Neseniai pradėjau rašyti fanfiction, ir pusė jo yra anglų kalboje , o kita pusė - lietuvių. Padedu dalį lietuviškosios versijos, tikiuosi kam nors patiks , tai ką darau.
Paaiškinimas :
Kūrinys vadinasi Aš.
Veiksmas vyksta 2156 metais Londone.
Pagrindinė veikėja - mergina Samanta. Jai yra 25 metai.
Yra ir daugiau veikėjų, bet tik vienas iš daugelio pasirodo šioje ištraukoje.
Vasaros naktis. Danguje mėnulį slėpė juodi tamsūs debesys. Jie tarsi tyčia ten stovėjo ir nejudėjo, o miestas skendėjo tamsoje. Vien tik reklaminiai stendai savo neoninėmis šviesomis spindėjo gatvėse ir šaižūs muzikos garsai skambėjo gatvėse. Žmonės, tarsi nieko negalvodami, slankiojo gatvėmis klausydamiesi tos garsios muzikos ir padangų žviegesio. Virš pastatų nuaidėjo tylus šūvis, bet niekas jo neišgirdo. Staiga, debesys pajudėjo atidengdami pilną mėnulį. Jo šviesa užliejo gatves ir pastatus. Vienas žmogus užvertė galvą pažiūrėti į jį ir pastebėjo kažką tarsi blykstelint ant stogo, bet kitą akimirką, to daikto ten jau nebebuvo. Žmonės toliau judėjo gatvėmis. Mėnulis visiškai išlindo iš už debesų ir jo šviesa užliejo daugiaaukštį pastatą. Staiga, vienas kambarys tapo užlietas mėnulio šviesos ruožo – šviesa sklido pro mažą skylutę lange. Staiga kažkas ant sienos pradėjo tviskėti nuo šviesos. Sienoje žiojėjo skylė, o joje – kulka. Ant kulkos galo buvo išgraviruoti žodžiai „Dievas yra teisingumas“.
Vasaros rytas. Saulė plykstelėjo pro užuolaidas į tamsų kambarį. Kambaryje visąlaik girdėjosi tiksėjimas – tik, tak, tik , tak... Ritmingas sieninio laikrodžio švytuoklės svyravimas. Bet tas laikrodis ypatingas – laikas jame eina ne į priekį, o atgal. Nors niekas jame nepakeista, bet jis vis tiek tarsi užkerėtas juda atgal. Šalia laikrodžio kabo paveikslas. Tai jauna balerina šokanti savo šokį. Viskas atrodo taip gražiai, bet tamsoje gali įžvelgti prie balerinos kūno pritvirtinus siūlus – ji tarsi marionetė, judanti jos šeimininko paliepimu. Staiga, prie lovos viduryje kambario pradėjo skambėti žadintuvas. Jis užtraukė bosinės gitaros partiją iš žinomo kūrinio. Staiga gniutulas esantis ant lovos sujudėjo. Iš po paklodės išlindo ranka ir pradėjo graibyti žemę aplink lovą ieškodama to žadintuvo. Staiga ji apčiuopė jį ir sviedė į atokiausią kambario kampą. Garsas dingo. Ranka tarsi nusilpusi tabalavo prie lovos. Po keleto minučių tas gniutulas vėl sujudėjo. Iš po patalų išlindo mergina raudonais , kaip obuolio raudonis, plaukais. Ji atsisėdo ir susiėmė savo galvą. Pakėlusi akis pažiūrėjo į laikrodį, jis sukosi atgal rodydamas trečią valandą. Mergina nuspyrė patalus ir atsistojo. Lėtais žingsniais ji nutipeno link lango. Timptelėjusi pižamos kelnes žemyn, ji atitraukė užuolaidas. Kambarį užliejo šviesa. Mergina prisidengė savo akis nuo šviesos blyksnio ir patempė savo marškinėlius žemyn. Ji jautėsi pavargusi. Pastovėjo keletą minučių prie lango žiūrėdama į daugybę pastatų esančių prieš jos langą. Ji atsitokėjo ir pasisuko. Nužvelgė savo kambarį : visur siautėjo netvarka. Knygų stirtos vos laikėsi – jose buvo knygų , kokių tik panorėsi – nuo pasakų iki fizikos vadovėlių ar prietaisų instrukcijų. Visame kambaryje mėtėsi drabužiai. Kur tik jų nerasi (net šaldytuve!). Nešiojamas kompiuteris krovėsi ant