Is serijos apie Svajotojus

Collapse
X
 
  • Laikas
  • Rodyti
Clear All
new posts
  • greysandman
    Chaoso dainius

    • 2008 01 02
    • 67

    Is serijos apie Svajotojus

    Sios kelios istorijos yra ypatingu zmoniu, ypatingos istorijos, proza, eilerasciai.
    Kas turi panasiu rasiniu prasau man atsiusti jas i email'a

    Nevertinkit jei pilnai neperskaitet, o jei is pirmo karto nesupratot tai skaitykite dar, ir dar, ir dar karta.

    Aciu jum ir prasau kad perskaite atsilieptumete. Aciu dar karta


    Sis rasinys nera kokio nors zanro, bet man asmeniskai jis labai patinka


    "cinamoninis su imbieru"

    Vis dėlto,
    Nemoku gyventi.
    O gyvenimas mane moko?

    _ _

    Mane moko pianinas
    Ir kartais atlieka
    Prieblandoj mano kūną.
    Iš pradžių tyliai
    Ir klysdamas
    Švelniai nuslysdamas
    Į antrą oktavą...
    Mano odos glajus
    Ima lietis
    Su dramblio kaulu.
    Kai savo krūptelėjimais
    (cinamono ir imbiero kvapo)
    Apibarstau jį,
    Jis grįžta į vidurį.
    Nes vidurys mums yra pradžia.
    Nes Do yra vidurys.
    Nuo jo (ar jos) galima eiti
    Ir į praeitį, ir į ateitį
    Ir į kitas visatas.
    Ir už tai niekas nebaudžia,
    Ir už tai neskauda.

    Kartais atlieka mane
    Kaip tamsiai mėlyną
    Šilkinį preliudą,
    Kuriame vis dar supasi
    Šilkaverpiai.
    Po kuriuo tamsiai mėlynos
    Baltosios moterys
    Numato savo vaikų likimą
    Ir užburia lopšius.
    Po kuriuo maži apuokai laksto
    Ir spardo akmenukus.

    Kartais šilkaverpiai ima verkti
    Ir pasidaro liūdna,
    Kaip kad matant verkianti šunį.

    Kartais tamsiai mėlyna
    Pražysta dramblio kaulu.
    Ir kartais apuokai
    Spardo cementą,
    Kartais vaikai numato
    Savo motinu mirtį
    Ir barsto jas cinamonu
    Bei imbieru, paguldė į lopšį.

    Kartais mane taip atlieka.
    Ir aš po truputį
    Mokaus gyventi.
    24
    ne, tau tik prie pirmo tilto ir i upe
    0%
    3
    mokytis ir mokytis tau...
    0%
    2
    jei buciau isgeres tai gal...
    0%
    2
    gan gerai bet kazko0 truksta
    0%
    10
    saunu. varyk ir toliau taip
    0%
    7
    juodas teisingas keistuolis
  • Hellsing_lover
    Purinsesu no Darukuneso




    • 2007 02 15
    • 1318

    #2
    Iš tikrųjų labai savotiškas kūrinys, patiko įdomiai perteiktos mintys ir tikrai netikėtai savotiški palyginimai (mažai pažįstantiems pianinus, gali būt sunku suprast )

    Prieina Alucard'as su savo plačiakrašte skrybele prie Raudonkepuraitės ir sako: So, who's the the Little Red Riding Hood now?

    Comment

    • greysandman
      Chaoso dainius

      • 2008 01 02
      • 67

      #3
      Iskart daug nelaukes siulau jums pasaityti antra rasini:





      "Istorija kaip žmonės žiūrėjo į žemę"

      Kaip manot, kodėl filmuose svajotojai dažnai žiūri į dangų?
      Man atrodo, žinau atsakymą. Norit išgirsti? Tada klausykit:

