Renatos eiliukai :)

[zeo]

savo kuryba asmeniskai gali taisyti, perkurineti ir perasineti gali kiek sau nori, cia tavo kuriniai. nesupratau, ko norejo is kurejo, nes isejo tik pavirsutiniskai surimuota. ir cia jokia kritikos rusimi negaleciau pavadinti, kritika - rasai aiskiai, kas tau nepatiko ar patiko ir kodel. jei jau perkurineji ir matai, kad neiseina geriau nei originalas, tai kam is viso ta daryti? (jokiu piktumu neturim, cia tik diskusija). kaip sureaguotum, jei perkurciau tavo koki kurini?

[kakava]

kiekvienas grožį suvokia savaip. jai atrodė, kad kaip eiliukas tas darbas yra geresnis. na taip, ji susimovė. tačiau ir aš pati kartkartėms kritikuodama perdarau kitų darbus, ir kartais dar mažiau nei shaske palieku originalo.. ir su mano darbais taip ne karta yra pasielgta diskutuojant, kaip viena ar kita vieta geriau atrodytų, ir pasaulio pabaiga niekam neatėjo.. tiesiog žmogus parodė, kaip jis tą darbą įsivaizduoja. sutinku, kad etiškiau būt buvę atsiklausti, ar galima, tačiau ir pati Renata kiek per grubiai atsakė..

[zeo]

nebukim jautrus, gal per grubiai, gal ne. mano nuomone, nemoki geriau, ner prasmes perkurinet. ir pasaulio pabaigos niekas neskelbia. as gerbiu kito zmogaus kuryba ir nesiimciau jos perrasyneti. mano manymu, uztenka ir pasakyti trukumus.

[Renata]

sutinku - aš agresivi,ir čia mano damn problema, čia juk ne vaikų darželis :"oj ji pasakė ten tą ir aną.viskas - mirtis alyvose"...heh netampykit liūto už ūsų.., savo kūrinius keiskit kiek norit, bet mano nelieskit, geriau pasakykit savo nuomuonę, o aš jau žiūrėsiu, ar Jūsų patarimai telpa į mano rėmus.
kai kas nors perašo tavo kūrini, jame(kūrinyje) dingsta tavo sielos dalis ir pirminė mintis,tada kūrinys tampa kažkieno kito darbu, mintim ir siela

Shashke - atsiprašau, pasistenksiu daugiau nieko neskriausti savo žodžiais

[Dancia]

Labai graži kūryba. Taip ir toliau. :]

[Renata]

heh.. antras ne eiliukas

Keistos mintys aplanko vidurvasario naktyje, nors ir žinai, kad jau ruduo, bet tave šaukia kvailos mintys apie vasarą. Begalybę vasarų. Tos mintys apie vienišą vaiką, kuris sulaukęs savo gimtadienio nepasijuto suaugęs, atvirkščiai – sumenkęs, sulysęs, nuliūdęs.

Taip, dabar tas vaikas basomis eina per suledėjusę žolę, prie pėdų limpa purvas,
išvargusį ir smulkų kūną slepe rausvi, neriniuoti naktiniai marškiniai. Pro bejeik perregemą audinį
matosi randai ant kojų, iššokę šonkauliai, mažutė krutinė.

Staiga šalti, bejausmiai debesys paleido savo gyvastį. Sunkūs lašai krito ant mergaitės, ji ištiesė savo rankas į dangų, lėtai pakėlė galvą ir pažvelgė į viršų betono spalvos akim.

Lediniai lašai krito ant jos krutinės, šaldydami ir taip šalta kūną.

Iš šono žiūrint ji atrodė kaip angelas. Trūko tik sparnų. Sparnai...

Lyti pradėjo smarkiau, o sušlapęs naktinių audinys lipo prie pašiupusios odos.

Angelas be sparnų lėtai nuneido rankas, nubedė tuščia žvilgsni į žemę ir atsiduso.
„Aš negaliu laukti amžinai“ jos tylus geržgentis balsas susiliejo su lietumi…

BUM

Ant žemes nukrito obuolys. Ji užsimekė, jos galvoje pradėjo šmėkčiot juodaplaukio vaikino su obuolių pintine vaizdas. Mergaitės lūpos sudrebėjo. Atsimerkusi ji ištiesė ranką priešais. Pradėjo skaičiuoti.

Vienas…

Du…

BUM

Į jos delną įkrito obuolys – didelis, kvapnus ir geltonas. Priglaudusi vaisių prie krutinės, numarino galvą ir patraukė namo… Atsisėdusi ant palangės , metė ilgesinga žvilgsnį pro langą „Tu nebegrįši“

Jai sutraukė širdį. Susverdėjusi mergina pradėjo kristi, ji žinojo kad prasiskels galvą ir tyliai nukraujuos. Stipriau užmerkusi akis ji pradėjo laukti smūgio…

Tačiau ją kažkas pagavo ir stipriomis rankonis priglaudė prie saves.

