SasuHina (mokausi lietuviškai)

[weirdo-]

pagaliau

and lived they happily everr after, ar bus tesinys?

[Dancia]

Laukiam tęsinio.

[mila]

Čia tai skyrius GAlėčiau skaityti ir skiatyti kol atmintinai išmokčiau
iš pradžių taip pabaigos norėjosi o dabar norisi kad nesibaigtų
tai dabar jau bus galas pabaiga
Gal kartais sugalvosi paskui ne SasuHina rašyti o kokį kitokį su kitais veikėjais

[Valkyrie]

Sitas skyrius tikrai yra vienas is nuostabiausiu parasytu buvo lb idomu skaityti

[PaperAngel]

Aš isimylėjau sita skyriu!!!!! Tiesiog skaitai ir nenori pajudet, kad nepamestum kur skaitei.. OooooMG. Galas labai nustebino. Hinata tokia drasi pasidare

[Nemu]

rawR ;D love it !!!
negaliu patiket, kad sitai gali pasibaigti

[SinEater]

Aciu tau Eglaja uz puiku fanfic'a buvo tikrai idomu skaityti

[inge]

[Cheshiro]

najs ^_______^

[fuzzy_frogy]

žinai sunku apsiprast su ta mintim kad visa tai jau baveik baigta vienintelis geras dalykas tas kad bent jau kronikos vel tesis, juk tesis?

[Eglaya]

Epilogas

Nežinau, kaip čia bus su tęsiniu... nebent kartais įdėsiu kokį vadinamąjį "one-shot" į šitą temą. Bet negreitai. Nes labai tingiu. Ir pirma reikia epilogą papostint.

Taigi, šitas epilogas labai trumpas ir paliekantis daug skylių bei neužrištų galų. Būtent dėl tų neužrištų galų ir bus galima vėliau kada nors įdėt tuos "one-shot'us", bet ne dabar. Iš pradžių aš ketinau daryt epilogą iš trijų scenų su visais veikėjais, kurie vaidelianosi šitam kūriny, bet dabar pasirodo tik vienas senis. Gal taip ir gerai. Iš tiesų dar norėjau įkišt epizodą, kur ANBU Sasukė arba kokio norintais spec. būrio kapitonas Sasukė grįžta namo ir ten... t'sakant... arba kokia super medikė Sakura ir hokagė Naruto kalbasi apie ką nors... bet kažkaip paskui pagalvojau, kad būtų per daug, o ir padaryt taip, kad viskas skambėtų nebanaliai, būtų labai sunku. Nu tai ir palikau tik vieną sceną. Tikiuosi, joje užuominų pakankamai, kad susidarytų bent daugmaž aiškus vaizdas.

Darkart dėkoju, kad skaitėt. Tai, ko gero, greičiausiai kada nors mano parašytas fan-fic'as. Wau. Tik trys mėnesiai. O Kronikos jau tuoj trečius metus skaičiuos O.o'' Kalbant apie Kronikas... nuo rytojaus grįžtam prie jų.


Enjoy~

And Comment Please





--Epilogas--


– Noriu valgyt, - pasiskundė dešimtmetis berniukas, sėdėdamas ant stogo atbrailos greta vandentiekio bokšto. Šalia jo sėdinti komandos draugė nieko neatsakė, tik pažvelgė aukštyn į mėlyną dangų. Saulė jau tikrai buvo pajudėjusi dangaus skliautu nuo tos akimirkos, kai komanda Nr. 15 ankstyvą rytą susirinko nurodytoje vietoje, kad susitiktų su savo naujuoju vadu. Pamažu ėmė kepinti ir dvylikametė mergaitė ištraukė iš šviesiai mėlynų marškinėlių kišenės ploną virvutę, kad susirištų į uodegą ilgus, alkūnes siekiančius juodus plaukus. Karštis skelbė, jog į Konohą ateina vasara.

– Dar penkios minutės ir varom namo, garbės žodis, - suurzgė trečiasis komandos narys, stovintis ant stogo atbrailos, kiek atokiau nuo kitų dviejų vaikų.

– Juk mums sakė, kad mokytojas vėluos,- ramiai ištarė ilgaplaukė mergaitė, nepakeldama akių į nenuoramą juodais drabužiais, - ir eit namo negalim, nes reikia paskui pasiimt mažą iš akademijos.


Mergaitė juodais drabužiais taip ir susmuko ant stogo krašto. Ji piktai įrėmė alkūnes į kelius ir susikūprinusi parėmė ant delnų veidą. Jos trumpi, į dvi kasas surišti juodi plaukai vos siekė pečius.