      Pakelk akis į dangų. Susirask akimis dalyką, kurio trokšti. Tada pakelk rankas, atsipalaiduok ir... Svajok.
      Rankos pačios virs sparnais.
      Staiga pajusi, kad galva labai sukasi. Neišsigąsk. Tai siela atsiskiria nuo kūno.
      Tada akimirksniu pradėsi kilt į dangų.
      Lėksi vis greičiau ir greičiau. Visi žemiški dalykai nublanks ir nebedrums ramybes.
      O tada... Pamatysi tai ko nesi dar mačius. Po tavim verks žmonės mirties apkabinti, verks vaikai ir verks suaugę.
      Matysi, kaip vaikai užmiega ir nabepabunda.
      Suprasi, kur gyveni ir pati pradėsi verkti.
      O ašaros kris į žemę, kur žmonės nustebę žiūrės sau po kojom ir nieko nesupras. Bet nei vienas iš jų nepakels galvos.
      Tu skraidysi ir kai jau nebeturėsi ašarų, pasijausi išvargusi ir užmigsi.
      Tuomet krisi ir krisi. O krisdama sapnuosi.
      Sapne matysi neseniai patirta skausmą ir mirtį.
      Kažkur tarp sapnų mėtysis laimes kruopa, bet ji neras sau derlingos žemės.
      Deja...
      Na, o žmonės, ten žemai, tave pajus.
      Gyvai, lyg patys ten būtų, pajus karo siaubą, skausmo saldumą, vienišumo dejones, šaltą bado kankinimą.
      Visi sustos. Stovės ir mąstys. Ir tada...
      Vėl pradės verkti. Verks prarasto laiko, sunaikinto grožio, sugriautų miestų, šalių. Likimu.
      Bet žmonės vis dar žiūrės į žemę. Bet ne aš. Aš pažiūrėsiu į dangų, kur tu krisi, ir man suskaus širdį dėl tavęs.
      Tu tai pajusi ir nubusi. Prie pat žemės sustosi ir tada vėl pakilsi.
      Su slaptu skausmu širdyje vėl pažvelgsi į žemę tikėdamasi pamatyt dar vargo, bet to neišvysi.
      Žmonės sustoję. Nuleidę rankas ir ginklus. Stovės ir tylės. Ir tik iš lėto, pamažu, pamažu gyvenimas tęsis toliau.
      Bet pasaulis bus pasikeitęs.
      Nevyks karai, išnykęs bus rasizmas, socialinė nelygybė, žmonės nekentęs skausmo.
      Norint gyventi gerai nereiks visko aukoti ir tik dirbti ir gyventi tik dėl pinigu.
      Materialusis kultas nebebus svarbiausias.
      Bus vienas tikėjimas, viena kalba, bet visi skirtingi su savo įsitikinimais, kurių niekas nebandys sugrūsti į rėmus.
      Visi skirtingi, visi lygus.
      Bet žmonės vis dar žiūrės į žemę. Jie nepajėgs atsikratyti įsitikinimų. Jie pernelyg tuos įsitikinimus uždarė savo širdyje.
      Bet bus tokių, kurie išdrįs tuos įsitikinimus išmesti.
      Tada jie pažvelgs į dangų.
      Šie žmonės taps Svajotojais.
      Panašus į juos tiek aš, tiek tu, jei supratai, ką norėjau pasakyt.

      žmonės žiūrės į žemę,
      aš stebėsiu tave
      o tu busi danguje,
      nes jei supratai vienatves skausmą - Tu mane pajutai
      Paskutinis pakeitimas nuo greysandman; 2011-03-10, 13:26.
      juodas teisingas keistuolis

      Comment

      • Light
        Rimtas forumo narys

        • 2007 03 31
        • 161

        #4
        Grazu ,graudu trumpai tariant labai gerai ,bet gal prie poezijos perkelt sita?

        Comment

        • greysandman
          Chaoso dainius

          • 2008 01 02
          • 67

          #5
          Autorius Light
          Grazu ,graudu trumpai tariant labai gerai ,bet gal prie poezijos perkelt sita?
          Tai kad cia nevisai poezija...
          juodas teisingas keistuolis

          Comment

          • Light
            Rimtas forumo narys

            • 2007 03 31
            • 161

            #6
            Poezija siaip nebutinai rimuotis turi.Siais laikais isvis tokiu eilerasciu mazai beliko...Cia ne proza irgi tai perkelt reiktu prie eilerasciu.
            Admino zodis bus?

            Comment

            • greysandman
              Chaoso dainius

              • 2008 01 02
              • 67

              #7
              Dabar dedu jau treciaji darba. Labai tikuos kad jis visiems patiks.




              Kaip skruzde kiekviena ryta atsikeli ir net negalvodama kam, ciumpi savo darbus i rankas ir leki net neatsisukdama – kaip uzsukta masinele, be perstojo sukdama ratus, tarsi uzstrigusi kartoji ta pati rankos mosta, lupu kampuciuose sustnigususios sypsenos likuti.. sokineji per balas link pirmos stoteles, kur stoviniuoja zmones panasus i grybus pasislepusius nuo slapio ir graudaus lietaus po placiais lietsargiais. Jie taves nepastebi – tu juos stebi, typciodama ant mazu kojyciu, nes esi skruzde. Gal tavo pasaulis per mazas, kad ji suprastu grybu sirdys, gal skubus tavo zigsniai besislepentiems nuo lietaus laso nepavejami?

