SasuHina (mokausi lietuviškai)

[Latika]

man sakes vakar atradau sita nepakartojama dalyka ir viska perskaiciau. visa diena zyziau sulei, kad noriu greiciau namo vien tam, kad baigciau skaityti as isimylejau sia istorija begalo laukiu kito one-shot
Eglaya dyyydziulis komplimentas tau, labai patinka man tavo rasymo stilius

[djmindziulis]

As snd wisa diena sulej skaiciau. Saunu, ir tas hentai prieskonis patinka laukiam kitos dalies. Bet idomu apie naruto db isgirsti mokeciau piest, tai jau matau pries akis sita anime

[Eglaya]

Po visko: Nestovim vietoj

Ačiū, kad nepamirštat šito fan-fic Tiesą pasakius, nežinau, kaip pavadint šitą gabaliuką... jau seniai jis man sukosi galvoj, bet nežinau, ar teisingai išdėsčiau viską... Na, aišku tik tai, kad čia tik pusė dar







Po visko: Nestovim vietoj



Paslapčia, užtikrintai ir be jokio kaltės jausmo lanksti ranka įslydo į balta skepetaite apgaubtą krepšį. Ir tuoj pat teko už tai sumokėti, kai mažesnė ranka taukštelėjo rankai-vagiui per pirštus.

Sasukė atitraukė ranką papūtęs lūpas ir dėbtelėjo į Hinatą su priekaištu akyse, tarsi nekaltai klaustų: „už ką?“. Hinata nekreipė į jį dėmesio ir nuėjo gatve toliau, saugiai nešdamasi pintinę drauge su savimi. Jos šalį plaikstė žvarbus gruodžio vėjas. Jau buvo vėlu ir pamažu ėmė spausti šaltukas, tačiau dviem žmonėm, palengva kėblinantiems Konohos gatvėmis, tai visai netrukdė. Žiemos nebuvo ko bijoti, nes

a) šiltai apsirengi ir nešalta; bei
b) sniegas buvo ypatingas.

Hinata sustojo po blausiai švytinčiu žibintu ir nužvelgė apsnigtus namus priešais. Gatvė turėjo būti nuvalyta, tačiau ja kasdien praeidavo tiek daug žmonių, kad vos iškritęs sniegas greitai būdavo sumindomas, suplukamas ir paverčiamas tokie kieta danga, kad norint jį atplėšti nuo grunto, būtų reikėję išversti kalnus druskos. O šio rajono žmonės pasižymėjo šykštumu.

Tad vėlų vakarą gatvė tiesiog blizgėjo nuo sutrypto ir sulyginto sniego, kuris dabar buvo slidus kaip ledas. Ko gero, dieną ne vienas vaikas prasiskėlė kaktą ar smakrą bandydamas čia čiaužyti.

Žiema dar nė nebuvo įpusėjusi ir Hinata suvokė, jog negali trokšti kažko nelogiško, tačiau ji norėjo, kad dangus priverstų kalnus sniego. Galybę. Ir kad paskui išsigiedrytų ir nebepūstų vėjas. Kad šviestų pilnatis ir einant gatve sniegas girgždėtų nuo sunkių batų.

– Ką galvoji? – paklausė jis taip netikėtai, kad bet kuriuo kitu atveju ji būtų pašokusi, tačiau per porą metų ji jau priprato prie tokių staigmenų.

– Ai šiaip, - papurtė ji galvą ir pažvelgė į jį silpnai šypsodamasi. Sasukė buvo apsikūtulojęs storu vilnoniu šaliku, vilkėjo sidabrinę striukę aukšta apykakle, o iš jo ilgaaulių laukan veržėsi kailis. Jo plaukus negailestingai taršė vėjas, tačiau Hinata įtarė, kad Učihos ten ant savo galvos turi keistą povilnės sluoksnį ir jiems niekuomet taip rimtai šalta ir nebūna. – Kažkaip, - ji patraukė tolyn, nes maistas pintinėje grasino atvėsiąs, - pasiilgau tavo batų.

Sasukė lėtai sumirksėjo.

– Kokių dar batų? – jis pasitaisė apykaklę ir nusekė paskui.

– Kažkada turėjai tokius. Baltus aulinius, - ji gūžtelėjo, - taip ir matau jų nosis.

