SasuHina (mokausi lietuviškai)

[Renata]

[QUOTE=Bagy;103449]Nezinau kodel, bet sio skyriaus pabaigos tokios ir tikejaus.QUOTE]

aš ir panašiai

gavau teigiamu (?) emociju anpludį (užsimaniau valgyti)

nekantrei laukiu tolimesniu įvikių

[Nemu]

wowowooow !!! liux !
puikus skyrius, papildei mano nuotaikos rezervuarus, 100% geriu ! ;D
lauksim tesinio, butinai butinai ^^
p.s. tik iki kaledu, ka mes po to skaitysim ??

[weirdo-]

hate when it ends so sudden, demo it's cool one, sexy one, laukiu tesinio su detaliu bucinio aprasymu, nes sejp pabucivo neidomu.
Cheshiro hold youself. or you know what I mean

"Проду! Проду! Проду! Проду!" - скандировала толпа бешеных фанатов
(Tesinio!...-skandavo beprociu fanatu minia)

[Valkyrie]

Lb geras skyrius Ziauriai idomu skaityti buvo.Laukiu tesinio

[SinEater]

Labai idomus skyrius grazus galas Vargsas sasuke...jo prota uzvalde Hinata Laukiam tolimesnio skyriaus

[PaperAngel]

Negaliu apsakyti zodziais kaip man patiko !!!Tu labai sauniai rasai.. daug kas gali tau tik pavydeti!!! (pavydziu ir as) Labai laukiu tavo tolesniu darbu

[weirdo-]

where is dammit tesinys? negaliu , nekankinkit

[Eglaya]

septynioliktas skyrius

Sveiki =D

Visų pirma, ką aš galiu pasakyt. Už lango -10 C, tai sėdim kambary barako su šildomom grindim ir niekur neinam, atseit mokomės xD

Visu antra, gana trumpas skyriukas, nes kitą savaitę prasideda sesija (jo, Korėjoj "sesija" būna per paskutinę paskaitą. Super. Nereikia laukt sausio ir iki Kalėdų viską išsilaikai, w00t~), tai gal kaip ir reik truputį pasimokyt (rimtai >.>''). Ir atsiprašau dėl stilistikos. Man ima trūkti lietuviškų "linking'ų" ^^;;

@Nemu - prašom spustelt ant mano parašo ir eit skaityt Kronikų. Turit gražaus darbelio pasivyt. (Jeigu kada jau buvot apsilankius toje temoje, atsiprašau, seniai berašiau T.T Dėl SasuHinos Kronikos suspenduotos. net angliška versija pristabyta. uhuuuuu, i miss dbsk~ )

@weirdo- - nevaryk dievo į medį, lol. O jeigu rimtai, tai nėra taip lengva rašyt kiekvieną dieną. Iš pradžių buvo lengviau, nes nebuvo susiformavę rašinio griaučiai, o dabar negaliu varyt, kaip papuola. Reikia kažkaip.. logiškai.. nu vnž. (ir aš rusiškai suprantu, man vertimo nereikia ).

Ahem, prašom sproginėjančių fejerverkų ir išnarintų žandikaulių nesitikėt, nes tokie dalykai lietuviškai rašant skamba labai banaliai ;_; ko aš labai stengiuosi išvengti (STENGIUOSI). Jeigu sugalvosiu, kaip visa tai apeiti iš kitos pusės ir perteikti kitais žodžiais, gal kada ir sulauksit xD

Comment please?







--17--

Jis buvo dalis vientisos masės, kuri neturėjo nei pradžios nei pabaigos. Buvo šilta ir patogu. Tik beprotis būtų norėjęs palikti tokį patogų prieglobstį. Tačiau jis staiga pajuto pjaunamas lauk atvira šalta geležte, kuri vėrė jį kiaurai, palikdama skausmą ir atplaišas, tarytum būtų buvusi prastai pagaląsta.