              Bet tu juk zinai tiksla, link kurio juda tavo kunelis. Tu juk zinai, kad nera kelio, kuris nevestu ten, kur eini. Tau nereikia pakeleivio begant slapia gatve, kuris tik apsimeta draugu. Tau nereikia laso lietaus ant smulkaus peties, kad numalsintum troskuli. Tau reikia tikslo, to vienintelio, gal net ir neapsiekiamo. Svarbiausia, kad tu uodi jo kvapa, jauti jo tylu buvima kiekviename judejime...

              I prieki...



              Is skruzdes grazaus gyvenimo.



              Gyvenantis žemėje, nesupras, ką jaučia gyvenantis danguje – kaip ir paukštis šliaužiančio. Ten viskas kitaip –spalvos turi kita atspalvi, net kvapai skirtingai kutena nosį, meilė ir ta kitaip valgoma. Ten, aukstai daugiau vilties, daugiau sapnų, kurie išsipildo, daugiau minčių, kurios tampa veiksmu. Būtant tenai, tavęs neklausia iš kur atėjai, ką palikai, kada išeisi. Ten Tu esi klausimas ir atsakymas.

              Galiu paklaust? Ar kada verkei nežinodamas kodėl?-

              taip.
              O aš žinau kodėl. Verkei nes ten, kur nėra tavęs yra geriau. Tu nori ten, bet negali, nes esi čia ir dabar – pririštas, prie lovos, kurioje sėdi, prie arbatos puodelio su medum ir citrina, kuris padės sušilti, prie gatvės, kuria vaikštai kiekvieną slapia rytą.
              Žinai išeiti?
              Galbūt.. ne, nežinau.
              Paleisk save, leisk minčiai skristi. Užsimerk, juk mintis keliauja greičiau nei žodis, greičiau nei laikas. Nors ir trumpam, bet būsi ten, kur nori. Ten galės būt tikrasis tavo gyvenimas, o buvimas čia – tik stotele, pakeliui i ten..., mažas tavo sukurtas paveikslėlis, kintantis kitų akyse.



              Kažkas pažiūrės iš dangaus...

              Stinklinem akim,

              Kurios kūna nupraus.

              Ir dar ..

              Pažiūrės iš tenai,

              Bet...

              Tu nespėsi pakilt taip aukštai.

              -------------------------------------

              Dega lapai nakty...

              Ar matai kur eini?

              Tavo pedos paklys

              Jas ugnis pražudys.

              -------------------------------------

              Akys baltai..

              Blizka taip lyg balti angelai.

              Man patinka

              Sparnai..

              Paskraidink ir mane Tu su jais.

              -------------------------------------

              Trumpas miau..

              Mano lange.

              Pratrūko katė...

              Pamatė... einant gatve.


              Akys pilkos ir senos..

              Ant purvino sniego pusnies

              Nesiskiria niekuo nuo dulkes

              Ant mano peties.

              --------------------------------------

              Gurkšnis arbatos

              Skausmui nuryti

              Pirštas ant lūpų

              Likučiams valyti.


              Laša po vieną

              Gal net po du

              Arbatos lašeliai

              Po mano padu...


              Sugėrė Sugėrė

              Surinko Surinko

              Neliko demės Paliko vilties.

              ------------------------------------------

              Medum iškvėpinta..

              Arbata išvirta.

              Tu nori?

              Išgerk..

              Jei naktis nemiela.
              Paskutinis pakeitimas nuo greysandman; 2010-01-14, 20:14.
              juodas teisingas keistuolis

              Comment

              • greysandman
                Chaoso dainius

                • 2008 01 02
                • 67

                #8
                Sveiki,

                __________________________________________________ _________________


                Tustuma

                Nelaisve,pyktis,neviltis,
                Aplanko kaip likimo butinybe,
                Ir kerta, lyg koks kirvis,
                Apima samones vingius.

                Mus smegenys uzvaldytos ispuikimo
                Jos nieko vertos kaip kempines
                Atsiraitojusi rankoves beprotybe
                Stai tuoj ateis kaip slauge gydytojos beprasmybes

                As atsinesiu dideli kotleta
                Kurs is zmogienos padarytas
                Toks labai veju pamyletas
                Istrauktas is ugnies ,smeliu apibarstytas

                Ir duosiu ji, iteiksiu pykcio sielvarto karaliui
                Kursai atskries su juodvarniais juodais kaip anglys
                Ir paims sia dovana, nunes i beprasmybes saly,
                Pakils su veju blaskomas vandens ploveju, pakils aukstyn kur ner zmoniu ir vejo

