Laukiam, Lauklam, Laukiam! 
-
URT: -Say you love me! Say you love me!
Ingė: -I love me
-
dvidešimtas skyrius
LINKSMŲ ŠVENTŲ KALĖDŲ IR 5-ŲJŲ TVXQ DEBIUTO METINIŲ~ WOOOOOOOOOOOO~
Muzika, su kuria rašyta (kadangi gimdžiau visą dieną, tai ir dainos trys, plz, paklausykit, tikrai geros, ir jas sunku rast, imeem šūd@s, audio režime į zshare turėjau įkelt.. ^^;
TRAX - Knife - 4.98MB
Amp - Tonight's The Night.mp3 - 4.38MB
TVXQ - All in Vain - 8.42MB
Oi, nu tikiuosi, kad tik vienas skyrius beliko. Arba du...
--20--
Jis norėjo mirti. Buvo taip sunku, kas jis mieliau būtų pasirinkęs nebūtį, negu likęs kankintis šioj ašarų pakalnėj. Sasukė susiėmė už pilvo ir nusirito į šoną tyliai aimanuodamas. Naruto irgi jautėsi ne per geriausiai. Jeigu tik būtų galėjęs, dalį skausmo jis būtų perleidęs artimiausiam savo draugui, tačiau esmė buvo tame, kad jiedu abu jautėsi taip, tarsi nebūtis būtų buvusi visai čia pat.
– Naruto, - sukrankė jis, - užmušiu...
Naruto suraukė antakius, raičiodamasis ant žemės, ir spyrė Sasukei į blauzdą, bet nepataikė.
– Užsičiaupk, - suniurzgė jis, - jeigu tik galėčiau, aš pats sau trenkčiau...
"Jeigu tu nieko prieš, Naručiuk," sušvokštė Kjūbis, "Galiu tau vožtelėt iš vidaus..."
Naruto tik suinkštė nelaimingas ir nusirideno prie Sasukės, vis dar laikydamasis už pilvo.
Nuo misijos pabaigos buvo praėjusios jau kelios valandos ir maža komanda susibūrė aplink nedidelį laužą miško vidury, tačiau vienas jos narys turėjo kirsti tam tikras ribas ir ištraukti iš maišo sausą maisto davinį, t.y. ramen makaronų pakuotę. Tokį plastikinį indą, kurį užpylus karštu vandeniu po kelių minučių gauni visai valgomą ir beveik sveiką maisto davinį. Paskui jis ištraukė dar vieną. Ir dar vieną. Ir, kol kiti trys ANBU nariai dar tikrino aplinkines teritorijas (mat jie įkūrė stovyklavietę visai netoli sutriuškintos priešininkų būstinės slėptuvės), Naruto ir Sasukė sukirto po penkias tokias ramen pakuotes.
Učiha nesuprato, kodėl leidosi įkalbamas. Jis nelabai suvokė, kodėl išvis valgė tą greitą maistą, kai iš jo kūnui beveik jokios naudos nėra. Tačiau jam, ko gero, imponavo Naruto pasiūlymas viska suryti kitiems ANBU nematant (Sasukė negalėjo pasigirti per mieliausiais jausmais sklindančiais iš jo širdies ANBU pusėn). Be to, Učiha buvo alkanas kaip vilkas. Na, ir galiausiai viskas baigėsi tuo, kad juodu persirijo tiek, jog pilvai tiesiog plyšo tarsi nindzių akademijos laikais, kai Kakašis užpirkdavo jiems per daug Ičiraku ramen.
Naruto sustenėjo ir padėjo galvą ant savo kuprinės, atsukdamas užpakalį į laužą. Jo kelnės jau seniausiai buvo išdžiūvusios, tačiau žiemos metu negalėjai nuvertinti tikros šimtaprocentinės ugnies šilumos.
– Nenoriu namo, - graudžiai ištarė jis.