Sasukė išniro iš miego tamsos į būdravimo tamsą, giliai kvėpuodamas ir pašokdamas lovoje tarsi įgeltas. Jam buvo šalta ir trūko kvapo. Plaukai buvo keistai sulipę ir, kai jam per nugarą perbėgo šiurpas, Sasukė tankiai mirksėdamas suvokė, kad jis visas šlapias. Ne šiaip sau sudrėkęs nuo prakaito, bet kiaurai šlapias. Nuo nosies varvėjo vanduo.

Nuo miego trūkumo jam spaudė smilkinius ir tarsi iš žiemos miegos pažadintas lokys jis būtų magėjęs pirmai pasitaikiusiai aukai perplėšti gerklę. Tai, kad jis nieko nematė, tik padidino įniršį. Ir, kai jo vandens pilnas ausis pasiekė užslopintas prunkštimas, Učiha nieko nelaukęs puolė iš lovos garso link.

Jo pirštai iškart apsivijo nelaimėlio kaklą ir jiedu nusirito palatos grindimis. Aplink kojas vijosi Sasukės antklodė.

Jam nereikėjo matyti, kad žinotų, ką tokį pasičiupo. Jo pirštai užčiuopė ant kaklo susisukusį vėrinį. Ir jis tiesiog pernelyg daug kartų buvo kaktomuša susidūręs su šituo tipu, kad dabar nežinotų, ką tokį laikė prispaudęs visu kūnu.

– Naruto, tu aborto liekana, - sušnypštė Sasukė prie pat geltonplaukio ausies, - gyvent atsibodo? – jis stipriau spustelėjo Udzumakio kaklą ir trinktelėjo jo galvą į grindis.

– Oi, - Naruto užmerkė akis nė nemėgindamas išsivaduoti, - ale tikrai supyko... – tuščias dubuo, kuriame visai neseniai buvo šalto vandens, gulėjo pamestas ant grindų.

– O kaip tau atrodo? – suurzgė Učiha atsitraukdamas ir bandydamas atsistoti, tačiau jo kojos įsipainiojo tarp antklodės klosčių ir jis būtų gražiai plojęsis nosim į grindis, jei Naruto nebūtų staigiai pašokęs ant kojų ir jam pagelbėjęs.

Viskas baigėsi tuo, jog Sasukė pakibo Naruto ant rankų tarsi bestuburė lėlė. Prireikė keleto sekundžių, kad jiedu pagaliau suvoktų, kaip viskas atrodo iš šalies. Sasukė tyliai suurzgė, sugriebdamas Naruto už žastikaulių.

– Jei dabar kas įeitų pro duris, - ištarė jis, - nukepčiau.

– Mhm, - sutrikęs pritarė Naruto, nupūsdamas sau nuo regos lauko juodus Sasukės plaukus.

Učiha pamažu išsitiesė, laikydamasis Naruto už rankų ir, kai jau tvirtai stovėjo ant kojų, suraukė antakius, jausdamas per visą nugarą lakstantį šiurpą. Jis stipriai atstūmė Naruto ir tas, praradęs pusiausvyrą, šleptelėjo užpakaliu ant žemės.

– Ai, - susiraukė Udzumakis.

– Ar tu sveiko proto? – bambėjo Sasukė, šluostydamasis šlapią kaktą tuo vienu marškinių lopinėliu, kuris liko sausas po to, kai Naruto jį apliejo visu litru vandeniu iš krano.

– Mokslininkai dar neištyrė, - išsišiepė Naruto, bet Sasukė nekreipė jokio dėmesio į jo prastai suregztus juokus.

Učiha pasilenkęs pakėlė nuo žemės savo antklodę ir pamažu nužingsniavo savo lovos link, palikęs Naruto kiurksoti ant grindų. Kambarys buvo šildomas, tačiau Sasukė jautėsi bjauriai, tarsi peršlapusi žiurkė. Jis švystelėjo antklodę ant lovos ir, užuot prisėdęs nuraminti skambančios galvos, patraukė prie spintos. Naruto žagtelėjęs pačiu laiku susizgribo nurepečkoti ir patraukti Sasukei iš kelio dubenį, nes tas ir vėl būtų susivartęs.