šaldytuvo, o kriauklėje gulėjo šūsnis nešvarių indų. Mergina pakreipė galvą ir pažiūrėjo į kitą kambario galą : lova netvarkinga, muzikinis centras aprautas kompaktinėmis plokštelėmis, tualeto durys plačiai atvertos, o ant darbinio stalo gulėjo šūsnis popierių. Mergina lengvu žingsniu patraukė tualeto link. Jis perlipo šūsnis puodelių, žurnalų ir kompaktinių plokštelių, kad patektų ten. Tualetas buvo stebėtinai švarus – viskas buvo tvarkingai sukrauta ir išvalyta. Mergina atkreipė dėmesį į didžiulį veidrodį virš kriauklės. Jame matėsi mergina trumpasi raudonas plaukais, kurie priminė varnos lizdą. Ji šyptelėjo ir nusimetusi drabužius palindo po dušu. Į jos kūną pradėjo kristi šalti vandens lašai. Mergina nuleidusi galvą žiūrėjo į grindis. Ji mąstė. Staiga jai susisuko galva ir pradėjo rodytis įvairūs vaizdiniai. Ji jų nesuprato, bet jų buvo tiek daug, kad jai pasidarė bloga. Paskutinis vaizdinys buvo vyras dėvintis baltą chalatą ir žiūrintis į ją. Jai pakirto kojas ir ji sudribo ant dušo kabinos grindų. Keletą minučių ji tarsi apkvaitusi klūpėjo ant grindų net nejudėdama. Jos galva prašviesėjo. Ji lėtai ir vos galėdama atsistojo ir rankomis įsirėmė į sieną. Staiga nugriaudėjo durų skambutis, bet ji nekreipė dėmesio. Ji toliau stovėjo po šalto vandens srove ir net nejudėjo iš vietos. Staiga pasigirdo garsus triokšt. Ji suvokė, kad išgriuvo jos kambario durys, bet ji nekreipė dėmesio,nes tai buvo įprastas ritualas jos kasdieniame gyvenime nuo tada, kai įstojo į universitetą. Šiandien prasideda jos paskutiniai , penktieji, metai universitete. Ji studijuoja informatiką ir programavimą. Nors tai populiarus mokslas šiuolaikiniame pasaulyje, retai kada sutiksi merginą, gerai nusimanančią šioje srityje. Staiga mergina užsuko vandenį ir atidariusi stiklines duris išlipo iš kabinos. Ji pagriebė rankšluostį ir apsivyniojusi save juo, išėjo į savo kambarį. Jis jau buvo pasikeitęs - ant lovos gulėjo mergina trumpais juodais plaukais ir žiūrėjo į tą platų ekraną, esantį ant sienos priešais lovą, virš muzikinio centro. Mergina stebėjo muzikinę laidą. Raudonplaukė apsidairė, jos drabužiai buvo surinkti, kompiuteris atjungtas ir padėtas ant stalo , o kompaktai tarsi sušluoti į vieną kampą. Ji atkreipė dėmesį į laikrodį ant sienos. Jis buvo sustojęs, o paveiksle šalia spindėjo ta pati balerina , tik kitame judesyje, o tų siūlų jau nebesimatė.
- Labas rytas Samanta, - tarstelėjo juodaplaukė nenukreipdama dėmesio nuo ekrano.
- Labas rytas Lu, - atsakė raudonplaukė.
Samanta atsirėmė į sieną ir stebėjo Lu. Lu tarsi skulpūra stebėjo naują grupes RotC muzikinį klipą. Samanta nusijuokė ir papurtė galvą. Lu nekreipė dėmesio į Samantą. Raudonplaukė lengvais žingsniais pajudėjo link sienos. Prisilietusi prie jos atsidarė spinta. Nors kambarys tikrai mažas, bet spinta tikrai didelė. Ji pažiūrėjo į daugybę drabužių tvarkingai sukabintų ant pakabų. Palietusi keletą, ji pradėjo ieškoti. Praėjo keletas minučių ir ji atsitiesė. Jos rankose buvo vasarinis drabužis – trumpi džinsiniai šortai ir balti baltiniai. Samanta šyptelėjo ir atsitraukė nuo spintos. Durys užsidarė. Pakreipusi galvą ji pastebėjo, kad jos draugė vis dar buvo prilipusi prie ekrano. Ji vėl papurtė galvą ir patraukė atgal į vonią.