– Kas? – lyg iš po žemių atsiliepė Sasukė. Iš savo nelaimingos patirties jis gerai žinojo, kad jeigu nepaklaustų, Naruto zyztų tol, kol sužadintų jo „smalsumą“.
– Baba ženytis liepia...
Sasukė atsimerkė ir kilstelėjo vieną antakį, įsistebeilydamas į tamsų dangų. Na, tokios priežasties jis dar nebuvo girdėjęs. Jis nenoriai pasuko galvą kairėn ir susidūrė su mėlynomis Naruto akimis.
Učiha suraukė nosį. Udzumakis gulėjo kiek per arti jo. Tai buvo gan lengva paaiškinti logiškai – jiedu stovyklavo po atviru dangum vidury žiemos ir lauke buvo ganėtinai šalta. Paprastai normalūs nindzės tokiu atveju būtų išsitempę palapinę, tačiau du Konohos akademijos auklėtiniai buvo pernelyg prisiėdę, kad dar bandytų krutinti užpakalius ir statytų tą palapinę. Tad Naruto bandė išsaugoti kūno šilumą kitaip.
– Tau? Ženytis? – jis nusprendė nekreipti dėmesio į pernelyg mažą atstumą tarp judviejų ir nutaisė labai neutralų balsą. Ką, ką, tačiau Naruto susituokusio Sasukė negalėjo įsivaizduoti. Pačiu Udzumakiu vis dar reikėjo rūpintis, kokia dar gali būti kalba apie jo rūpinimąsi kitais? – Ar kartais ne per anksti?
– Nu matai, - Naruto šniurkštelėjo nosim ir nusivalė įsivaizduojamą snarglį, - jeigu būčiau civilis, gal ir būtų per anksti, bet kad vidutiniška nindzių gyvenimo trukmė pagal statistiką... taip sakant... ne per ilgiausia, - Naruto kvailai išsišiepė ir pasikasė galvą, - tai ir dabartinis amžius veselei tinkamas.
Sasukė nuo jo nusisuko ir vėl nukreipė akis į dangų. Visi tikrai judėjo (arba bent jau bandė judėti) toliau. Pastaruoju metu jis jautėsi taip, tarsi pamažu ėmė ropštis lauk iš pelkės, tačiau, vos tik Sakura atstatė regos nervo čakros kanalą, Sasukė vėl šleptelėjo žemyn į duobę. Tarsi matydamas jis negalėtų žvelgti giliau. Učiha paniekinamai prunkštelėjo. Nesąmonė.
– Tai pirmyn, - ištarė jis, - ko lauki?
– Nu, jeigu gali pasiūlyt kokią pažinčių agentūrą, tai maloniai prašom, - Sasukė galėjo prisiekti, jog Naruto papūtė lūpas.
– Kokią dar pažinčių agentūrą? – susiraukė Sasukė. – Durniau, imk Sakurą, ir viskas. Ir hokagė bus patenkinta ir, drįstu sakyti, tu.
– Oi, ka lengva, - Naruto pavartė akis.
– O ką, - Sasukė nusižiovavo, - taigi tu jau nuo vaikystės ant jos seilę padėjęs...
Naruto trumpam nutilo, bandydamas suvirškinti keistą Sasukės posakį. Galiausiai jis tiesiog papurtė galvą ir nusprendė griebtis kito fronto.
– Ne-a, dabar ji bent jau su manim normaliai šneka, nenoriu visko sugadint...
– Ką dar gadint, - atsiduso Sasukė, - tu tikriausia nelabai rauki, kokia tavo padėtis.
– Ir kokia gi ta padėtis? – paklausė Naruto ir Sasukė kilstelėjo dešinę ranką, pasirengęs lenkti pirštus.
– Ketvirto sūnus, Penktosios įpėdinis, vieno iš Trejeto mokinys, mažų mažiausiai A klasės nindzė, be to, - Sasukė vėl pasuko galvą į Naruto, prieš užlenkdamas nykštį, - kada paskutinį kartą žiūrėjai į veidrodį?