Tie baisūs Sakuros įtaisyti batai, kuriuos jis labai sėkmingai sugadino treniruočių su Naruto metu. Jam atrodė, kad tai buvo labai seniai tarsi kitam gyvenime. Na, iš esmės panašiai ir buvo. Net ir bandydamas atsiminti kažkada turėtą avalynę jis tarytum turėjo pereiti iš vieno savo smegenų matavimo į kitą, nes tos žiemos prieš porą metų atsiminimai buvo įrašyti kitokiais pojūčiais ir iki jų reikėjo kastis kiek kitaip.

Batus jis atsiminė. Kad ir kokie neįprasti, jie vis dėlto buvo patogūs. O kodėl ji turėtų atsiminti tų ilgaaulių nosis... A, ir tai atsiminė.

– Tada buvai nusitašius kaip reikalas, - piktai išsišiepė jis.

– O paskui ryte kas buvo, irgi atsimeni? – ji stabtelėjo ir atsisuko į jį, ir jos žvilgsnis buvo toks suktas, kad kartais Sasukė stebėjosi, kurioj pasąmonės dalyje ji slepia šią savo pusę.

Jis panarino galvą ir pasislėpė už juodų plaukų sienos. Seniai kirpti ir pasišiaušę, dabar net ir trumpiausios sruogos siekė jo pečius. Atmintim jis niekuomet nesiskundė. O jeigu praeities įvykiai dar buvo susiję su Hinata, tai jis atminė kiekvieną smulkmeną. Kaipgi kitaip jis sugebėtų ją traukti per dantį? Tik bėda glūdėjo tame, kad Hinata irgi nebuvo užuomarša.

– Kaltas, - jis kilstelėjo pirštinėtą ranką, žiūrėdamas jai tiesiai į akis.

Ji prikando lūpą, galvodama kaip toliau elgtis. Vėjas sklaidė nė pečių nesiekiančius jos plaukus, tačiau baltas lankelis neleido trumpom sruogom patekti į akis. Trumpai kirptais plaukais ir šiltu žieminiu paltuku ji priminė paauglę, o ne suaugusią kunoiči. Sasukei nudiegė per pilvą ir jis panoro apsisukti ir lėkti namo, užuot traukęs į Udzumakių irštvą, kur tikrai jau vos po kelių minučių jį būtų apėmęs nepakeliamas galvos skausmas, bet jam reikėjo palaikyti draugą, o ir Hinata mažiausiai savaitę griežtų dantį, jeigu jis taip staiga apsisuktų ir pradingtų.

Tad jis tiesiog vyptelėjo, tą iškeltą ranką ištiesdamas jos link, ir užmerkė akis. Hinata atsiduso. Tas žaltys visuomet žinojo, kaip baigti ginčą jo dar nė nepradėjus. Negana to, žiemą ją visuomet kankindavo nostalgija. O jis dabar labai gražiai ir nuolankiai pareiškė norą būti vedamas. Kaip kadaise.

Ji nieko nesakiusi paėmė jį už rankos ir nusivedė apledėjusia gatve tolyn. Kažkokiu stebuklingu būdu galiausiai krepšys atsidūrė laisvojoje Sasukės rankoje ir Hinata sutelkė visą dėmesį į kelią, kad nepasitaikytų kokia duobė ar nelygumas. Aišku, net jei kas ir kokį griovį būtų išaręs, šansų, kad Sasukė parvirstų, būtų buvę nedaug, tačiau ji negalėjo nuslopinti to instinkto saugoti ir globoti.

– Nueinam, paliekam ir išeinam, - burbtelėjo jisai jai iš kairės.

– Jis gi tavo draugas, - švelniai jam paprieštaravo Hinata.

– Nu, bet gimdo tai ne jis...

Po to sekė tyla, kurios metu Hinata bandė suvokti, ką jis iš tikrųjų bandė pasakyti. Ji jautė, kad jam dar kažkas sukosi ant liežuvio, bet iš tiesų jis, ko gero, gėdijosi tai išreikšti garsiai ir visas skaitymas tarp eilučių buvo paliktas Hinatos išmonei. Tad ji nusprendė tiesiog durti pirštu.

– Negi tu taip Nedžiu nepasitiki?

Sasukė kiek sulėtino žingsnį ir tyliai suurzgė. Tas garsas sklido jam giliai iš krūtinės ir dažniausiai tokiu būdu jis labai oriai išreikšdavo savo pralaimėjimą. Hinata atsiduso.

