Hmm... kai depresija užpuola...
Spoileris:
-
Spoileris: -
Čia mano naktinės mintys, kurios nemigos metu lindo į galvą ir buvo užrašytos apie 4h nakties... Taigi tikriausiai bus klaidų
Nieko gero, bet paskaitykit kam įdomu 
NAKTIS
Ir vėl naktis. Naktis... Naktis - magiškas metas. Gal magiškas ne tas žodis. Tiesiog naktį viskas kitaip negu dieną. Tu matai viską kitaip: arba blyškiau, arba aiškiau. Ir jauti kitaip. Ašaros, pralietos naktį, kitoks skonis... Sūresnis? O gal kaip tik saldus? Kas žino... Naktį gulėdamas lovoje gali kaip niekad stipriai pajusti palaimą arba mirties alsavimą. Guli atsimerkęs, žiūri į įsivaizduojamus daiktus ir galvoji: "aš turiu viską, ko žmogus gali trokšti... Aš visa tai turiu... Visa tai mano...". Arba guli ir girdi tiksintį laikrodį ir galvoje šmėkšteli mintis: mano minutės suskaičiuotos... Arba tiesiog miegi. Arba galvoji. Arba svajoji. Arba lauki. Arba nelauki. Būna naktų, kai guli lovoje su nekantria išraiška ir šypsena veide. Rytojus tiesiog negali ateiti pakankamai greitai, ir belieka tik gulėti lovoje su nekantria išraiška ir šypsena veide ir skaičiuoti sekundes, minutes, valandas... Būna naktų, kai suirzęs ir susigūžęs į kamuoliuką guli lovoje. Ir nekenti pasaulio. Ir nekenti rytojaus. Ir galvoji, kad norėtum jog viskas prasmegtų skradžiai. Kad ši diena būtų paskutinė. Kad naktis padarytų stebuklą ir ištrintų sunkų rytojų. Kad įvyktų pasaulio pabaiga. Pabaiga... Pabaiga ko? Manęs, tavęs, jos, jo, namo, stiklinės, upės, duonos, lietaus, juodo, balto, visko, nieko... Pa-bai-ga... Pasaulio pabaiga. Ir tada pagalvoji: ar norėtum pamatyti šį reiškinį? O gal norėtum miegoti? Daugelis žmonių bijo, ir norėtų viso to nematyti. Daugelis tų, kurie sako, kad nebijo, bijo labiau už tuos, kurie tai pripažįsta. Visi jie norėtų miegoti. Nugrimzti giliai į savo pasamonę. Ir neišplaukti. Ten paskęsti. Pasilikti taip ir toliau, todėl kad pabudęs nieko nerastum. Net savęs paties. Arba galima pasirinkti stebėti. Galima plačiai atmerkus akis su nesveika grimasa stebėti pasaulio pražūtį. Stebėti vieną po kito į šipulius sprogstančius pastatus. Stebėti, kaip dingsti pats... Juk tai toks reginys, kurį galima pamatyti tik kartą per gyvenimą... Nors tas gyvenimas ir baigiasi po sekundės... Baigiasi tavo noru... Nes galbūt naktis išklausė tavo nebylaus prašymo... Ir tada ištrykšta ašara. Tada pajunti nakties ašaros skonį... Ji karti ar saldi?.. Tada pajunti, kad nebenori neaiškios nakties. Nori dienos. Ji yra blyškesnė arba aiškesnė. Dieną viską jauti įprastai. Dieną nesusimąstydamas tiesiog gyveni. Ir būni viskuom patenkintas. Bet tada vėl ateina naktis...Comment
-
Nepasisavinu Lietuvių kalbos mokytojos autorinių teisių... O gal ir nejos bet žodžiu jos sakytas eilėraštis:
Fu** is funny,
Fu** is cool
Fu** your teacher
Fu** your school.
