Story! :3

[Luna-chan]

Kažkaip UŽĖJUS NEŠVARIAI NUOTAIKAI, parašiau tai: (Patartina neskaityti, jei esi geros nuotaikos, bo aš būsiu palaikyta emo)




Grįžusi namo, prie durų iškart numečiau tašę, nuspyriau batus, bei nutrenkiau paltą. Greit nubėgau į savo skylę, vadinamą kambariu ir užtrenkiau duris, kad niekas negalėtų atsivilkti pas mane. Griuvau į lovą ir pradėjau verkt... Žliumbiau tiek, kiek manyje buvo pykčio visam pasauliui, vadinasi ilgai. Išverkiau akis ir tos užtino. Staiga griebiau dienoraštį ir pradėjau rašyti. Rašiau vis greičiau ir greičiau, kol staiga prisiminusi, tai, kas įvyko, pajutau besitvenkiančias ašaras... Nebežinojau ką reikia daryti, velniškai norėjau kam nors pasipasakot... todėl atsistojau ir pradėjau jį kviesti...
- Gali ateiti, šia aš, viena. - Tariau tyliai, paskui laukiau, kol pasirodys.
- Kas atsitiko, Liuse?
Pradėjau vėl žliumbti. Staiga nusišypsojęs savo šypsena, jis priėjo prie manęs, pasiėmė į glėbį ir nusinešė ant lovos.
- Nieko nesakyk, viską žinau, viską žinau... – pasakė jis ir prispaudė mane prie savęs taip stipriai, kaip turbūt dar niekas pasaulyje.
Staiga pamačiau, kaip jis savo giliomis juodomis akimis pažiūrėjo įmanasias... Ir pradėjo stlinktis link manęs... Net nepajutau, kaip mane pabučiavo... Dar niekada taip nebuvo... Staiga jis atsitraukė prie manęs ir staigiai pažiūrėjo tiesiai... Mačiau, jog dėl kažko jam jau neberamu.
- Ačiū.
- Kodėl?
- Nes jaučiu, kad myli, - tariau. - ačiū.
Tada jis šveniai nusišypsojo. Man. Vienai.
- Turiu eiti, - pasakė. – tačiau ryt, kai mane pašauksi, aš vėl ateisiu, prižadu.
Atėjusi į kambarį kitą vakarą, pasišaukiau jį vėl. Laukiau valandą, gal dvi, tačiau jis nebepasirodė... Galų gale juk visi žino, kas atsitinka, kai angelas įsimyli žmogų...


Dėmesio dėmesio! Tai mano pirmas kūrinys, todėl prašom labai nemušti!

[Izzo]

EMO kids everywhere >.<

[Derogatory`]

Na, manau, kad emocijas ir jausmus istorijoje galima perteikti ir vaizdingiau bei literatūriškiau. Bei aprašinėti aplinkos detales ir pan. Nes dabar panašu į citatą iš dienoraščio kokio. *rolls eyes*
O šiaip pritariu Izzo...

[Ozis]

Tradiciskai mazai detaliu (ju turi buti daug, juk aplinkinis pasaulis nera bespalve, bekvape, beskone, begarse deme istorijos fone), viskas koncentruojasi tik ties veiksmu (net palyginus erotinio pobudzio "literatura" nepasivargina detaliu pametyti). Per daug svarbus ir per daug tuscias dialogas. Per daug daugtaskiu. Jokios simbolikos, jokiu perkeltiniu prasmiu - kas pasakyta, tas pasakyta. Pasakyta nedaug - tragiskai mazai. Bandymai sukelti emocijas apeliuojant i skaitytojo skausminga patirti gali pilnai buti nevyke - o ka jei skaitytojui taip nebuvo? o gal skaitytojas ne emo?
Tiek bendru pastabu, nuo saves galiu pasakyti nebent tik tiek, kad jei nemokam rasyti apie gyvenima, tai nebandykim - is gyvenimisku kuriniu isspausti ka nors idomaus ir vertingo yra labai sunku. Geriausiu atveju uzgims eilinis Malukas-Blazyte, blogiausiu atveju... o dar taip gali but?

Trumpai tariant kaip literaturos kurinys si rasliava tera absoliutus nulis. O kaip eilinis blogo irasas, veikiausiai atrastu sava auditorija. As tuo tarpu geriau pasieiskociau kazko apie filosofija ar politika.

[karolisvis]

EMO kids everywhere >.<

O tu kaska prie EmO turi?!

-------------
Nuostabus pasakoimas

[Izzo]

O tu kaska prie EmO turi?!

Nesimato?

[fasian]

O tu kaska prie EmO turi?!

-------------
Nuostabus pasakoimas

omg emo inside ;D

on topic : gražus toks pasakojimas ;D

[Dark-Tarou]

Man priminė "Le troškinį" xD Dėl to, kad kai peliukui Remiui nesisekė, atsirasdavo jo vaizduotės vaisius, toks šefas ir visuomet kai peliukas paklausdavo jo ko nors, tas atsakydavo: "Ką aš žinau, aš tik tavo vaizduotės vaisius" xD Šiaip aš labai laukiau šitos frazės (bent jau jei rašyčiau tai įdėčiau xDD), bet kaip matau čia bandytą kąnors rimtą parašyt.. Bet, deja, nelabai pavyko.