Samanta greitai apsirengė ir išėjo atgal į miegamąjį. Lu jau nebebuvo ant lovos, o televizorius jau buvo išsijungęs ir grįžęs į savo pradinę poziciją – specialią landą esančią sienoje. Samanta žengė keletą žingsnių link lovos ir nutraukė patalus. Pakėlusi vieną lovos dalį, gražiai sulankstė patalynę ir sudėjo į specialus gultus. Uždariusi ji truktelėjo rankenėlę, esančią šone lovos, ir lova greitai pakeitė savo formą – ji tapo gražia minkšta sofa. Samanta vėl pasijuto išvargusi, bet ji neturėjo laiko ilsėtis. Atsistojusi ji patraukė link stalo. Ten gulėjo šūsnis prirašytų lapų ir ant viršaus gulėjo kompiuteris. Samanta pritūpė ir iš po stalo ištraukė nedidelę kuprinę. Į ją greitai sumetė keletą tušinukų, tuščių sąsiuvinių ir savo kompiuterį. Ji atsilošė ir nužvelgė savo stalą. Tie padriki lapai buvo nukloję visą stalo paviršių. Ji pradėjo juos rinkti ir dėti eilės tvarka, kai iš virtuvės pasigirdo ūžesys. Tai - skalbimo mašinos ir indų plautuvės ūžimas. Samanta šyptelėjo ir toliau rinko savo lapus. Po kelių sekundžių jos rankoje buvo šūsnis lapų, o stalas net blizgėjo. Lapus ji gražiai sukrovė į savo aplanką, o aplanką įdėjo į kuprinę. Apsisukusi apsidairė, kambarys buvo beveik švarus- liko tik kompaktai ir knygos, bet ji tam nebeturėjo laiko. Iš už kampo galvą iškišo Lu.
Tęsinys bus, jei bus norinčių :P
Paaiškinimas :
Kūrinys vadinasi Aš.
Veiksmas vyksta 2156 metais Londone.
Pagrindinė veikėja - mergina Samanta. Jai yra 25 metai.
Yra ir daugiau veikėjų, bet tik vienas iš daugelio pasirodo šioje ištraukoje.
Vasaros naktis. Danguje mėnulį slėpė juodi tamsūs debesys. Jie tarsi tyčia ten stovėjo ir nejudėjo, o miestas skendėjo tamsoje. Vien tik reklaminiai stendai savo neoninėmis šviesomis spindėjo gatvėse ir šaižūs muzikos garsai skambėjo gatvėse. Žmonės, tarsi nieko negalvodami, slankiojo gatvėmis klausydamiesi tos garsios muzikos ir padangų žviegesio. Virš pastatų nuaidėjo tylus šūvis, bet niekas jo neišgirdo. Staiga, debesys pajudėjo atidengdami pilną mėnulį. Jo šviesa užliejo gatves ir pastatus. Vienas žmogus užvertė galvą pažiūrėti į jį ir pastebėjo kažką tarsi blykstelint ant stogo, bet kitą akimirką, to daikto ten jau nebebuvo. Žmonės toliau judėjo gatvėmis. Mėnulis visiškai išlindo iš už debesų ir jo šviesa užliejo daugiaaukštį pastatą. Staiga, vienas kambarys tapo užlietas mėnulio šviesos ruožo – šviesa sklido pro mažą skylutę lange. Staiga kažkas ant sienos pradėjo tviskėti nuo šviesos. Sienoje žiojėjo skylė, o joje – kulka. Ant kulkos galo buvo išgraviruoti žodžiai „Dievas yra teisingumas“.
