2 laipsniai į rytus ir 8h 59min iki drebėjimo.

[Calyx Deuced]

Pirmiausiai, dėkui kad skaitote, už klaidas atsiprašau. dėl turinio galiu pasakyti, jog tai yra tikra, bet ne ta prasme kaip manote, jei kam įdomu iš kur visa tai, tai pm ar skype me, o artimiausia savaite manau bus dar parašyta.

[Silvestras]

Man patiko ne tik, kad gyvenimiškas, bet ir mistiškas labai jau pasirodė. Šie du dalykai taip puikiai derinasi. Susidaro savotiškos idėjos įvaizdis. Kvaila, toks pasakojimas net neturėtų būti lyginamas su vaikiškais ir tuščiais AZ fanficais. Vienas įdomiausių dalykų kuriuos esu perskaitęs AZ forume. Labai laukiu pasakojimo pratęsimo. Taip įsigilinau beskaitydamas! Pritariu Airiui dėl Kambariokės, malonus jausmas susidarė jos atžvilgiu. Irgi norėčiau tokios moteriškės arti savęs. Mintyse susidaro simpatiškos, romantiškos ir labai tyros merginos atvaizdas. Pradžia įdomiausia pasirodė. Tiksliau pasakojimo pradžios atmosfera labiausiai patiko. O mistika kartais ne juokais kraupi pasidarydavo. Ypač momentas su Sesers/Panelės sapnu. Tas visų herojų neatskleistinumas ir kažkoks pastoviai vyraujantis paslaptumas taipogi labai tinka istorijai. Bent jau man jis išskirtinai patiko.

[Calyx Deuced]

Va tesiu toliau, kol pagal apimtis leis dėsiu į sena postą. Ačiū visiems kas skiria laiko ir skaito.

Naujas skyrius - "Nagai, „изысканный‟ ir ranka lietuje."

Tikiuosi patiks bei laukiu komentarų.

[Calyx Deuced]

Riekė, truputis pelenų, garsiau.

Merginos namai buvo kiek atokiau nuo centro, mums sustojus šalia, aš bandžiau rasti tinkamą kategoriją jos gyvenamai vietai, juk dauguma gyvena arba name arba bute, tačiau dabar prieš mane buvo šių dalykų mišinys. Tai buvo trijų aukštų namas turintis savo kiemą, aptvertas, tačiau namas nepriklausė vienam asmeniui ar šeimai, gyveno trys ar net keturios šeimos, ir ne tiesiog padalintais butais, o namas buvo supjaustytas lyg suraikyta duona. Dabar aš buvau pakviestas apsilankyti vienoje iš namo kriaukšlių – kraštinėje dalyje, jaunajai mano kompanionei priklausė pietinė namo dalis, visi trys aukštai. Ką gi neverta kankintis dėl kategorijos, bent aš nesiruošiau to daryti, tebūnie „riekė“. Būdamas patenkintas savo sukurtu pavadinimu žengiau vidun. Nusimetęs batus nusekiau ją į virtuvę, ten jau buvo ruošiama arbata. Kai į mano klausimą, kaip galėčiau padėti gavau atsakymą, jog tiesiog mėgaučiausi, beliko tik prisėsti. Likęs vienas stebėjau aplinką, pasistengiau įsiminti, kur yra stalo įrankiai ar indai, taip galėsiu būti naudingesnis. Per langą gali pamatyti miesto panoramą, pats namas stovėjo ant kalvos. Kambaryje pamačiau kelis įrėmintus plakatus, turinys buvo lyg šešto ar septinto dešimtmečio filmų ar teatro iškabos. Tokios detalės man visada sukeldavo sąstingio laike pojūtį...


Daugiau netolimoje ateityje, komentuokite, mielai laukiu
Šeimininkė grįžo nešina dviem dideliais puodeliais arbatos, manau bendra jų talpa buvo apie litrą. Retai galima sutikti žmogų, kuris mėgsta gerti arbatą, o ne mirkyti liežuvį puodelyje... Mergina paklausė manęs:
- Nori išgirsti šį bei tą?
- Mielai.
- Jau kelias dienas, na bent kol aš dirbu, - pasakodama ji prisėdo ir parodė man sėstis šalia. – Kasdien ateina vaikinas, ne, greičiau vyras užsisako kavos, du puodelius.
- Nemanau, jog tai jau labai keista?
- Čia dar neviskas, įdomiausia stebėti procesą, kaip jis ta kavą geria. – štai čia man buvo detaliai išdėstyta ta procedura, parodė servetėle ant kurios buvo užrašyta visa eiga. Atrodė ji taip.

Ritualinis planas:
1. Užėjęs visada nusiima skrybelę, tokia sena sena.
2. Kairį bata pavalo i kelnių klešnę.
3. Renkasi sedėti skaitykloje, ten kur tamsiau.
4. Užsisako du puodelius kavos, kuo stipresnės.
5. Tada valo vandenį nuo skrybelės, ji visada šlapia, net kai lauke nelyja.
6. Atnešus kavą, padėkoja ir iškart sumoka.
7. Tada užsirūko prisidėga cigaretę ir padeda ant puodelio viršaus.
8. Užsimerkęs jis geria kita puodelį.
9. Cigaretė susmilksta ir pelenai nukrenta i puodelį, o filtras ant lekštelės.
10. Neatsimerkdamas jis išgeria ir antra puodelį.

Na aš likau tikrai nustebęs, vien nuo minties apie tokį gėrima mane nupurtydavo. Tuo metu mergina atnešė užkandžius ir pasiūlė pažiūrėti filmą. Dėdama diską pasakė:
- Girdėjau tai vienas mėgstamiausiu tavo filmų. Vadinasi „Garsiau!“
- Na taip, manau tiek galėjai ir iš manęs sužinoti, tai jokia paslaptis – Švelniai erzinau ją.
- Žinau, bet manau sutiksi, kad – dabar ji netik buvo prie manęs, bet veidu priartėjo tiek, jog lūpomis galėjau jausti kaip kvepuoja, - neviską reikia sužinoti „tête-á-tête“, beje tai tau, - ji padavė filmo, kuris jau pradėjo suktis ekrane, plakatą įrėminta kaip ir jos namų detalės, - tikiuosi patiks tau.
- Patiks? Tai tiesiog puiku, - atsidėkodamas ją apkabinau, tuo pat metu pagalvojau sau, jog bent iš šio rėmo nieks nedings.