                Stai as pazvelgsiu jajam i akis,izvelgsiu tustuma ir banaluma visko
                Tik pereis saltis per aki ir pasiliks joje kaip mazas stiklinis rutuliukas
                Reiks atsistot ant savu koju, zengt tolyn i horizonto tolumas
                Nors nieko ten nebus tik melynas dangus ir rukas pilkas ir velyvas

                Stai juodas paukstis skrenda danguje
                Ir nesa MANO BUVUSI GYVENIMA
                KURIO NEBUS, NEBUVO IR NERA
                Tai tik mano isivaizdavimas

                As prisiminsiu pykcio sielvarto akis
                Tokias gilias, bet tokias tuscias
                Kurios man sako: tuscia viskas cia
                Ir tu pats cia tustesnis uz tustybe...
                Paskutinis pakeitimas nuo greysandman; 2009-05-31, 15:16.
                juodas teisingas keistuolis

                Comment

                • greysandman
                  Chaoso dainius

                  • 2008 01 02
                  • 67

                  #9
                  Sveiki dar karta,
                  visai nelaukdamas iskart dedu dar viena kurini

                  __________________________________________________ _________________


                  Zvaigzdes danguje

                  Zvaigzdes negesta danguj
                  Sviecia iliuzija kuria
                  Visatos platybiu mirazas
                  Visiems galvas dumia

                  Zvaigzdes krenta zemyn
                  Pro saly pralekdamos sako:
                  Zmogau pazvelki aukstyn
                  Tai zvaigzde tau iliuzija kuria

                  Uzgesta beribej tamsoj paskutine zvaigzde
                  Ruosiuosi kelionej i jas, i tas kurios i mane nebeziuri
                  Pasieksiu ta lygi iliuzijos kuris nepasiektas zmoniu
                  Pasieksiu uzgesusias zvaigzdes, pirmasias laidotuves joms surengsiu

                  Vakaro sutemos pradeda leistis
                  Laukiu zvaigzdziu, laukiu tu kurias ruosiuosi teisti
                  Zvelgiu as i zvaigzde dangui
                  Tuoj,tuoj pradesiu kelione

                  Pasirengusios akys, pasirengusios kojos
                  Tiktai dvasia nepasirengus
                  Vistek lengvu burtu buriu
                  Kur as keliausiu ir kiek busiu

                  Vistie as busiu ten - ne tu
                  Lengva ranka sau ateiti planuoju
                  Tiktai staiga - mirtis,
                  Nunumatytas veiksmas
                  Man sugadino viska ka sukure mano mintys
                  Sugriove manaji pasauli ir viltis
                  Nors man jau nesvarbu...
                  As link zvaigzdziu...
                  Paskutinis pakeitimas nuo greysandman; 2009-05-31, 15:16.
                  juodas teisingas keistuolis

                  Comment

                  • greysandman
                    Chaoso dainius

                    • 2008 01 02
                    • 67

                    #10
                    Sveiki,
                    uzmetysiu jus dabar kuriniais.



                    __________________________________________________ _______________



                    O amzinybe...

                    Viena diena, ar laikas bega?
                    Ar krauja nesa laiko tekmes?
                    Nejau vel teks liudeti laiko tekmes blaukiant
                    Tu likai cia , as ejau pirmyn
                    As tau paminkla pastaciau
                    O ryt ir vel tave prakeikiau jau,
                    Kodel tu cia , o as kitur?
                    Kur mano tos , bejausmes aimanos,
                    Nejau suvalgiau jas rytoj?
                    Kodel likimas dalgi dave i rankas,
                    o mes jo vel nepanaudojom
                    O amzinybe kreipiuosi i tave
                    O nemirtingume ir nezmoniskume
                    Leisk man vel apkabnt tave
                    Leisk vel pazvelgt tavojon gilumon
                    Ir vel mūs mylimojoj amzinybej pamatyt...
                    Paskutinis pakeitimas nuo greysandman; 2009-05-31, 15:17.
                    juodas teisingas keistuolis

                    Comment

                    • greysandman
                      Chaoso dainius

                      • 2008 01 02
                      • 67

                      #11
                      Sveiki
                      dar darbas. savotiskas.apie mirti



                      __________________________________________________ _________________


                      Mirtis

                      Uzpucia zvake nakty
                      Pasiima visus ka pamato kely
                      Tai pilka pribuveja tamsos
                      Kurios nesimato net ryskiausioj sviesoj

                      Miries gniauztuose gyvenam visad
                      Nepamirsate jos niekad
                      Jos juodame rube supames pabude
                      Link jos keliu visad keliaujam

                      Uzmirsti lapai ir uzmirsti zodziai
                      Jie palengva eina link jos visada
                      Musu kunai, kazkieno nuodemes
                      Neplauti puodai ir viskas
                      Kazkada butinai jai atsiduos...