Auksaplaukis berniukas pasijuto kiek nejaukiai, įkalintas tarp dviejų pernelyg keistų mergaičių. Jų veidai buvo identiški su tokiomis pat bedugnėmis juodomis akimis ir blyškia oda, tačiau abi rengėsi labai skirtingai ir netgi jų šukuosenos skyrėsi kardinaliai. Dešimtmetis niekaip negalėjo suprasti, kodėl dviem metais anksčiau baigęs Konohos nindzių akademiją (jį greitai perkėlė iš vienos klasės į kitą dėl nepaprastai gero čakros valdymo, uolumo ir neįtikėtinos ištvermės), jis atsidūrė toje pačioje komandoje su dviem jaunom kunoiči. Juk paprastai komandoje turėdavo būti tik viena mergaitė. Ir nepaisant to, kad su tom dviem jis buvo pažįstamas, galima sakyti, nuo pat gimimo, kartais jos vis dar jį kaip reikalas baugino. Ir nervino.


Tarsi liūtas suriaumojo berniuko pilvas ir jis susigėdęs apsikabino save rankomis. Greta jo sėdinti mergaitė tik atlaidžiai šyptelėjo ir, nusiėmusi nuo pečių mažą kuprinę, ištraukė iš jos mažą priešpiečių dėžutę.


– Reikia valgyti pusryčius, Soba-kun, - ištarė ji ir padėjo dėžutę berniukui ant kelių.

– Aš valgiau, bet kada tas buvo... Jūki-san, - išsišiepė Soba, jo mėlynos akys spindėjo,- aš tave myliu,- jis pradarė dėžutę, pilną namie gaminto aukščiausios kokybės maisto, - itadakimaaaaaasu, - ir puolė kirsti.

Vaikai visiškai nesikalbėjo. Tai buvo keista komanda. Tylą drumstė tik maistą šlamščiančio Sobos retkarčiais pasigirstantis čepsėjimas. Iš apačios juos pasiekė judrių Konohos gatvių garsai. Žmonės rėkavo ir šūkavo. Pardavėjai stengėsi parduoti kuo daugiau prekių. Pirkėjai stengėsi nusiderėti. Oras pamažu kaito ir grasino paversti kiekvieną tinginiais.

– A! – neištvėrusi sušuko mergaitė juoda apranga. Ji pašoko iš vietos ir atsisuko į komandos draugus, sugniauždama dešinį kumštį. Jos akys degė kraujo raudoniu. – Jeigu jis tuojau pat nepasirodys, aš...

– Tu ką, Hikari? – už vaikų nugarų pasigirdo šaltas ramus balsas ir visi trys tuojau pat apsisuko. Soba vis dar turėjo pilną burną ryžių, keletas baltų kruopų buvo prikibę jam prie lūpų.

Stogo aikštelėje stovėjo aukštas, ANBU uniformą dėvintis šinobis. Jo veidą slėpė kaukė, tačiau Hikari įtariai primerkė akis, pamačiusi vėjyje besiplaikstančius ilgus rusvai juodus plaukus.

– Mano vėlavimą galima pateisinti, - pareiškė jis ir nusiėmė kaukę. Sobai stemplėj kąsnis užstrigo. Jeigu šitas tipas bus jų mokytojas, jie pasmerkti.

– Dėde Nedži?! – nustėrusios šūktelėjo mergaitės.


Hjūga Nedžis nužvelgė tris pakraupusius vaikus ir suprato, kodėl būtent jį paskyrė šitų geninų mokytoju. Hiperaktyvus Udzumakių išpera ir Učihų dvynės su tobulai veikiančiais šaringanais. Nuostabu.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------










P.S. Dėl vardų. Ilgai laužiau galvą, kol sugalvojau, lol. Hikari - šviesa. Yuuki - drąsa. Soba - makaronai. XDD

[Bagy]

Oi sitas buvo geras.

Hjūga Nedžis nužvelgė tris pakraupusius vaikus ir suprato, kodėl būtent jį paskyrė šitų geninų mokytoju. Hiperaktyvus Udzumakių išpera ir Učihų dvynės su tobulai veikiančiais šaringanais. Nuostabu.
XDD

Bet kazkodel as isivaizdavau, jai biakugan ir sharingan sumaisyti tai gautusi vat toks varianatas.

[Eglaya]

Na, galima, aišku ir taip, bet kažkaip aš įsivaizduoju, kad šaringano genas yra dominuojantis. Ir išvis, jeigu sumaišai tokius dalykus, gauni viena, arba kita, arba išvis negauni nieko...

Išvis, jeigu gerai pagalvoji, šaringano išvis nebeturėtų būti, bet t'sakant... spėjo >.>'' Ir dalis epilogo esmės yra ta, kad šaringanas buvo perduotas toliau. O kadangi tai dar ir mergaitės, vadinasi - nešiotojos ir galima tikėtis daugiau "šaringaniečių". Ish, jaučiuosi kvailai viską aiškindama, norėjau, kad skaitytojai patys suprastų......

P.S. Žiauriai graži akis *.*

[Bagy]

cia tik mano mastymai pamstymai. kekvienas juk skirtyingai viska isivaizduoja ar ne?

[Eglaya]

Yep