klausiau jo pasakojimo.
-Tai ar aš supratau teisingai? Aš negaliu iš čia išeiti gyvas?Turiu paimti užnuodytą peilį kuris yra bala žino kur?Ir perdurti kažkokį neaišku šešėlį žudika kurį tu pavadinai „Beveidžiu žudiku“ ar aš supratau teisingai?-Nieko nesupratęs paklausiau.
-Taip , nužudyk jį , kol jis nenužudė tavęs.- po šių žodžių jis išnyko tamsoje...
Buvo gana keista kaip kokiam siaubo filme.Atrodė jog visas pasaulis sukosi apie mane.Sukaupęs visą drąsą kuri dar buvo likusi įžengiau į mišką.ėjau tuo pačiu takeliu kuriuo eidavau namo.Staiga man prieš veida iššoko medžiai ir aš atsiduriau vidury miško."Velniava vėl viskas kartojasi"pamačiau aš.Bet ši kart viskas buvo kitaip.Ėjau mišku ir pačiau aplinkui pakartus miestelio gyventojus miškas buvo tamsus mėnulio kur ne kur tarp medžių matėsi menulio šviesa.Ėjau pakraupęs matydamas šitiem kūnų.Kaikuriems buvo perpjautos gerklės , kai kuriems išbadytos akys nežinojau ką mastyti jausmas buvo toks jog žudikas aukas prieš nužudydamas kankino iki kol jos pačios griudavo negyvos.Kur ėjau ten mačiau krauja.Kol išėjau iš miško ir priėjau keista tamsią trobą.
-Na ką?Manau tai ji,-beveik drąsiai tariau sau.
priėjas prie durų letai nulenkiau rankeną ir atvėriau duris ir holą.Lėtu neramiu žingsniu pradejau aiti pirmojo kambario link.Į jį įžengės nustebau kad jis atrodo per daug gražiai išprotėjusio žudiko kambariui.Tačiau užėjas į antraji kambarį pasigailėjau savo žodžių.Ant sienų vinimis buvo prikaltas senis iš krautuvės , jam buvo pradeta lupti oda.
-Gaila iš tikrūjų tikrai gaila aš visai neblogai sutariau su tuo senuku,-net neįsivaizduoju kodėl nelabai nustebau pamatęs tokį reginį.Jis kabėjo prikaltas nuogas perpjautom venom, visas jo krauvas buvo surinktas į kiburis ir pastatytas kampe.oba pradėta lupti nuo kaklo iki krutinės.Ilgai negalėjas žiureti į ši reginį aš ašarotom akim nusisukau.Ir man prieš akis išdygo keista butybė.Ji atrodė tarsi išsigimęs žmogus.didelė kupra ilgos išdžiuvusios rankos ir keistos formos panašios į šuns kojos.
-Pone ar jūs sveikas?-paklausiau ,jis atsisuko jo veidas , veidas aš negalėjau į jį žiūrėti iš pasišlykstejimo jis buvo be odos viena akis išdurta , jam buvo likę du kreivi supuvę dantys ir nosis kuri buvo iki pusės nulaužta ir kabėjo ant odos kabaliuko.Aš ilgai nelaukės judėjau atsiaigiai prie durų.Jis sekė mane žvilgsniu.Kai prisiartinau prie durų jis šoko vytis.Aš neišbegau iš namo, net nesupratau kodel?Bėgau tiesiai iš kambario į kambarį.Kol pamačiau laiptukus į rusį jais ir patraukiau.Įbėgęs į rusį uzvėriau duris girdėdamas kaip jas daužo ta išsigimusi butybė.Pavaikščiojas po rusį radau skrinelę kurią atveręs peilį.Vos tik as paliečiau peilį.Viskas aplinkui pradėjo suktis.Aš pamačiau kaip tame rūsio kambarelyje iš sienų pradeji lysti žmonių kuno dalys jos visos buvusios po žeme apipuvusios.Pabūgęs šokau begti.Pribėgęs prie durų paklausiau ar už jų nieko nera aš atidariau duris greitai išbegau ir atsiduriau miške.Debesys užtemdė mėnulį.Visur buvo aklina tamsa.Ėjau per mišką ir jutau kaip mano kūną bando palliesti pasiklytusios dvasios dėja jos negalėjo užčiuopti gyvo kūno, bet aš jutau , jutau kiekvieną jų prisilietimą.Kol galiausiai išejau iš miško su peiliu rankoje.Eidamas po tuščio miestelio gatveles pamačiau išbegant kaimietį jis man pasirode gyvas ir bego link manęs.
-Pone jums padeti?-sušukau ir pamaniau "durnas klausimas".Staiga iš po žemių jam prieš veida išlindo šešėlis su kirviu rankoje.Kaimietis iš baimės negalėjo pajudėti.Jis lėtai užsimojo kirviu ir kirto jam per petį.Žmogus skilo pusiau.Aš stovejau priešais jį.Rankoje tvirtai sugniaužęs užnuodyta peilį ėjau link jo.Jis pradėjo judeti link manęs ir metė kirvį aš pasilenkiau ir išvengdamas kirvio ,pribegęs įduriau peilį šešėliui tiesiai į pilvą.Jis išsisklaide...Aplinkui mačiau šimtus sielu kurios atgavo laisvę ir skrido į dangų.
Manote taip viskas ir baigėsi? Manote aš susikroviau daiktus ir saugiai ir laimingai išsineždinau iš to miestelio ir gyvenau ilgai ir laimingai?!“Well you‘r wrong“ Jūs klystate...Stovėjau toje pačioje vietoje kurioje nužudižiau Beveidį žudiką .Džiaugiausi jog šitiek daug sielų atgavo laisvę , bet mano laime truko neilgai kirvis parskrido atgal tiesiai man į nugarą!
Taigi visos laimingos dvasios iškeliavo į dangų , o ši pasaka neturi laimingo galo , aš likau klaidžioti ir ieškoti vietos kurioje manau praleisiu daug laiko...
P.S. Nesmerkit dėl gramatinių klaidų.
taciau sveikinu uz bandyma jei cia pirmasis tavo kurinys tai pirmasis lyg ir turetu but "prisviles blynas", tiesa?
Comment