– ... – Naruto pamažu atsargiai atsitraukė per dešimt centimetrų nuo Učihos. – Nemanau, kad Sakura yra tokia... karjeristė...
– Ai, - Sasukė išleido keistą garsą, - visos jos tokios. Tik apsimeta, kad reikia romantikos ir panašiai. O iš tiesų tik ieško kuo geresnio patino veislei pratęst.
Naruto sumirksėjo savo nekaltomis mėlynomis akimis. „Oho,“ atsiliepė Kjūbis jo galvoje.
– Gydykis, - purkštelėjo Naruto ir sukišo veidą sau į alkūnę, bandydamas taupyti šilumą.
– Gal jau užtenka? – Sasukė užsimerkė ir pakišo po galva rankas.
– O... – Naruto akyse trumpam šmėkštelėjo užuojauta, tačiau ji greitai pranyko ir ją pakeitė nuoširdus rūpestis. – Bet... gal jau nebe daug liko? – su viltimi balse ištarė jis. – Girdėjau, kad Hinata-čan atrado išeitį.
– M, - nenoriai pritarė Sasukė.
– Bet reiktų atsisakyti šaringano, ne?
– M, - Sasukė atsimerkė, - bet... – jo veido išraiška sušvelnėjo ir Naruto sutrikęs kilstelėjo antakį. – Kai geriau pagalvoji, kas iš to šaringano, kai... – jis staiga nutilo.
– Kai kas? – smalsiai paklausė Naruto.
– ... – Učiha abiem delnais užsidengė akis. – Palauk truputį. Tamsu.
Naruto aiktelėjo ir pasikėlęs pripuolė prie Sasukės, pagriebdamas jį už riešų ir atitraukdamas nuo akių rankas. Udzumakis kone kabojo virš jo.
– Tu ir vėl nematai, ką? – šūktelėjo jis. – Nieko nematai?!
– Nestauk šitaip, - Sasukė susiraukė, kai skardus Naruto balsas nemaloniai nuaidėjo jo jautriuose ausų būgneliuose, - ir netriesk į kelnes. Tuoj praeis. Paleisk.
– Ką netriesk, - Naruto tvirčiau sugniaužė Sasukės riešus, - ką aš Sakurai pasakysiu, jeigu tu visai apaksi būdamas šalia manęs? Jinai mane nulinčiuos!
Naruto visas susiparinęs stebėjo blyškų Sasukės veidą ir tamsias, negyvas akis. Laužas metė ant jųdviejų rausvą atspalvį ir ilgus šešėlius, kurie nudažė stovyklavietę baugiais tonais. Naruto sulaikė kvapą, kai kažkas tose juodose akyse įsižiebė ir jas pamažu užliejo kraujo raudonis. Neilgai trukus aplink vyzdį ėmė suktis juodi tomoe ir Sasukė sumirksėjo.
– Juk sakiau, kad greitai praeis, - tyliai suurzgė jis, stebėdamasis Naruto įkyrumu, - ir keisk tą apgailėtiną veido išraišką! – paliepė Učiha, pamatęs nerimo pekreiptą Udzumakio veidą.
Jis jau ketino stumti nuo savęs Naruto tolyn, nes tokioj pozoj jautėsi kone izoliuotas ir įkalintas, tačiau jo ausis pasiekė silpnas zvimbimas ir, užuot spyręs Naruto į krūtinę, Sasukė ištiesė rankas, pačiupo Naruto už sprando, prisitraukė jį prie savęs ir jiedu abu nuriedėjo laužo link. Sasukė sustojo tik tuomet, kai iki kaitrios ugnies buvo beliko apie dešimt centimetrų. Ir jis atsidūrė viršuje, laikydamas Naruto už pakaušio, spausdamas jo galvą sau prie krūtinės.