Vasaros rytas. Saulė plykstelėjo pro užuolaidas į tamsų kambarį. Kambaryje visąlaik girdėjosi tiksėjimas – tik, tak, tik , tak... Ritmingas sieninio laikrodžio švytuoklės svyravimas. Bet tas laikrodis ypatingas – laikas jame eina ne į priekį, o atgal. Nors niekas jame nepakeista, bet jis vis tiek tarsi užkerėtas juda atgal. Šalia laikrodžio kabo paveikslas. Tai jauna balerina šokanti savo šokį. Viskas atrodo taip gražiai, bet tamsoje gali įžvelgti prie balerinos kūno pritvirtinus siūlus – ji tarsi marionetė, judanti jos šeimininko paliepimu. Staiga, prie lovos viduryje kambario pradėjo skambėti žadintuvas. Jis užtraukė bosinės gitaros partiją iš žinomo kūrinio. Staiga gniutulas esantis ant lovos sujudėjo. Iš po paklodės išlindo ranka ir pradėjo graibyti žemę aplink lovą ieškodama to žadintuvo. Staiga ji apčiuopė jį ir sviedė į atokiausią kambario kampą. Garsas dingo. Ranka tarsi nusilpusi tabalavo prie lovos. Po keleto minučių tas gniutulas vėl sujudėjo. Iš po patalų išlindo mergina raudonais , kaip obuolio raudonis, plaukais. Ji atsisėdo ir susiėmė savo galvą. Pakėlusi akis pažiūrėjo į laikrodį, jis sukosi atgal rodydamas trečią valandą. Mergina nuspyrė patalus ir atsistojo. Lėtais žingsniais ji nutipeno link lango. Timptelėjusi pižamos kelnes žemyn, ji atitraukė užuolaidas. Kambarį užliejo šviesa. Mergina prisidengė savo akis nuo šviesos blyksnio ir patempė savo marškinėlius žemyn. Ji jautėsi pavargusi. Pastovėjo keletą minučių prie lango žiūrėdama į daugybę pastatų esančių prieš jos langą. Ji atsitokėjo ir pasisuko. Nužvelgė savo kambarį : visur siautėjo netvarka. Knygų stirtos vos laikėsi – jose buvo knygų , kokių tik panorėsi – nuo pasakų iki fizikos vadovėlių ar prietaisų instrukcijų. Visame kambaryje mėtėsi drabužiai. Kur tik jų nerasi (net šaldytuve!). Nešiojamas kompiuteris krovėsi ant šaldytuvo, o kriauklėje gulėjo šūsnis nešvarių indų. Mergina pakreipė galvą ir pažiūrėjo į kitą kambario galą : lova netvarkinga, muzikinis centras aprautas kompaktinėmis plokštelėmis, tualeto durys plačiai atvertos, o ant darbinio stalo gulėjo šūsnis popierių. Mergina lengvu žingsniu patraukė tualeto link. Jis perlipo šūsnis puodelių, žurnalų ir kompaktinių plokštelių, kad patektų ten. Tualetas buvo stebėtinai švarus – viskas buvo tvarkingai sukrauta ir išvalyta. Mergina atkreipė dėmesį į didžiulį veidrodį virš kriauklės. Jame matėsi mergina trumpasi raudonas plaukais, kurie priminė varnos lizdą. Ji šyptelėjo ir nusimetusi drabužius palindo po dušu. Į jos kūną pradėjo kristi šalti vandens lašai. Mergina nuleidusi galvą žiūrėjo į grindis. Ji mąstė. Staiga jai susisuko galva ir pradėjo rodytis įvairūs vaizdiniai. Ji jų nesuprato, bet jų buvo tiek daug, kad jai pasidarė bloga. Paskutinis vaizdinys buvo vyras dėvintis baltą chalatą ir žiūrintis į ją. Jai pakirto kojas ir ji sudribo ant dušo kabinos grindų. Keletą minučių ji tarsi apkvaitusi klūpėjo ant grindų net nejudėdama. Jos galva prašviesėjo. Ji lėtai ir vos galėdama atsistojo ir rankomis įsirėmė į sieną. Staiga nugriaudėjo durų skambutis, bet ji nekreipė dėmesio. Ji toliau stovėjo po šalto vandens srove ir net nejudėjo iš vietos. Staiga pasigirdo garsus triokšt. Ji suvokė, kad išgriuvo jos kambario durys, bet ji nekreipė dėmesio,nes tai buvo įprastas ritualas jos kasdieniame gyvenime nuo tada, kai įstojo į universitetą. Šiandien prasideda jos paskutiniai , penktieji, metai universitete. Ji studijuoja informatiką ir programavimą. Nors tai populiarus mokslas šiuolaikiniame pasaulyje, retai kada sutiksi merginą, gerai nusimanančią šioje srityje. Staiga mergina užsuko vandenį ir atidariusi stiklines duris išlipo iš kabinos. Ji pagriebė rankšluostį ir apsivyniojusi save juo, išėjo į savo kambarį. Jis jau buvo pasikeitęs - ant lovos gulėjo mergina trumpais juodais plaukais ir žiūrėjo į tą platų ekraną, esantį ant sienos priešais lovą, virš muzikinio centro. Mergina stebėjo muzikinę laidą. Raudonplaukė apsidairė, jos drabužiai buvo surinkti, kompiuteris atjungtas ir padėtas ant stalo , o kompaktai tarsi sušluoti į vieną kampą. Ji atkreipė dėmesį į laikrodį ant sienos. Jis buvo sustojęs, o paveiksle šalia spindėjo ta pati balerina , tik kitame judesyje, o tų siūlų jau nebesimatė.