Jos nosį pasiekė obuolių kvapas, ausyse duksėjo keistai pažystamas širdies plakimas. Giliai
įkvėpusi ji pakėlė akis į viršų „tu ?“

Į ją žvelgė dvi mėlinos akys juodam plaukų fone „Aš grįžau …“. Vaikino ranka nuslydo per jos rudus plaukus „ … visam laikui“.


__________________________________________________ _______

keista rasleva :dizzy: , na cia aiskiai matosi mano nemoksiskumas, bet as stengiausi

[Miyata]

nereikia jau taip, man labai patiko ypac pabaiga, biski su tais obuoliais persistengei, bet pabaiga labai graziai parasyta, kai ja pagavo vaikinas, ir liudna " rasliava " bet is laimes liudna pabaiga.

[Renata]

vat toks kurinelis


Pieva ir varnos

Karksėjo varnos, kapojo vyšnias
Sultis tekėjo, vaikelis krykščia.
Nubudo pienės – užliejo pievas,
Saldus jų kvapas, apėmė miegas.
Baisus tas miegas, košmarų dievas.

Karksėjo varnos, kapojo vyšnias,
Sultis tekėjokrauju ant žemės
Baisu miegoti, kad nesapnuoti,
Baisus tas miegas vidury pievos.

Skirdo drudelis, plazda sušlapęs
Sudūzgė bitė, karta paskutinį...
Vidury pievos ganos mano miegas
Ant baltos taburetės tupi sau vienas.
Karksėjos varnos kapojo vyšnias....
____________________________ ________ _________

kazkoks be pabaigos gavosi (?)

[Snabas]

Grazu ir... ziauru xD

[Renata]

Visiems kovojančiams už šviesę ateitį...

Kovok. Kovok, vaike, už tiesą, už gyvenimą. Gyvenk kad ir kaipsunke bebūtų – nepasiduok tom šlylštynėm, korios tau apkartina gyvenimą. Žinau, kad pavargai, bet nenuleisk rankų, nesuteik jiems tokio malonumo. Tu tiesiog supyk! Sutrupink jų niekingus, gličius kūnus į šipulius. Palaušk jų juodas sielas savo viltim, dorove. Nors dorovė tau visiškai netinka – tu dirbi juodą darbą: dieną skiepiji mažiesiems tiesą, viltį, tolerancija. Bet nakti valai galves nuo visų susmirdusių šlykščių išsigimėlių.

Tu esi kovotojas už tiesą, laisę ir viltį! Todėl nedrįsk nuleisti rankas , būk stiprus ir šviesk savo nuostabia šviesa.. ! Žinok drauge mes išmėšim šitą mėšlą, drage sulauksim tų laikų kai viskas vėl bus gerai.

O dabar kovok už save ir už mane, aš jau nepajėgiu apsiginti pati, tačiau kai viskas baigsis aš tau padovanosiu sielos ramumą ir to ko tik paprašysi.

_____________________________ ______________ _________
na , nezžinau, po ilgu apmąstymu nusprendžiau kad vis dėl to esu kovotoja, o kai jūs ? oO

[Renata]

va toks nekaledinis eiliukas/neiliukas ...


Žmonės, kurie daug po prityrę
Tikriausei nežino, ką reiškia
Ryti gyvenino tyla,
Svajonės, kurios pildos kas kartą

Žmonės niekad nesirgę,
Kartais suvokę,
Kad serga sunkiausiai,
Tyliai pravirksta,
Tyliai surimsta,..

Nežino, gyvens jie,
Ar greitai numirs...
Niekas nežino – verkia ar juokias,
Nebyli mergaitė, tyliai sau kenčia
Ir tikisi gero, ruošias blogiausiam,
Tikriausei laukia mirties.

[PaperAngel]

O Renata man labai lebai patinka tavo rašyti eiliukai šita irgi tiesiog perffect
Turi bentjau viena gerbeja

[Renata]

O Renata man labai lebai patinka tavo rašyti eiliukai šita irgi tiesiog perffect
Turi bentjau viena gerbeja

labai aciu ^^ man malonu , kad tau patinka :rolleyes:

[Renata]

man kartais buna sunku atsisveikinti, tai ta proga parasiau si eiliuka-neeiliuka ^^

Ate

Nors ir sakau ate,
Tai nereiškia kad pamiršiu tave.
Nors jei ir sakau ate
Tai nereiškia, kad nemyliu
Tu manai kad tai netiesa...
Nereikėjo sakyti tau ate
Per daug skaudu , širdis sustos
Reikėjo pabėgt, gal nebūtų kančios?..
Bet vis tiek man apmaudu ,
Kad tave palieku.
Nebijok aš sugrįšiu –
Kaip vasaros vėjas...
Ate, aš sugrįšiu, sugrįšiu tikrai .

[Dwesk]

gražu...tik akis pjauna dvi klaidos:
Tai neriaiškia kad pamiršiu tave.
Tai neraiškia, kad nemyliu