stai jums gabalelis mano mazycio pasaulio
Naktis
Mane apsupo naktis,
Už lango žėri tamsa...
Baigėsi liūdesio eros
Žmonijoj vienas neliks -
Kas bloga neatsitiks,
Istorijos nieks nekartos..!
Žiaurios beprosmes kovos ...
Žmogeli saulę mylėk!
Sparnus išskleisti padėk
Mažam beginkliam paukšteliui
Jis tau padėkos,
Gražiai pagiedos,
Tava širdele sušils
Ir ilgai atsimins:
Kad meilė be galo,
Sapnai lyg dangaus,
O svajos be krašto!
Vertybių šių nieks neatims,
Nebent tik beprasmė mirtis .
Pats seniauses mano rašytas eiliukas, kažkada jis man patiko, dabar nelabai ( tikriausiai dėl tos „meilė - be galo“ geeez.... ir ką aš sau maniau ???)
__________________________________________________ ______________________
Betoninė tyla
Uždaryta tarp šaltų betoninių sienų
Nobodi monotonija... sumauta diena...
Ir dar tas lietus, prakeiktas lietus!
Mažytė lovytė mažam kambary,
Geležiniais virbais šaltis pervėrė
Kiaurai perėjo, bet krauja nebėgo -
Užšalo iškarto ir skausmo nebuvo...
Baltos sienos kaip „psichuškėj“
Maišosi protas kaip arbata su cukrum
Niekas negelbsti, nieko nenoriu...
Gyvenu aš skylėj, betoninėj dėžėj.
Betoninė gavė, pauščio nė vieno,
Tik mašinų gausmas, lietus ir tyla.
Ji nužudė mane...
neskriauskit labai
Naktis
Mane apsupo naktis,
Už lango žėri tamsa...
Baigėsi liūdesio eros
Žmonijoj vienas neliks -
Kas bloga neatsitiks,
Istorijos nieks nekartos..!
Žiaurios beprosmes kovos ...
Žmogeli saulę mylėk!
Sparnus išskleisti padėk
Mažam beginkliam paukšteliui
Jis tau padėkos,
Gražiai pagiedos,
Tava širdele sušils
Ir ilgai atsimins:
Kad meilė be galo,
Sapnai lyg dangaus,
O svajos be krašto!
Vertybių šių nieks neatims,
Nebent tik beprasmė mirtis .
Pats seniauses mano rašytas eiliukas, kažkada jis man patiko, dabar nelabai ( tikriausiai dėl tos „meilė - be galo“ geeez.... ir ką aš sau maniau ???)
__________________________________________________ ______________________
Betoninė tyla
Uždaryta tarp šaltų betoninių sienų
Nobodi monotonija... sumauta diena...
Ir dar tas lietus, prakeiktas lietus!
Mažytė lovytė mažam kambary,
Geležiniais virbais šaltis pervėrė
Kiaurai perėjo, bet krauja nebėgo -
Užšalo iškarto ir skausmo nebuvo...
Baltos sienos kaip „psichuškėj“
Maišosi protas kaip arbata su cukrum
Niekas negelbsti, nieko nenoriu...
Gyvenu aš skylėj, betoninėj dėžėj.
Betoninė gavė, pauščio nė vieno,
Tik mašinų gausmas, lietus ir tyla.
Ji nužudė mane...
neskriauskit labai
Comment