: DD
Comment
-
Apsėstas svajonės
Aiški užduotis pasistengti, kad nepabėgtų viltis. Kur plaunama mano gyvenimo valtis? Kas geriau? Ilga kartis, bartis, kartis ar pasigerti ? Vis tiek negali daug ko sau leisti. Tavo sąskaita tokia tuščia, kad gali dievų melsti. Arba belsti ir ramentus remti.
Pasilaikyk savo individualumą.
O ne bandyk iš gydytojo nusipirkti invalidumą. Jis naudingas, tik kai matai autobusą. Geriau tada į armiją pas Harusą-Husarą greitą kaip girtą Ikarą.
Ten pūsk dūmus ir juokis sau į ūsą. Gal atšvęsi kareivišką tūsą.
Va jau atvažiuoja policija nuo Basanavičiaus gatvės, ten kaip visada laisvi maži šunys ir pavojingos tapkės.
Agurkėliai draugiškai tave priims į žalią tūsų autobusą.
Bet iki tol aš turiu rasti būdą, kaip uždirbti aukso prūdą.
Pinigai judina korupciją, o korupcija judina visus stiprius ar silpnus.
TAIGI ATSIPŪSK>
Mano padėtis nėra paprasta, kaip tavo mokytojos Onos Galvanauskienės-Duobės lygtis.
Čia dar nėra rasta funkcija ar aiški paskirtis. Kol kas mano svajonė, tik pikseliai tavo ekrane, bet tikiu tu suprasi mane.
Juk yra tiesos tame, kad svajonės pildosi, aha.
Istorijos ir rimai užpildo lapą savaime.
Eik kapoti velnių savam kaime ar mieste, gal netgi vienkiemyje ar ežere.
Rimtai aš norėčiau uždirbti 450 milijonų per metus iš savo rašliavos, tik iki to kaip pėsčiomis iki Garliavos.
Man reikia HP ir manos, tegu kritikai mėšlą mano. Ar dar nesakiau kas labiausiai kritikuos laimės Converse batus.
Tegu klaviatūra tampa nebyli, jei neturi ką pasakyti, brolyti ar mergyte iš nuotraukų, ne visada gali pasakyti...
Tegu rankos pailsi dar pirštai neištino nuo maigymo ENTER nusitrynė negerai visai.
Visiems reikia lengvos gitaros ir 90 muzikos aidų.
Tam nereikia Adido treningo.
Gala nesumokėjai 45 centų už šitą rimą.
Nors aš dėl jo vargau kaip Gorila
Merginų papročiu duok nors papildymą
Bitė, Tele 2 ar vokiškas tinklas.
Vis tiek nuo lubų byra tinkas.
Čia mano kambario kvadratas.
Serialas Domo barakas.
Aš scenaristas, o tu statistas.
Alaus buteliukas komedijos duoda pakeistas statusas
Daužaus padais ir verda, galėtum pagalvoti esu nusivylusi namų šeimininkė
Koks dievas mane čia įkinkė.
Šviečia ankstyva saulytė
Lauke graži raudonplaukė katytė
Ant stalo pypkytė
Dar turim ką surūkyti.
Nesigąsdink, tik tabakas ir medus kaip gyvenimas saldus padauginus kartusPaskutinis pakeitimas nuo Light; 2010-03-14, 18:16.Comment
-
light pralinksmino kurinukas toks chaotisko modernizmo pavyzdys ^^Society is a market where we sell our soulsComment
-
Iš kur man žinoti ?
Lengvas priedainis ir pianinas šiek tiek bugnų.
Ateitis galbūt bus žalia ir turtinga
O,gal pilka ir liūdna
Ne nuo mano valios priklauso jos eiga.
Man dar nėra ne dvidešimties metų
Bet būtų įdomu sužinoti kas bus pakeitus 40 batų
Po 40 metų ar turės kuo pasigirti šalys baltų ?
Ar pasisuks kas nors kitaip su laiku ratu.