– Mbbmbmmmbm! – apstulbintas pareiškė Naruto ir Sasukė jį paleido, žvelgdamas į jį žemyn. – Ba~ - Naruto giliai įkvėpė pagaliau atgavęs galimybę kvėpuoti. – Nu žinai ką... – nežinia, čia ugnies atšvaitai nudažė jo veidą raudonai, ar tiesiog širdis suvarė visą kraują galvon. – Aš tave myliu, Sasuke, bet ne taip...
– Či... deb1las, - Sasukė pakilo nuo jo, prieš tai suspėdamas trinktelėti Naruto galvą į kietą žemę, - gydykis.
Učiha nusliūkino prie jųdviejų prieš tai išgulėtos vietos, nekreipdamas dėmesio į purkštaujančio Naruto skundus. Pažvelgęs žemyn jis šyptelėjo ir tyliai pritūpė patenkintas savimi.
– Padėkosi man vėliau, - pareiškė jis atsisukdamas į Naruto su kunajum rankoje. Udzumakis aiktelėjo ir išpūtė akis.
– Liekanos?
– Arba mūsų draugai ANBU išjudino kitą širšių lizdą, - niūriai ištarė Sasukė, o jo akyse buvo tiek ryžto žudyti, kad Naruto nejučia gurktelėjo.
– Daug?
– Ša, - Sasukė kilstelėjo pirštą, užmerkdamas akis ir įsiklausydamas į aplinkinius garsus. Naruto negirdėjo nieko. Tik spragsinčią ugnį ir retkarčiais sukranksiančią varną kažkur miško vidury.
Sasukė staiga žaibiškai pasisuko ir švystelėjo kunajų į brūzgyną. Pasigirdo garsus traškesys. Šaringanas plieskė visu pajėgumu. Učiha paniekinamai purkštelėjo.
– To dar betrūko, kad mus pultų akli šinobiai, - ištarė jis.
– Akli? – Naruto patempė lūpą. – Šūdas, su aklais visuomet būna problemų. Jie turi pernelyg gerai išvystytus pojūčius. Ir juda labai tyliai... – jis nutilo, kai Sasukė atsisuko į jį su kreiva šypsena gražiame veide.
– Tarsi aš nežinočiau, ką tai reiškia būti aklu, - pasakė Učiha ir pranyko.
– Ei, kad jį kur, - susikeikė Naruto, keberiodamasis ant kojų ir lėkdamas paskui draugą. Pilvo nebeskaudėjo.
***
Jis vos vilkdamas kojas stumtelėjo sunkias ąžuolines duris nubrozdintu petimi ir įėjo vidun į kabinetą, žiūrėdamas sau po kojomis. Viduj buvo šilta ir jauku. Jis būtų mielai parkritęs ant šiltų grindų arba tiesiog nuėjęs tiesiai į savo kambarį, tačiau reikėjo bent jau pasirodyti valdytojai. Parodyti, kad dar esi gyvas.
– Aš tik trumpam ir grįžtu į savo celę, - nurijo seiles Sasukė, įsikastą liežuvį vis dar diegė, - nenervuosiu, tik gal gali patikrint čakros tėkmę tam pety,- jis pakėlė akis,- vis dar ge...
Sakuros kabinetas buvo ryškiai apšviestas kelių šviestuvų. Už lango Konohoj vėl krito sniegas ir Sasukei per nugarą nemaloniai perbėgo šiurpas, kai ištirpusios snaigės per plaukus prasiskverbė iki pat galvos odos. Sakura stovėjo priešais savo rašomąjį stalą. Regis, jis kaip tik įsiveržė į jos šventovę pokalbio vidury. Priešais medikę stovėjo Hijašis Hjūga.
Jo tamsus apsiaustas ir tamsūs plaukai sudarė kontrastą su šviesia Sakuros apranga ir jos rožinėm kasom. Sasukė sumirksėjo stebėdamasis Hjūgų klano galvos ūgiu – tas senis vis dar buvo aukštas. O juk paprastai žmonės, kurie vaikystėje atrodo kaip milžinai, užaugus patampa šiek tiek mažesni.