– Jam tereikia sėdėti ir žiūrėti, kad koks apgirtęs paukštis į langą neatsitrenktų, - ramiai ištarė ji, - jos miegos visą naktį. Ko gero iki pat vėlyvo ryto.

– Visą naktį, - burbtelėjo jis sau po nosim, bet Hinata vis tiek išgirdo.

– Nebent, aišku, jeigu tu turi kokių nors užslėptų motyvų.

Sasukė pasislėpė už savo milžiniškos striukės apykaklės. Hinata jau norėjo mestelėti jo numylėtą žodį, tačiau jos ausis paslėpė užslopintas dūžtančios lėkštės garsas ir ji pakėlė akis.

Jiedu pagaliau stovėjo priešais nediduką dviejų aukštų namą vakarinėje Konohos pusėje. Visuose languose degė šviesa, o šeimininkai triukšmavo kaip reikiant. Na, aniedu tyla niekuomet nepasižymėjo. Sasukė atsimerkęs apsidarė ir nejučia susigūžė.

– Paliekam tą krepšą ir einam namo, garbės žodis, - tyliai sumurmėjo jis.

– Mes ne krepšio atnešti atėjom, - Hinata trūktelėjo jį paskui save ir užlipo laipteliais prie paradinio įėjimo, - šiandien – paskutinė Sakuros naktis namuose. Reikia palaikyti morališkai.

– Man regis, kad iškreipto moralės jausmo jai per akis, - Sasukė nužvelgė langus, galvodamas, iš kurios namo vietos sklinda visi riksmai.

– Jie gi tavo komandos draugai, kas jeigu aš neateičiau Kibos ar Šino prašoma...

– Nė vienas jų kumščiu betoninės sienos netrupin... – nespėjo Sasukė baigti sakinio, kai staiga atsivėrė namo durys ir laukan išlėkė kažkas persigandęs ir geltonas.



– Gelbėkitės, kas galit! – suriko būtybė ir šovė pro Hinatą ir Sasukę. Nuo jo greičio suplevėsavo judviejų plaukai. Būtų jis ir pabėgęs, jeigu ne dar greitesnė Sasukės ranka, pačiupusi jį už apykaklės.


– GAH~ - neaiškiai sugargaliavo Naruto, Sasukės statomas ant slenksčio.

– Kur nors skubam? – kilstelėjo antakį Sasukė.


Naruto iš baimės pažaliavusiu veidu nužvelgė Sasukę su Hinatą ir atsigręžė atgal į namo vidų, drebėdamas tarsi epušės lapas. Hinata susižvalgė su Sasuke ir jie abu įėjo į šiltą prieangį, nešvaistydami namo šilumos. Sasukė nepamiršo drauge įsitempti Naruto ir uždaryti paskui save duris.

– Gal paaiškinsi? – Učiha paleido blondiną ir tas šleptelėjo ant žemės.

– Jūs nesuprantat, - Hinata pati vos neparvirto pamačiusi, kad Naruto žaidžia su savo smiliais kaip ji kadaise, - jinai mane užmuš T.T!

– Už ką? – kartu paklausė svečiai.

– Nu aš... nupirkau naujus patogius batus jai ir... – pradėjo aiškinti jis padusęs. – Ir jinai bandė pasimatuot, bet paskui atsistojus, negalėjo gerai matyt batų priekio, o susilenkti negali ir nu.. pasiuto. Truputį, - Naruto atsistojo nuo grindų, kai virtuvėj sudužo dar viena lėkštė.

– Truputį? – šįsyk Sasukė kilstelėjo abu antakius.


– NARUTO! – atsklido riksmas ir Udzumakis pasislėpė už Učihos. Hinata nei gyva nei mirus stebėjo priešais akis vykstančią sceną, kuomet iš virtuvės į prieangį išlindo Sakura, rausvais kaspinu parištais plaukais, iš pykčio paraudusiu veidu, laisva juoda suknele ir tamsiai mėlynais auliniais batais. Jos turkio spalvos akys greitai susirado auką.

– Tu! – ji dūrė pirštu kažkur Sasukei į petį, kur matėsi išlindusi Naruto nosis. – Čia tu kaltas!!! Čia tavo darbas!!! – parodė ji į savo didelį apvalų pilvą.