Naruto atsiduso iš palengvėjimo, glausdamas prie savęs tamsų dubenį, kai Sasukė atidarė spintos duris ir nusitraukė per galvą šlapius juodus marškinėlius. Ant jo baltos nugaros tamsavo galybė mėlynių, kurias per kelias treniruočių dienas jam buvo įstatęs Naruto. Tačiau Sasukė nejuto skausmo. Jis tik nusausino plaukus sausa marškinėlių dalimi ir numetė drabužį ant grindų.

– Nu jo, - prisipažino Naruto pamažu stodamasis, - gal biškį ir persistengiau...

Sasukė tik paniekinamai purkštelėjo, užčiuopdamas ant pakabos tvirtus flanelinius marškinius ir ištraukdamas juos lauk. Učiha žinojo, ko atėjo Naruto – ištempti jį lauk į dar vieną treniruotę. Ir dėl šventos ramybės jis nusprendė nesipriešinti. Tiesiog plaukti pasroviui, kad visa tai kuo greičiau pasibaigtų.

Kai Sasukė ėmė sagstytis tamsiai raudonus languotus marškinius, kuriuos jis sugebėjo užsivilkti ne išvirkščius, Naruto žvilgtelėjo pro langą laukan ir prisimerkė. Į akis spigino vaiski žiemos saulė, o visur tvyrantis sniegas tik dar labiau paaštrino jos šviesą. Tokiomis aplinkybėmis jis, galima sakyti, nebeturėjo jokių pranašumų prieš Sasukę treniruočių metu. Vienas buvo aklas dėl į akis iš bet kurios pusės spiginančios šviesos, kitas buvo pasiklydęs tamsoje.

Udzumakis atsisuko į komandos draugą, kuris kaip tik movėsi per galvą megztinį. Šiandien jis atrodė kažkoks užtinęs. Tarsi būtų buvęs kontūzytas ar iš medžio iškritęs. Eidamas į ligoninę Naruto tikėjosi jį rasiąs prie stalo šviežią kaip agurką, pasiruošusį eiti (nors pats Učiha niekuomet nebūtų to pripažinęs), tačiau, savo paties nuostabai, Naruto užtiko jį giliai bemiegantį. Na, o visa kita jau istorija...

– Klausyk, - Udzumakis pasikasė pakaušį ir dar labiau suvėlė ir taip į visas puses styrančius auksinius gaurus, - tu gi – vyturys. O man atėjus knarkei kaip šernas... ką veikei vakar naktį?

Sasukė sustingo audamasis baltus aulinius batus, kurie jau buvo gerai apšiurę ir apiplyšę. Naruto ir jo žadinimo metodas buvo taip užėmęs jo smegenis, kad iki šiol veikė tik trumpalaikė atmintis.

Visos veido kraujagyslės susitraukė akimirksniu ir jo blyškus veidas tapo dar baltesnis, tarsi būtų išpieštas kreida. Megztinis buvo šiltas, tačiau jam pašiurpo visas kūnas.

Pirmas dalykas, kuris atėjo jam į galvą, tai spaudimas krūtinėje, kurį jis pajuto, kai jos delnai įsirėmė į jį, jai beieškant atramos. Jis vis dar galėjo justi jos pirštų paliktus pėdsakus, kai jos rankos lėtai nuslinko aukštyn ir ji įsitvėrė jo pečių. Tuomet jos pirštų galiukai pačiupo apnuogintą kaklo odą ir vien tai prisiminus jam vėl per stuburą pagaugai nuėjo.

Jo paties rankos irgi klajojo, kol galiausiai jiedu laikė vienas kitą taip arti savęs, kad buvo sunku kvėpuoti. Kita vertus, Sasukė panarino galvą, uždarydamas spintos duris, kvėpuoti buvo sunku ir dėl kitos priežasties.

Iš pradžių jis tai padarė turėdamas tik viena priežastį – nuobodulį. Taip, jis pyko ant savęs dėl tam tikrų minčių ir, ko gero, pati logiškiausia išeitis būtų buvusi grūsti Hjūgą lauk, bet tą akimirką Učiha buvo paprasčiausiai pavargęs nuo rutinos, pavargęs po treniruotės, šiek tiek suirzęs ir praradęs pusiausvyrą. Jis tiesiog panoro pasielgti impulsyviai. Tokia mintis nebuvo aiškiai suformuluota. Tiesiog jis jautė, kad toks poelgis atitiktų situaciją. Jam nerūpėjo, kaip į tai reaguos Hjūga. Jis netgi paslapčia vylėsi, kad jis pakraups ir pabėgs.

