[Krūtas pavadinimas prijaukinantis skaitytojus ir kritikus]

[Olasas]

Neblogi rasiniai visus perskaiciau.. Net ziauriai geri kaikurie.. tuoj igysi "rasytojo" "laipsni" xD

[TeisusKas]

Patiko man sis--> ..viešasis transportas įkvepia.

[Taira]

Krenta dangus

Spoileris:

Bėgu. Dūstu. Bėgu.. Ką daryti? Kur dingti, kai užsimerkęs matau kaip krenta dangus? Slogu. Atrodo viskas taip sudėtinga ir kartu paprasta. Nesuprasti – nelemta. O gal aš visiškai nieko nesuprantu? Tik matau ir sakau – "Užsimerk, krenta dangus". O gal ne dangus, o dangūs? Ir vistiek dūstu, nors nebėgu. Nuo to kaip ir visi. Tiek pat kiek visi. Dūstu ir gyvenu kaip visi. Kas jie? Užsimerkit po galais. Užsimerkit ir pamatysit, kad krenta dangus. O gal taip geriau? Gal čia viešpats nuspaudė dangaus lifto mygtuką? Įdomu, ar tas liftas prišnerkštas Angelų – Aprašinėtas biblijos ištraukomis, aplipdytas dangiška mana. Bėgu Aš. Bėk ir Tu. Nesupratai? Krenta dangus. O virš jo tik paleistos į orą viltys, norai kaip polietileniniai maišeliai vėjuotą dieną kimba Angelam ant sparnų. Jie ,matyt, pavyzdingi ir ekologiški – išrūšiuoja ir išmeta. Tik švaresnį, tikresnį, patvaresnį pasilieka. Close your eyes, to see The Skies are Falling..

Pasaulio pabaiga? Ne, tai tik Angelai gastrobaiteriai pakabinamas lubas blogai padarė – krenta.

[Taira]

Po stovkės gimė nedidelis dalykėlis. Prisikeliam:

Spoileris:

"Senas Kiemas"




Reminiscencija. Tai atminties ypatybė tam tikrai momentais užpilti senais vaizdais, dirbant nuobodų darbą ar panašioje būsenoje. Tai terminas, po kurio slepiama prasmė mane užpuolė, kaip koks tigras džiunglėse nekaltą mergaitę su krepšeliu močiutei. Aš sedėjau 16-ame troleibuse ir žiūrėjau pro aprasojusį langą. Važiavau iki galo, pas Joną. Nejaučiau, kaip Reminiscencijos į mane žiūrėjo ir godžiai laukė akimirkos užšokti. Paprastai jaučiu žvilgsnius, bet čia mano atsargumas buvo atsitraukęs. Tuo metu, kai Reminiscencijos pajudėjo manęs link troleibusas važiavo pro mano vaikystėje/paauglystėje begiotas vietas. Ir tada, tą trumpą akimirką, gal net trumpiau - pusė, aš prisiminiau labai labai labai labai daug visko. Aš prisiminiau milijonus sekundžių išgyventus tose vietose. Prisiminiau žmones. Atsitikimus. Nutikimus. Vaizdus. Ir baigiant veržtis visiems tiems beverčiams lobiams, Aš sunerimau - taigi aš ten buvau. Ne kas kitas. Aš ten begiojau. Aš aš aš aš aš.. Aš?

Man keista. Viskas vyko trumpiau nei akies vokas nusileidžia. Ir gyvenimas. Džiaugtis? Verkti? Melstis? Ieškoti? Visa tai daug trumpiau nei rodyklės krustelėjimas. Tai dingo. Išgaravo ir sulindo į mūsų trumpalaikes galvas kaip džinas. Kuris neamžinas. Jis mirs kartu su mumis..


Aš? Ne, mes. Tu. O gal vis dėl to ir Ji..

Atsiprašau už klaidas, jei tokių yra. Pamiršau klaviatūrą.

[saky92]

Oo jzys tu mokaisi vkg gal ar mokeisi kad rasei apie ta Pleitiene - baltaja mirti pirmajame tame kuriny savo? xDD

[shigofumii]

Idomus darbai ,uztrukau kol perskaiciau visus ,bet vertinu i geraja puse yra kurybos kibirkstis kurstyk ja ir toliau sekmes .

[djmindziulis]

normaliai, normaliai, laiko dabar skaityti juos visu neturiu, taciau taip akim permeciau, tikrai neblogai. Kaip koks Kamiu, Kafka, absurdo literaturos turbut prisiskaitei?

[pienĖ]

o vau.
tik nenustok rases.

[ShoCho]

Patiko man ''Vienkartinis''. Nezinau kodel, bet man labai priimtini tokio tipo kuriniai (kuriu as beveik nemates). Nezinau net kaip paaiskint... 10 balu uz si kurini.