– Hjūga... – Sasukė nenoriai linktelėjo. – san...
Sakura grėsmingai primerkė akis.
– Išvyksti tik savaitei ir grįžti visas subaladotas, - ji žengė Sasukės link ir tas staiga panoro žengti atgal, tačiau susitvardė keikdamas save ir Naruto, kurio fobija, regis, pamažu persidavė ir jam.
– Komandoj nebuvo mediko, - Sasukė nusivalė kumščiu prakirstą lūpą, kai Sakura ėmė čiupinėti jo petį, - ir tu dar nematei Naruto.
– O tavo pety čakros tėkmė jau seniai atstatyta, - ji įrėmė vieną delną į Sasukės raktikaulį ir trūktelėjo ranką galingai į save – TRIOKŠT!
– A! – susiraukė Sasukė.
– Išniręs. Ir Naruto turi tą lapę, kuri jį greitai pagydo, - paaiškino Sakura, dėstydama moralą tarsi pradinių klasių mokytoja, - o tu jau toks atbukęs, - ji įrėmė į klubą ranką, o kitos pirštu bakstelėjo Sasukei į kaktą, - tu jau toks atbukęs, kad net skausmo skalės nebejauti.
– Jeigu muša, vadinasi myli, jeigu muša, vadinasi myli, - tarsi mantrą sau po nosim kartojo Sasukė, stengdamasis susitvardyti ir neliuobti jai atgal.
– KĄ?! – suriaumojo Sakura.
– Nieko, - burbtelėjo Sasukė.
Hjūga Hijašis priešais savo valią stebėjosi Učihos ištverme ir nenorom lipdė jam vieną pliusą po kito. Lengvai pakelia skausmą. Kantrus. Susitvardantis. Ir netgi pakenčia Haruno Sakuros erzelį. Be to, garsaus klano (kad ir kokio pagedusio) atstovas, vieno iš Trejeto (nors ir labai iškrypusio) mokinys, ko gero, jau beveik S klasės nindzė, be to... jokiam veidrodžiui gėdos nepadarytų.
– Haruno-san, - kabinete pasigirdo šaltas Hjūgos balsas ir du buvę komandos draugai atsisuko į pagyvenusį vyrą.
– A, taip, - Sakuros skruostus nudažė lengvas raudonis, - prašau man atleisti, - ji vožtelėjo Sasukei per nugarą ir stumtelėjo į savo stalo link, - sėsk, - parodė jam tuščią kėdę greta Hijašio.
Sasukė palengva nužingsniavo kėdės link ir lėtai atsisėdo, nužvelgdamas iš padilbų Hjūgų klano vadą. Jis buvo panašus į neįveikiamą tvirtovę, o jo balzganos akys neišdavė nė vienos minties.
– Nusivilk liemenę, - paliepė Sakura.
– Prašau? – Sasukė pasijuto užpultas iš pasalų.
– Hjūga-san ištobulino Hinatos sukurtą užraktą. Jau galim užblokuoti šaringaną, - paaiškino Sakura.
Sasukės skrandyje nusėdo švino gabalas. Truputį per daug informacijos vienu metu. Pirmoji jį aplankiusi mintis liepė jam skuosti kiek tik kojos neša, kad jie negalėtų prisiliesti prie šaringano ir Učihų palikimo. Tačiau greitai ėmė veikti logika ir, nors Naruto teisingai sakė, kad nindzių gyvenimo trukmė pagal statistiką ne per ilgiausia, tačiau aklam žmogui iš šaringano nebuvo jokios naudos. Sasukė sunkiai nurijo seiles, prisimindamas paskutines Itačio minutes. Taip, jokios naudos... jokios naudos.
– Tai visiškai užblokuos šaringaną? – negyvu balsu paklausė Sasukė, pakeldamas savo juodas akis ir sutikdamas balzganą Hjūgos žvilgsnį.
– Užrakins bet kokią išeigą, - linktelėjo Hijašis akmeniniu veidu.