Tačiau kelias sekundes pastovėjusi pastirusi tarsi išdžiūvęs negyvas medis, Hinata palengva atgijo ir atsakė į jo bučinį. Iš pradžių lėtai ir neužtikrintai, bet būdama stropi mokinė, ji greitai pasivijo Učihą ir jam ėmė trūkti kvapo, kai iš visų pusių buvo užpulti jo keturi pojūčiai. Jis jautėsi glamžomas. Ir nepasakysi, kad jam tai nepatiko.

Sunku buvo pasakyti, kada jis pirmas garsiai atsiduso. Tas atodūsis buvo pilnas kažko gilaus ir užslopinto, ir tas jos ausis pasiekęs garsas leido Hjūgai suprasti, kas dedasi. Ji atšlijo sutrikusi ir šokiruota, bet Učiha nejuto joje jokios baimės. Ji tik palengva išsivadavo iš jo glėbio ir tyliai pasišalino iš palatos, paskui save palikdama tik tuštumą. Jam vėliau sunkiai sekėsi užmigti.

– Alio! – į realybę tarsi žvejys žuvį ištraukė Udzumakis. – Vakar gėrei, ar ką?

– Ne, - Sasukė apsisuko ir patraukė durų link, tuo leisdamas suprasti, kad Naruto nieko daugiau iš jo neišpeš.





Jo charakteris buvo pats baisiausias kokį tik galėjai įsivaizduoti. Jis buvo nenuspėjamas, atsainus ir šaltas. Nieko nepaisantis. Sunku buvo suprasti, juo galima pasitikėti ar ne. O apie bet kokį minčių supratimą negalėjo būti nė kalbos. Tačiau patraukus visas „dvasines“ vertybes į šalį, likęs komplektas buvo visiškai kitoks.

Ji susigūžė ir užsitraukė antklodę ligi pat nosies. Jo juodi it varno sparnas plaukai styrodavo pasišiaušę į visas puses, tačiau buvo švelnūs ir malonūs paliesti. Jis buvo blyškus kaip mėnulis, bet, nepaisant kur ne kur pasitaikančių randų, jo oda buvo lygi ir standi. Jo akys nieko nematė, tačiau tai buvo du bedugniai, net ir už juodžiausią naktį tamsesni šuliniai, kuriuose nebaisu paskęsti. Po kelių ligoninėje praleistų mėnesių jis buvo gal kiek per lieknas, tačiau vis dar tvirtai sudėtas ir plačių pečių, ant kurių buvo verta seilėtis iki visą kūną ištinkančios dehidratacijos.

Hinata suinkštė ir visiškai pasislėpė po antklode. Blogai buvo ne tai, kad ji vakar kaip reikiant pasiglamžė su Učiha. Nerimą kėlė tai, jog ji norėjo dar.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

[Vik]

paskutiniai du skyriai -
galėtų niekad nesibaigt šitas fic'as.
beet..noriu ir kronikų daugiau.
aagh, kaip sunku rinktis.

vnž, laukiam dar.

[Renata]

heh... *nusivalo seile* ...man truksta zodziu

[weirdo-]

rusishkaj buvo tiems kas nesupranta ^_^ juk yra tokiu forume, ane?

tesinys! tuoj skajtysim =)) *trinasi delnus*

[weirdo-]

seilėtis ant pečių? fuj
ne tik Hina nori dar, aš irgi dar fanfo noriu

[PaperAngel]

Laukiu nesulaukiu tesinio lalalalalalala

[SinEater]

Wau, apsiseilejau beskaitydama taip nesinori kad sitas fan ficas baigtus :[ Na ka laukiam DAr!

[Cheshiro]

thats nice^^ neblogai.. tikrai tikrai ^^ laukiu tesinio ^^