Is serijos apie Svajotojus

[greysandman]

buna, buna...

Išsityčiojo bejėgiškas laukimas,
Atidengė gulintį laiką,
Ir iš besispardančio likimo
Atėmė raudantį saiką.

Štai jau mėnesienos tamsa
Atsispindi stikliniam esybės šyde,
Kai prieblandos minutės
Suteka į sąmonę ir pasilieka kaip simfonija.
Kai mėlynas dangus tampa vis pilkesnis,
O iš jo išnyksta viskas ką žinojai esant.
Išsiperi tamsūs žaidimai su šešėliais,
Ir šviesa aplink patampa tik žaidėju.

Per žalsvą sluoksnį iš kurio pabudo verkdamas,
Ateina tas kažkas kursai palieką lemtį.

O veidrodis tik juokiasi,
Tik juokiasi iš visko,
Iš visko ką atspindi,
Iš visko kuo tikėjom.

Smėlinis miestas iš kurio išbėga,
Išbėga smėlis ir daugiau nepasilieka,
Atsikelia elektros valsas ir iškelia aukštyn degtuką,
Degtuką, o galbūt medinį pagaliuką?
Kurio turbūt nėra...

[greysandman]

Iš tryškančio rūko
Į traškaną pilką
Keliauja likimas
Nuobodus ir pilkas

Sukežintas sapnas
Daugiau nebelikęs
Išmetęs mūs kūną
Mus vienus palikęs

Tavo likimas
Ne mano sprendimas
Tik juodas lyg rašalas grynas
Mano akyse pasaulio banalumas skandinas

Štai žalias šis laukas
Veik sapnas malonus
Sunaikinęs pilkumą
Man lietų užstoja

Oi dėkui tau žalias
Dėkoju už sapną
Už vandenį malonų
Už nepamirštamą raktą.

Bet liūdna...
Tik srūva dėžutės
Keliauja į pilkuma
Rimties minutės.

Ne sapnas - tikrovė
Man sako - tikrovė
Geriau užsimerksiu
Nebus tokios spėlionės

Geriau netikėsiu
Nebus tokios kelionės,
Geriau neklausysiu, Būsiu vienas su kažkuo
Toks mano rytojus.

Iš nieko į nieką
Iš tuščio į tuščią
Gyvena pasaulis
Tik aš vienas sau dūžtu

Sudūžtu,sudūžtu
Į begalę metų
Į saulės tik šviesą
Į tamsą rudenio lapų.

Nelieka, nelieka
Pasiema net pečių
Į tuščia skylutę
Sukrenta niekas iš nieko atvertas.

[Renata]

ugu mitni suvokiau, bet sis kurinukas sutiprino mano tikejima tuom kuo as tikiu :dizzy: :rolleyescia tam pirmesniam, antro as kazkaip sugebejau nepastebeti. shame on me >_> )

antras tiesiog nuostabus *istiesu truksta zodziu*

[Psichas]

ammm...
neturi noro parasyt dainai zodziu? xDDD
su draugu turim grupe bet kai susirenkam niekaip iki zodziu nedaeinam xDD pasimakaluojam su gitara, prie pc paziurim ka nors ir nusigeriam xDDD
speju visai nk gal projektas iseitu...(aisku jei pats(pati) neturi grupes ar pan)

[PaperAngel]

WoW!!!! Tu rašai tiesiog nuostabiai... Man patiko absoliučiai kiekviena eilutė..!!!!!!!*užsidaro apatinis žandikaulis*

[greysandman]

ammm...
neturi noro parasyt dainai zodziu? xDDD
su draugu turim grupe bet kai susirenkam niekaip iki zodziu nedaeinam xDD pasimakaluojam su gitara, prie pc paziurim ka nors ir nusigeriam xDDD
speju visai nk gal projektas iseitu...(aisku jei pats(pati) neturi grupes ar pan)

net nzn... kazkaip nelabai drysciau cia tiek keltis ir kazkam tekstus rasyt. bet jei norit bu gal pasakykit tematika mazdaug ir gal kas pavyks. arba imkit bet kuri jau ideta teksta

[greysandman]

vis nesitiki kad atsiranda nemazai zmoniu kuriems taip lb patinka eiles...

tai tada metu dar viena, gardziuokites

Nutūpęs paukštis palietė negyvą žemę
Nukrito didelis akmuo jam ant galvos
Neliko paukščio, o gal jis nė negyveno?
Kas man įrodys tai ir kas meluos?


Štai daug nuvytusio garso
Iš metų naštos nepakilusio
Tik prispausto prie žemės, veik mirusio.

Kukurūzų spragėsių maišelis
Ant galvos užmautas, juk kažkam gražu.
Išplėšyta ir išpiešta sniegu kietoji žemė
Nuvytusios gamtos šalta euforija
Užmigs visados po ledu.

Štai sukas ratas įvairių ženklų ir simbolių
Kurių mes nesuprantam, nesuprasim niekada,
Aš kaip visi tik bėgu paskui kažką šventą
Kurs šventas tiktai man, kitiem jisai - kvailys.

Užuolaidos susisluoksniavusios - visiem gražu
O vėjas štai pašėlęs siaučia po langu
Užaugs siena išsivystys lubom
Negyvas miegas vėl primins man tą
Kursai nebuvo net per pusryčius.