– Ir išsaugos tau regėjimą, - skubiai pridūrė Sakura, jau ruošdamasi gaudyti Sasukę, jeigu tas kartais bandytų bėgti.
– Jūs... – pradėjo Sasukė, tačiau apsigalvojo. – Dabar?
– Taip, dabar, - linktelėjo Hijašis.
Sasukė tvirtai sučiaupė lūpas ir panarino galvą. Hjūgos Hijašio pasirodymas turėjo kažkokią reikšmę, tačiau jis nelabai susigaudė savo spengiančioj galvoj, kokią. Jie nusivarė nuo kojų per misiją, o dar tie plėšikai, kurie pasitaikydavo kelyje namo beveik kas valandą. Ir kaip tu jiems paaiškinsi, kad ANBU nesinešioja su savim daug pinigų? Sasukė jau ir pats stebėjosi savo būkle, paprastai jis nesileistų šitaip sužeidžiamas. Ko gero, jam vis dar buvo vis viena. O gal jis tiesiog norėjo kuo greičiau viską užbaigti.
– Gerai, - ištarė Učiha, atsisegdamas ANBU liemenės antpečius.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Comment
-
Pagaliau pagaliau ilgai laukats ir sulauktas
Geras skyrius
Ir kaip senai situos žodi girdejau veselia
... Miela tiesiog skaityt!!
Spoileris:Comment
-
zinai tawo istorijos man jau kelia priklausomybe jau nebegaliu isijungus kompa nepaziuret ar neikelei konors naujo.... tikiuosi si priklausomybe nekenkia sveikatai?
Comment
-
-
"Aš tave myliu, Sasuke, bet ne taip...
– Či... deb1las"
OI sitas mane labai prajuokino.
BET negalvojau, Kad Sasuke taip lengvai sutiks su Saringano panaikinimu. Nors dar skyrius priesaki taigi dar gali viskas pasikeisti Ar ne?
P.S.
Sita daina labai garzi "TRAX - Knife" Kol skaiciau visa laika jos klausiausi.
Comment
-
Šita priklausomybe pasireiškė ir man:dizzy: Bet tenka susitaikyt, nes kuo daugiau stengies jos atsikratyt tuo labiau ji isiskverbia i tavo galvele ir palieka tik ispudi ir nora sulaukti tesiniu
Spoileris:Comment
-
man labai patiko laaaabaaaaiiii
Comment
-
Whaa~~ Nuostabiai!URT: -Say you love me! Say you love me!
Ingė: -I love me
Comment
-
kyaaa , NaruSasu (gome, I'm yaoi fan)
Waaah, kajp fainaj, vienu prisedimu perskajciau, ir ne viena karta, dammit db pas mane "Mission Impossible: Sulaukti Tesinio" prasidejo (automatic reload page every 1 minute) *gal siandien, gal jau *
We Want More We Want More
Comment
-
žadėjai iki Naujų baigt 
URT: -Say you love me! Say you love me!
Ingė: -I love me
Comment
-
Gerai čia tu parašei
Vakar visą naktį skaičiau ir dar šiandien užbaigiau
Labai labai jnorisi tesinio 
Comment
-
Sveiki mano mieli. Vakar pagaliau grįžau į Lietuvą. O mano bagažas ne xD Tik šiandien buvo išsiųstas iš Rygos į Vilnių, tai kada pasieks mano provinciją, neįsivaizduoju. O jame - kompo laidas. O mano laptopo batareika - mirė. Taip kad, kol neatgausiu tašės, nieko nebus.. >.>'' (brolio kompas tokiam dalykui netinka....)
P.S. No jetlag. Woot~ <3Comment
-
Sveika sugyzus Lietuvelen.
O dabo tavo vistiek kokia diena sulauksim. Dabar svarbiausia gerai praleisk laika su savo artimaisiais. Ir gerai atsvesk naujuosius Geltonojo Jaucio Metus.
Comment
Comment