Nežinau aš ne pranašas ar turgaus būrėjas
2012 apokalipsė man tik nesąmonių vėjas
Nemanau,kad mus ištrins kūrėjas
Greičiau ateityje sudegins kvailius jų godumas tarsi Prometėjas
Kas be atsitiktų aš norėčiau likti tuo pačiu
Pasilikti ramiu,bet kovingu svajokliu
Rauti leidyklų savininkams skalpus ir be kapoklių
Rasti pora smagių kvatoklių.
Nemanau,kad ateitis atneš mums laimę ir aukso amžių
Greičiau daugiau skrandžio opa sergančių ir dėl savo likimo verkiančių.
Visus peikiančių ir nieko reikšmingo nedarančių visada tuos pačius niekus malančių.
Daugėja šunų savo artimo kraują lakančių ir artimus skaudinančių.
Lietuva jau 20 metų gyvena vienoj ar kitoj krizei. Baisu pagalvoti kokioje duobėje sėdėsime ateityje
Gal mūsų jau nebebus pasaulio žemėlapyje ir žmonių atmintyje. Esame maža tauta su maža šalimi lyg ašara,gal dėl to nesibaigia ašarų lavina. Galbūt dėl to korupcija ėda mus savo rūgštimi?
Ar egzistuoja viltis išgyventi ir netapti mirusia rūšimi kai puse mūsų gyvena ne Lietuvoje ir neišliko sau ištikimi ?
Gal dėl ir geriausia nebūti pranašu nei savam nei svetimam kieme.
Tiesiog nesitikėti nieko iš ateities lyg nesitiki vyno tuščiame kubile
Gal ir neteisinga bei bjauru,bet visi turime likti stiprūs tame pačiame purve.Comment
-
Tagi Šį eilėraštuką sukūriau per 10 minučių, tai negali būti nieko gero, bet tikiuosi bent kam nors patiks
Laisvas paukštis
Aš noriu išskristi kaip laisvas paukštis
Palikęs už savęs šią žemę tylią,
Palikęs žmones, kurių nemyliu,
Pakilti drąsiai į žydrą dangų...
Aš noriu išskristi kaip laisvas paukštis
Kad manęs žiauri tamsa neliestų,
Kad nieks iš žemiau manęs nekviestų
Aš noriu palikti šitą miestą...
Aš noriu išskristi kaip laisvas paukštis
Kad tik galėčiau toli keliauti,
Kad niekas čia manęs nesugautų,
Tiesiog pasitraukti iš karo lauko...
Aš noriu išskristi kaip laisvas paukštis
Kad aš paskutinį skrydį pradėčiau,
Kad bent kartą į žemę iš aukštai pažiūrėčiau,
Kad mane galiausiai nušauti galėtų...Comment
-
Vienas iš mano rašliavos:
Giliai širdyje
Toj kertelėj tarp skausmo ir nerimo
Subtili tuštuma
Palikta to beverčio gyvenimo.
Klaidžios pelkės minčių
Paskandina kiekvieną, kas bando
Man suteikti vilčių
Prisiliest prie negyjančio rando.
Juodą rožę nuskink
Suvaryki spyglį po vieną,
Giliai beski širdin,
Kad ilgai atsiminčiau tą dieną.
O kai kraujo lašai
Nuspalvina rūkstantį rytą
Nesakyk per vėlai
Buvo šis kartas, bus dar ir kitas.
Nesakyk, kad sujaudino
Šios beviltiškos mano agonijos,
nes perkūnas tik griaudėjo,
kai rašiau šias eiles sėdint rojuje.Comment
-
Dar viena nesąmonė...
Svajonė
Paskendo jūroje sena mana svajonė...
Kas paskandino ją?
Ar aš? Ar tu?
Vėl neša vėjas veltui šią dejonę,
Juk neišgirs jos nieks -
Ji rūke sukasi ratu.
Svajojau aš turėti gyvą lėlę,
Kad ji atstotų man neesamus draugus.
Bet ošė bangos ir ledu pavirtę
Svajinės dužo į mažyčius šipulius.