Sasukė pavartė akis ir sukryžiavo ant krūtinės rankas.

– Nu tai manyčiau, - burbtelėjo jis, - jeigu jis net savo žmonai užtaisyt nesugebėtų, tai jau būtų nekas.


...


Sakura sustingo kaip perkūno trenkta. Hinata išplėtė iš nuostabos akis, o Naruto neaiškiai kažką cyptelėjo. Namuose įsivyravo keista tyla.


– Nurimom? Nuostabu, - Sasukė ramiai, lyg niekur nieko ėmė segtis striukę.

– Oi, - Sakuros kojos keistai susikryžiavo ir ji staiga išbalo.

Niekam nereikėjo nieko klausti. Jie tik įsispoksojo į ją sustabarėję su klaustukais akyse.


– Man atrodo... – Sakura nurijo seiles. – Kad man ką tik nubėgo vandenys...

– Viešpatie aukštielninkas, - Naruto įsikibo Sasukei į ranką, - mediką. KVIESKIT MEDIKĄ! MEDI—


TAUKŠT!



Kad ir kokia sunki bebūtų buvusi jos padėtis, Sakura nepatingėjo prieiti arčiau ir vožti Udzumakiui stabilų antausį.

– Aš pati medikė, debile tu, - suurzgė ji. Jos kaktą išmušė prakaitas.

– Bet tai vis tiek kaip daba--- UMF~ - Naruto užtilo, kai Hinata įgrūdo jam į glėbį krepšį su namie keptais pyragėliais. Lygiai taip pat greitai ji atsikratė savo palto, šaliko ir pirštinių, paversdama Sasukę laikina kabykla.

– Einam, - ji atsargiai, tačiau ryžtingai suėmė Sakurą už dilbio ir nusivedė ją į namo gilumą.

– Nu va tau ir medikas, - Sasukė atsidusęs įkišo ranką į Naruto laikomą krepšį ir ištraukė dar šiltą pyragėlį su cinamonu.

– Bet čia gi ne... – Naruto truputį nesuprato, kas dedasi, - čia tau ne lūžus ranka ar prakirstas antakis... jinai bent kiek patirties turi? – jis viltingai žvilgtelėjo į Sasukę. Učiha atsikando pyragėlio ir dėbtelėjo į Naruto su akyse išrašytu: „A tu durnas...“


– Atsiprašau, kad paklausiau, - papūtė lūpas Uzdumakis.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Erm... i'm stupid sorry ^^;;

[soshite]

wauuuuuu..... aciu...... tu nereali..... o as kaip tik ketinau klaust kada ikelsi ka nors.... man patiko..... pagaliau suzinojau kas naruto zmona.... man reik kad kas mane prilaikytu nes nuvirsiu nuo kedes is jaudulio kad jau perskaiciau....

[Miupoken]

Geras
ka tik perskaiciau

[djmindziulis]

Nu neblogai, neblogai... Galetu dar wienas pratesimas but a tu durnas?

[Latika]

taip laukiau naujos dalies ir sulaukiau geras cia buvo,tikiuos greitai sulauksim pratesimo

[hamunaptra]

laukiau ir su laukiau naujos dalies man labai patiko laukiu kas bus toliau

[Bagy]

Niekad nebuciau pagalvojus, kad ir Sakura sugalvosi (Susprogrint) ha ha ha... Varksas Naruto... Laukim Tesinio

[Nemu]

Yay nauja dalis ! ^^ love it! laukiam tesinio

[Moni@]

Va cia tai geras x333 kiekviena kart vis kaipnors prajuokini xD
"Aš pati medikė, debile tu"
na ka laukiam tesinio *puppy eyes*

[Renata]

Labai smagiai skaitėsi, nu netas žodis

[Haruhi]

aaaaaaaa love it *fell in love*
laukiam nesulaukiam kitu daliu

[Sasumi]

Bwahahaha~!!! Oh gosh,i laughted my ass off xDD Hontoni~ Sugoi~ xD Hahahah xD You're teh goddess of teh fanfiction laukiam laukiam tesinio *kchi vaikuciu *kchi* xD

[xipzo]

afigienai xD cia tik taip sakura kaip naruto zmona pavaizduota? ar ir multike ji kazkatroi serijoi tokai? x}