                      Ji tai kas naikina tikrove
                      Ji tai kas sugriauna suvokima
                      Nepavaldi niekam
                      ir iklainta amzinybej
                      Mirtis, pirmas ir paskutinis nesuvokiamas tavo tikrovej..

                      Mirtis , beribis seselis matantis musu veiksmus
                      Mirtis , beribis laukimas kazko ko nebus
                      Mirtis , kazkas besedys kaireje
                      Mirtis , tai niekas, o gal niekas tai as?
                      Paskutinis pakeitimas nuo greysandman; 2009-05-31, 15:16.
                      juodas teisingas keistuolis

                      Comment

                      • migliute
                        start wearing purple

                        • 2008 08 23
                        • 51

                        #12
                        kolkas spejau tik pirma perskaityt. trumpai tariant patiko
                        itraukia. eilerastis galetu but ilgas, nepabostu. bet gerriau kaip yra.
                        pliusas dar tas kad primena drauges kuryba, tai sentimentai uzpuole
                        saunuole Egle
                        Whoop-de-fuckin'-do

                        Comment

                        • greysandman
                          Chaoso dainius

                          • 2008 01 02
                          • 67

                          #13
                          siulau skaityti viska nuo pradziu. taip mano nuomene idomiau
                          juodas teisingas keistuolis

                          Comment

                          • greysandman
                            Chaoso dainius

                            • 2008 01 02
                            • 67

                            #14
                            Sveiki,
                            metu dar viena darba, man asmeniskai this one is TOP 1



                            __________________________________________________ _________________


                            Prakeikta priederme

                            Zmogus prazuvo ir paskendo tarp minciu
                            Prakeikta priederme ir prakeiktas veiksmas
                            Nevertas buti, jam neverta stengtis
                            Mitis jam atpildas uz egoizmo minti juoda

                            Iskris is metu , iskris is zemes prieglobscio
                            Tegul praeities sukurin krinta
                            Nevertas zemes ir nevertas meiles
                            Nevertas prieglobscio,jam tik mirtis skirta.

                            Tegul juoda spalva nudazo veida,
                            Tegul uzspaudzia venas pyktis jojo
                            Ir nieks lai neprisimins jo
                            Tegul palieka jisai uzmarsty

                            Daug pikto pridare daug pikto darys
                            Tegul jo veida veikiai nudazo neviltis
                            Gyvena savy kaip prakeiktas dagys
                            Visiem pragaisti nesa , vaidina jog jis ne kvailys

                            Kvailumas akyse, o protas tegul bus jojo mirtis
                            Nebera iseities jis per didelis kvailys
                            Uz nulaustaja saka, uz nuskriausta gyvuna
                            Uz nusauta pauksti ir uz gamtai nenuolankuma
                            Uz iskirta miska, uz minti ta kuri kuri troksta naikinti
                            Uz supurvinta vandeni ir sunaikinta gyvunu rusi
                            Mirtis uzmokestis uz tai, tai tavo palikimas , tavo prakeiktas likimas...

                            Neatleis nei pauksciai, neatleis nei gyvunai
                            Lai prakeiktas gyvenimas tavo supuna
                            Neuzteko uolu, neuzteko gyvenimo vietos.
                            Neuzteks ir skausmu, neuzteks ir tavuju ligu tau paskirtu

                            Neisgydys zmogus, neisgydys gamta
                            To tu nevertas , neverta tavoji gimtoji galva
                            Nera dvasiu , nera tavojo dievo
                            Mirtyje tu kankinsies uz savo ereziju pievas.

                            Uz sudeginta miska, uz miestu statyba
                            Uz milziniska nama, gamtos nebuvima ir josios tersima,
                            Uz nuskinta gele, uz debesu naikinima
                            MIRTIS IR SKAUSMAS TAVASIS LIKIMAS!
                            Paskutinis pakeitimas nuo greysandman; 2009-05-31, 15:17.
                            juodas teisingas keistuolis

                            Comment

                            • Airiz
                              מיד





                              • 2004 01 09
                              • 1656

                              #15
                              Šitoje kūryboje DEPRESIJA aukštinama ar kaip?
                              Juoda..mirtis..meilės nėra... kartais pasiilgstama normalios poezijos, prozos, o ne vien varymo į vienus vartus, kol saulė šviečia labiau reikia apie gyvenimą galvot daugiau, o nebandyt "skandintis" tokioje kūryboje..
                              kaip savo žanrui gal ir nieko, bet labiau tiems kas sau nepriklauso

                              Comment

                              Working...