- Labas rytas Samanta, - tarstelėjo juodaplaukė nenukreipdama dėmesio nuo ekrano.
- Labas rytas Lu, - atsakė raudonplaukė.
Samanta atsirėmė į sieną ir stebėjo Lu. Lu tarsi skulpūra stebėjo naują grupes RotC muzikinį klipą. Samanta nusijuokė ir papurtė galvą. Lu nekreipė dėmesio į Samantą. Raudonplaukė lengvais žingsniais pajudėjo link sienos. Prisilietusi prie jos atsidarė spinta. Nors kambarys tikrai mažas, bet spinta tikrai didelė. Ji pažiūrėjo į daugybę drabužių tvarkingai sukabintų ant pakabų. Palietusi keletą, ji pradėjo ieškoti. Praėjo keletas minučių ir ji atsitiesė. Jos rankose buvo vasarinis drabužis – trumpi džinsiniai šortai ir balti baltiniai. Samanta šyptelėjo ir atsitraukė nuo spintos. Durys užsidarė. Pakreipusi galvą ji pastebėjo, kad jos draugė vis dar buvo prilipusi prie ekrano. Ji vėl papurtė galvą ir patraukė atgal į vonią.
Samanta greitai apsirengė ir išėjo atgal į miegamąjį. Lu jau nebebuvo ant lovos, o televizorius jau buvo išsijungęs ir grįžęs į savo pradinę poziciją – specialią landą esančią sienoje. Samanta žengė keletą žingsnių link lovos ir nutraukė patalus. Pakėlusi vieną lovos dalį, gražiai sulankstė patalynę ir sudėjo į specialus gultus. Uždariusi ji truktelėjo rankenėlę, esančią šone lovos, ir lova greitai pakeitė savo formą – ji tapo gražia minkšta sofa. Samanta vėl pasijuto išvargusi, bet ji neturėjo laiko ilsėtis. Atsistojusi ji patraukė link stalo. Ten gulėjo šūsnis prirašytų lapų ir ant viršaus gulėjo kompiuteris. Samanta pritūpė ir iš po stalo ištraukė nedidelę kuprinę. Į ją greitai sumetė keletą tušinukų, tuščių sąsiuvinių ir savo kompiuterį. Ji atsilošė ir nužvelgė savo stalą. Tie padriki lapai buvo nukloję visą stalo paviršių. Ji pradėjo juos rinkti ir dėti eilės tvarka, kai iš virtuvės pasigirdo ūžesys. Tai - skalbimo mašinos ir indų plautuvės ūžimas. Samanta šyptelėjo ir toliau rinko savo lapus. Po kelių sekundžių jos rankoje buvo šūsnis lapų, o stalas net blizgėjo. Lapus ji gražiai sukrovė į savo aplanką, o aplanką įdėjo į kuprinę. Apsisukusi apsidairė, kambarys buvo beveik švarus- liko tik kompaktai ir knygos, bet ji tam nebeturėjo laiko. Iš už kampo galvą iškišo Lu.
Tęsinys bus, jei bus norinčių :P
kad as taip ....
tikraj priwerte nusikwatot 
Comment