Keisti veidai negyvą šokį šoka
Išbėgę jų vadovai ir kariai
Į salę sau pačiam paploti,
Nuliūdę jų veidai, nes patys nieko nebemoka...

Iššovė kontrolinį šūvį
Pamišęs žmogus po stalu pakrumy
O štai spiralės kaip gyvenimas - vis vienodos
Manas akis, ausis palaimina sava identiškai vienoda liniją

Tamsūs kampai visi skirtingomis spalvomis nuspalvoti
Tik niekas jų nemato, akys snieguotos.

Iškrito iš medžio paukštis
Ir niekas atgal neįkels,
Kaip tu įkritai šion spiralėn
Niekur nepabėgsi turi laukt...

[Psichas]

kam tas kuklumas ?xDD
prie to koks dar cia kelimasis jei mes patys nesugebam zodziu pasirasyt xDD
tema.... mmmm... ziurejai Detroit Metal City? xDDDDD vat mum kazko tokio butu lb gerai xDD

[greysandman]

sapnuose liudziu as ziauriai


Pabėgęs sapnas iš vaikystės meldžiasi
Už priminimą mano nuostabių senų laikų
Už viską blogą ir už viską gerą kelia šešiabriaunę skrybėlę.
Lyg koksai valkata už litą, gal už du.

Nesiliauja galvoj skambesys
Tą liūdna vasarą kažkas įvyko
Sudaužė mano protą ir mintis
Paliko tiktai stebūklingą buteliuką

Na kodėl taip lengva nuneigt ir sukurt?
Ir kam visa tai, kad kitas nuneigtų.
Už butelį vyno kažkas nuneigs net lapus
Už malonumą daug kas veik viską padarytų.

Ir nukrito paskutinė žvaigždė
Iš visatos erdvės
Paskutinė lemputė užgęso širdy,
Jau niekas nepakels ir nenuleis
Nebent tik dargana savo lūpom šaltom panešios.

Tu praryk paskutinę tabletę pakėlęs nuo žemės
Tegul knygą atverčia tavoji lemtis
Ir tau pasako - viskas melas.
Tavo ranka sudrebės ir nukris,
Galvą po pagalve tik pasikiš...

O tas sapnas tik rėkia amžinai belaukdamas
Žinodamas jog niekad nesulauks
Žinodamas jog aš savo galvos jau neatsuksiu
Žinodamas ir jusdamas jog viskas veltui - Niekad nebebus geriau...

[greysandman]

didziavimasi kas svarbu

Pasididžiavimas skaudžių dienų
Pasididžiavimas skausmu kitų
Sunaikinsiu jį kaip lindėjima po šiltu stogu
Aš sunaikinsiu jį kaip varna rugį liauną

Pasididžiavimas nuskriaustu kitu
Pasididžiavimas atliktu prastu darbu
Net saulės spindulio nevertas
Aš sunaikinsiu kaip sapną su namu mielu

Tas juokas vulgarių žmonių
Tasai prakeiktas pasaulio suvokimas
Tas supratimas jog malonumai viskas iš tiesų
Nieko nevertas, tiktai baslio tiesiai tam į galvą.

[greysandman]

Pilkas peizažas

Pilkas peizažas
Nėr žalio
Tik krinta žemyn viskas
Sunku įžiūrėti.

Prabėga lyg kadras
Vienas menkas kadras
Visas gyvenimas
Greitas, nėr galo...

Uola ir kalnas, aukštuma
Sapnas ir minčių ola
Kritimas ir amžinas slinkimas
Niekas, nieko čia nėra...

Veidas pabalęs, krinta devynios vejos
Iš jausmo kurį tu sau padovanojai
Kritimas - negera, beviltiškumas iš akių sūlos
Garsas - niekas ir likimo vinis.Kurį pats sau susigalvojai.

Atspindys, nejau čia tu
Ir tie išbalę skruostai
Atspindys, nejau čia tu
Ir užterštas vidus...

Suskeldėjo, sudužo viskas
Ir kiekvieną šukę tau skyriu
Nes tu tai aš ir aš tai viskas
Sudušiu su tavim kartu.

Neliko nieko
Nieko niekuomet nebuvo
Tuščia visata amžina
Nėra taves, nėra manes ir visko
Nes viskas - niekas
Mūsų viskas tik tuščia vieta.

Šviesa, spindėjimas
Nėra, yra tiktai tamsa
O tas begalo nenutrūkęs ratas -
Yra, bet tu ne jame...

Tuštuma aplink
Ir smėlio pilnos žemės
Dykra aplink,
Link horizonto tik tuščia riba...

Peizažas pilkas,
Toks jau mano kelias
Tik krinta žemyn viskas
Sunku įžiūrėt...

[Renata]

liudna, grazu

[greysandman]

man naujo kazka imest? jei taip tai rasykit

[Bardakas]

Kažkokia chaotiška čia ta poezija. Rišlumo trūksta, rodos posmas su posmu visai nesiriša, nežinau ką kai kuriose vietose nori pasakyti... Žodžiu - momytis ir mokytis dar

[greysandman]

ai jei tiesa pasakius, as pats kartais nesusigaudau savo toje kuryboje, net neatpazystu savo darbu. taciau del pastabos kad chaosiska viskas, tai pabandysiu tolimesneje kuryboje keisti ta