Šitame kūrinyje nėra NIEKO. Aš turiu omeny nieko, kas galėtų pritraukti sėmesį. Veikėjai: verkianti aš ir angelas. Pagrindinė mintis nuspėjama kaip nežinia kas, nes čia nėra ko ir galvoti. Bet koks gi rašymo tiklas? Parodyt, kad kai blogai visada yra kažkas šalia? Paskutinis sakinys visiškai nutraukė ryšį, nes NIEKAS gi nežino kas būna kai anglas įsimyli žmogų, jau geriau rašyt "štai, kas būna..." kažkaip logiškiau skamba. Bent jau man...

Per daug stačiokiškai parašytas, taip staigiai. Tas švelnumas susimaišo su kažkokiu prastumu, dėl to pasidaro tiesiog nemalonu skaityt (pirmoji pastraipa). Nesu dienoraščių tipo rašmenų mėgėja, o šitas darbas yra toks. (kaip minėjo derogatory)

Ta meilė yra tokia paprasta ir atrodo beprasmė, primena tipinį paauglio romaną: nei tu gerai pažįsti žmogų, pabendrauji kelias valandas ir jau eini su juo gult. O kodėl susidaro toks įspūdis? Dėl detalių trūkumo(kaip jau minėjo kolega iš viršaus), viskas čia taip praskriejo ir nieko skaitytojo mintyse neliko .

Naaa, sunku kažką komentuot nes nežinau kaip čia gerai suregzt mintį -_- Na, sėkmės tau, priimsi kritiką ar ne čia jau priklauso nuo tavęs, bet manyčiau, šita istorija būtų tiesiog tobula (10-15metų...) mergaitėms , kurioms patinka svajoti apie tokius dalykus (nes tokia mergaitė kai aš jau svajoja apie truputėlį kitokius dalykus... xDD) x] Taigis viskas priklauso nuo skaitytojo ir jo mentaliteto~~~

[Luna-chan]

Lol, geri komentarai... xD Savęs emo mergaite nelaikau, bet kažkaip... Hmm.. Panašu, kad esu.. xD Šiaip komentarai gerai, žinosiu, ko rašyti negalima. Ir, man atrodo, daugiau išvis niekada nieko neberašysiu, bo vėl būsiu palaikyta emo...

[Izzo]

Kodėl negalima, gal kur nors surasi bendraminčių. Vieną juk radai

[Dark-Tarou]

O vat toks mąstymas yra klaidingas. Būk kokia esi ir nesvarbu kuo laikys tave žmonės. Patinka rašyt tai rašyk, nereik visko priimt taip arti širdies.

[IbuDreamer]

Lol, geri komentarai... xD Savęs emo mergaite nelaikau, bet kažkaip... Hmm.. Panašu, kad esu.. xD Šiaip komentarai gerai, žinosiu, ko rašyti negalima. Ir, man atrodo, daugiau išvis niekada nieko neberašysiu, bo vėl būsiu palaikyta emo...

Kritika skatina žmogų tobulėti taip nemanai?
Jie gi tavęs ne'bash'iną kaip kokie hate'riai, o duoda tau patarimus, kas manau, netik yra neblogai, bet ir naudinga. Taip, kritika gali rėžt per galvą, bet kodėl gi nesitobulinus ir po kiek laiko jiems įrodyti, kad tu gali ^^.Good Luck!

Anyway I hate these kind of endings
Nes kaip supratau jis mirė.

Thanks Dark-Tarou, kad iškart nuotaika pataisė primindama man ta filmuką

[Luna-chan]

Haiii, komentarai gerai, kaip ir sakiau... Aš ir esu 10-15 metų mergaitė (veikiau 15), svajojanti apie tokius dalykus... Taigi manau šitas ir tinka mano amžiaus auditorijai. Kaip ir sakiau, parašytas jis užėjus niūriai nuotaikai, tai nieko nuostabaus, jog jis tamsus. Šiaip to ir buvo siekta, kad nebūtų vaizdingas, koks nors super literatūriškas, norėta papasakoti tik apie tą mergą ir tą keistą padarą, gyvenantį jos svajonėse. Daugiau kaip ir nesiekiau nieko parašyti. :}

[Bardakas]

Vaje. Aš visą laiką tokioj paauglystėj bijodavau kažkur dėt panašios tematikos "rašinėlius". Tai tikrai nebuvo įdomu ir taip juodai tipiška, bet visiškai dabar nesmerkiu, nes žmonės būkit supratingi. Emo ne emo, bet čia jau amžius iš tikro kaltas dėl tokios literatūrinės veiklos
Aš galiu k pasakyt - išaugsi, kaip ir dauguma

[Paskendus]

Na, man asmeniškai čia tik griaučiai, neaiški situacija truputėli, kurią būtų galima paaiškinti tęsiant istoriją.
Kaip daugelis sakė nereikia taip jautriai reaguot į pastabas ir jei nenori kritikos, tai tada nepublikuok, arba duok skaityti tik pažįstamiems žmonėms...
O kad rašai yra gerai, nesvarbu, ką svarbu, kad rašai, tiesiog nereik tikėtis, kad visi rašinėliai bus priimti kaip šedevrai. Galų gale gal kils kokia rimta idėja tokius trumpučius rašant taip,kad sėkmės, nenumesk visko tik dėl trupučio kritikos