Svajojau aš tave kada sutikti.
Sakei kad tai žinojai;
Sakei, kad mane kažkadatai sapnavai.
Bet vėjas pūtė, ir lietingą vieną dieną,
Galų gale ir tu, mielasai, mane palikai...
Svajonės dužo, skęsdamos ar neštos vėjo.
Dažnai verkiau, tačiau tikėjau aš,
Tikėjau su kaupu.
Visgi dangus išpildė vieną mano svają -
Dabar aš miegu amžinu miegu.
Nieko gero, ar ne?
Žinojau, kad neturiu talento rašyti...
Comment
-
Comment
-
Nemoku kurt lietuviškų eilėraščių, bet angliškai kažkas išeina Čia iš nuobodulio pamokoj parašiau:
You can't run.
You can't hide.
You can't survive.
You just must sit here
and wait for the death.
Lass'o žodžiai Arme'i: (tiem kurie žino Grand Chase, supras apie ką aš)
Spoileris:Well, I will never log in to this account again T_T Bye bye all
Love ya! 
Comment
-
No no no...
Neverk mažyte
Žinai, kad turiu išvykti
Tu nebūsi vieniša
Riteris tave gins
gera kaip aš (wtf?)
Palauk kada aš grįšiu.
Gal geriau jau lietuviškai tu rašyk, nes net ir mokant anglų kalbą sunku kurt eiles, o čia, na banalybių banalybė, kurią per kelias sekundes galima sugalvot, tiksliau nesugalvot, o parašyt, ba panaši rašliava girdima pigiose popso dainose:
I miss you baby,
but I can't go away
cause I love you so much
that stars blind my day
...
forget what i said
just be with me baby
I didn't mean to upset
come with me baby.
Vo, super ane? Tiesą sakant ne, tai nėra originalu ar gražu ar įspūdinga (etc.)
Rimas pagyvina tokias nesąmones, tačiau vis vien jokio literatūrinio grožio čia nematoma, tokie dalykai tinka į 12-14metės dienoraštį pasirašyt.
Ir aišku vėl kartojuosi, lietuviškas darbas = gražiau skaitosi, nei užsienietiškas. Paauglių mitas, kad viskas kas anglų kalba, daug geriau skamba nei gimtąja. Tai yra netiesa.Comment
-
Kažkas Pasakė
Kažkas pasakė - ne, deja,
Nėra nieks amžina šioj žemėj.
Jis tai žinojo, bet staiga,
Likimas jam pastojo kelią,
Suteikdamas jam naują viltį
Mylėti amžinai ir kilti.
Ir pasakyti tam kažkam -
Tu neteisus, žinok tai sau.
Lalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalala lalalala
Comment
-
The last
The last bell tolls,
As I walk down the school halls.
The last step I take,
Before the doors of childhood brake.
The last moment of silence,
Where everyone...
The teachers.. The children..
And all of our friends meet.
And the last breath we take,
Before we meet our fate...
We shall march for everyone's sake,
By the road that we're willing to take,
For the life that we will create.
Toks kaip ir eilėraštukas susisuko galvoje, jei jį taip galima pavadint, po paskutinio skambučio. Sveikinu visus abiturientus
Visokių būna, visokių ir reikia.Comment
-
Kadangi pasakiau ką manau apie šį grožį private, čia parašysiu tik kelis žodelius. Nu nuostabu, nieks taip apie mokyklą negalvoja kaip Tu...The last
The last bell tolls,
As I walk down the school halls.
The last step I take,
Before the doors of childhood brake.
The last moment of silence,
Where everyone...
The teachers.. The children..
And all of our friends meet.
And the last breath we take,
Before we meet our fate...
We shall march for everyone's sake,
By the road that we're willing to take,
For the life that we will create.
Toks kaip ir eilėraštukas susisuko galvoje, jei jį taip galima pavadint, po paskutinio skambučio. Sveikinu visus abiturientus
Purfect kūryba, tobulėki~ :3
Comment
Comment