Sios kelios istorijos yra ypatingu zmoniu, ypatingos istorijos, proza, eilerasciai.
Kas turi panasiu rasiniu prasau man atsiusti jas i email'a
Nevertinkit jei pilnai neperskaitet, o jei is pirmo karto nesupratot tai skaitykite dar, ir dar, ir dar karta.
Aciu jum ir prasau kad perskaite atsilieptumete. Aciu dar karta
Sis rasinys nera kokio nors zanro, bet man asmeniskai jis labai patinka
"cinamoninis su imbieru"
Vis dėlto,
Nemoku gyventi.
O gyvenimas mane moko?
_ _
Mane moko pianinas
Ir kartais atlieka
Prieblandoj mano kūną.
Iš pradžių tyliai
Ir klysdamas
Švelniai nuslysdamas
Į antrą oktavą...
Mano odos glajus
Ima lietis
Su dramblio kaulu.
Kai savo krūptelėjimais
(cinamono ir imbiero kvapo)
Apibarstau jį,
Jis grįžta į vidurį.
Nes vidurys mums yra pradžia.
Nes Do yra vidurys.
Nuo jo (ar jos) galima eiti
Ir į praeitį, ir į ateitį
Ir į kitas visatas.
Ir už tai niekas nebaudžia,
Ir už tai neskauda.
Kartais atlieka mane
Kaip tamsiai mėlyną
Šilkinį preliudą,
Kuriame vis dar supasi
Šilkaverpiai.
Po kuriuo tamsiai mėlynos
Baltosios moterys
Numato savo vaikų likimą
Ir užburia lopšius.
Po kuriuo maži apuokai laksto
Ir spardo akmenukus.
Kartais šilkaverpiai ima verkti
Ir pasidaro liūdna,
Kaip kad matant verkianti šunį.
Kartais tamsiai mėlyna
Pražysta dramblio kaulu.
Ir kartais apuokai
Spardo cementą,
Kartais vaikai numato
Savo motinu mirtį
Ir barsto jas cinamonu
Bei imbieru, paguldė į lopšį.
Kartais mane taip atlieka.
Ir aš po truputį
Mokaus gyventi.
Kas turi panasiu rasiniu prasau man atsiusti jas i email'a
Nevertinkit jei pilnai neperskaitet, o jei is pirmo karto nesupratot tai skaitykite dar, ir dar, ir dar karta.
Aciu jum ir prasau kad perskaite atsilieptumete. Aciu dar karta
Sis rasinys nera kokio nors zanro, bet man asmeniskai jis labai patinka
"cinamoninis su imbieru"
Vis dėlto,
Nemoku gyventi.
O gyvenimas mane moko?
_ _
Mane moko pianinas
Ir kartais atlieka
Prieblandoj mano kūną.
Iš pradžių tyliai
Ir klysdamas
Švelniai nuslysdamas
Į antrą oktavą...
Mano odos glajus
Ima lietis
Su dramblio kaulu.
Kai savo krūptelėjimais
(cinamono ir imbiero kvapo)
Apibarstau jį,
Jis grįžta į vidurį.
Nes vidurys mums yra pradžia.
Nes Do yra vidurys.
Nuo jo (ar jos) galima eiti
Ir į praeitį, ir į ateitį
Ir į kitas visatas.
Ir už tai niekas nebaudžia,
Ir už tai neskauda.
Kartais atlieka mane
Kaip tamsiai mėlyną
Šilkinį preliudą,
Kuriame vis dar supasi
Šilkaverpiai.
Po kuriuo tamsiai mėlynos
Baltosios moterys
Numato savo vaikų likimą
Ir užburia lopšius.
Po kuriuo maži apuokai laksto
Ir spardo akmenukus.
Kartais šilkaverpiai ima verkti
Ir pasidaro liūdna,
Kaip kad matant verkianti šunį.
Kartais tamsiai mėlyna
Pražysta dramblio kaulu.
Ir kartais apuokai
Spardo cementą,
Kartais vaikai numato
Savo motinu mirtį
Ir barsto jas cinamonu
Bei imbieru, paguldė į lopšį.
Kartais mane taip atlieka.
Ir aš po truputį
Mokaus gyventi.
Comment