Jei esame viena evoliucijos pakopa aukščiau, tai taip ir turime elgtis. Tad ir turime tvarkytis žemėje butent mes, aukščiau mūsu tai nieko nėra (na pasak pačių žmonių, ne manes). Taip yra visur ir visados. Auktesnysis gauna ne tik daugiau privilegijų bet ir daugiau pareigų, bei atsakomybės, taip yra tarp žmonių, taip yra ir visur kitur.
Gyvunai sprendžia tik tai kas liečia juos asmeniškai, daugiau jiems nesuteikta. Todėl jie ir gyvunai (verti gyventi tiek pat žemėje kaip ir žmonės, bet negalintys imtis tokiu veiksmų kaip žmonės). Kad ir koks protingas šuns žvilgsnis bebūtu, jis lieka šunimi, o tai reiškia ribotus sugebėjimus, ribota atsakokybe, ribotus pasiekimus, ribota veikla. Žmogus šios ribos kur kas platesnės ir bent jau pačių (tik jų) nuomone jie esti tuo viršiausi žemėje. Reiškiasi šeiminkai.
1. Liutas puola žmogų. Ne šiaipsau, bet jei jam atrodo kad žmogus neša grėsme, jis puls. Net jei pats žmogus mano kad jis visai taikus ir liutui nepavojingas. Žmogus protingesnis už liutą, tad žino, kaip geriau šio pavojaus išvengti. Liutas taipogi bando išvengti pavojaus tik jo štai priemonės paprastesnės, ir pagal jo protą atrodo teisingos. Taipogi ribotas mastimas neleidžia žmogaus tiksliai skirti nuo papraščiausio grobio, o kaip jam, liutui daugiau galvoti, jei tas žmogus elgiasi kaip ir betu kuris kitas jo maistas.
2. Žmogus protingesnis, jis turi daugiau galimybiu rinktis, daugiau galimybiu išvengti susidurimo su liūtu, daugiau galimybiu išvengti kovos. Todėl ir sakau kad žmogaus atsakomybė čia didesnė, nes jis protingesnis ir kelių rinktis gali daugiau. Tai ne kriminalinė atsakomybė. Taip tiesiog žmogiškumo atsakomybė.
Ledinmetis tik pavizdys. Kataklizmų yra begalės. Rinkis kokį nori, sausros, potviniai, žemės drebėjimai, ugnikalniai, cunamiai, liūtys, šalčiai ir t.t. Viskas gali pasidėti iki branduolinio karo. Kai tik žmonija pasiekia toki lygi kai jo sprendimas labai arti planetos naikinimo, tada ir prasideda gamtos darbas. Kolkas ši grėsmė nėra maximali, yra vilčiu kad žmogus pajus pavoju ir susiprotės.
Žmogus virusas. Na nesutikčiau. Dabartinį žmogų gal ir galima tokiu laikyti bet aplamai taip nėra. Žmogus keičiaisi pagal aplinkybės, mokosi. Aplinkybės parodo kaip reikia elgtis žemėje, norint kad jį būtu kuo palankesnė gyventi. Kas nesikeičia, tas sutriuškinamas kaip nekintantis virusas gavęs geros vakcinos. Taip žmogui lemta. Nusišluoti viskas negali, žemė, visa gamta labai sudėtingas ir milžiniškas darinys, ne tokiam slipnam ir dar mažai suvokiančiam žmogui ją sunaikinti, jis gali tik pakenkti, ką jau ir daro kuris laikas. O kenkėjai šalinami, bet taip kad nepražudyti savęs, tai ir gamta lieka toliau egzistuoti kaip ir prieš tai.
Milijonai metų. Tai nieko nereiškia, tūkstančiai metų sunaikina daugybe žmogaus gyvenimo pėdsakų. Lieka tik keli tvirtesni akmenys ir kelis isigipsavę kaulai, ir velniai žino kokios dar pražuvusios ir visai išgaravusios technologijos, o gal (netgi greičiausiai) kokie dideli protiniai sugebėjimai.
Dėl ko žmonės gyvena. Na to dabar nenagrinėsiu, bet viena iš priežasčių yra mokytis ir tobulėti. Gadindami jie taipat igauna patirties. Man nerupi koks dabar žmogus esti, ką jis daro, aš tik žinau kaip jis privalo elgtis būdamas aukščiausioje evoliucijos pakopoje (pasak žmonių), t.y. rupintis aplinka ir mažiau sugebančiais, t.y. ir taips pačiais gyvunais. Nesugdinęs televizoriaus nelabai išmoksi jį deramai įvertinti, koks jis brangus (nebent klausytum autoriteto žmodžio), netaisydamas nesuprasi kaip jis veikia, kokia sandara. Žmogus igaus patirties taip apie savo žeme. Žinos kaip ja tinkamai prižiurėti ir joje gyventi. Iki vėl viską pamirš ir viskas vėl pasikartos.
O taip, žemė žmogaus, antraip argi tas žmogus sugebėtu ją sugandinti? Juk jokie kiti šios planetos gyvunai to nepadarytu, arne. Negali sugandinti to ko nė trupučio nesugebi valdyti, nė trupučio nesuvoki, kas tavo rankoms tiesiog neimanoma.
Žmogus turi taisyti, bet gali to ir nedaryti, čia jo, kaip vadovaujančio sprendimas. O gamta pasielgs kaip jai reikia. Žmogus vadovauja pasauliui, gali viską aplink savę itakoti, bet gamtas, fizikos dėsniai liks nepriklausomi ir veiks pagal savo programas.
Ojojoi kaip toli nuo gijos temos, bet... Ai, bala nematė, savo nuomone vistiek pareikšiu. Ir kokia čia diskusija kai po vidurnakčio sėdi tik du žmonės ir kažką sapalioja apie pasaulį, kaip padorūs žmonės senai jau miega.
Gyvunai sprendžia tik tai kas liečia juos asmeniškai, daugiau jiems nesuteikta. Todėl jie ir gyvunai (verti gyventi tiek pat žemėje kaip ir žmonės, bet negalintys imtis tokiu veiksmų kaip žmonės). Kad ir koks protingas šuns žvilgsnis bebūtu, jis lieka šunimi, o tai reiškia ribotus sugebėjimus, ribota atsakokybe, ribotus pasiekimus, ribota veikla. Žmogus šios ribos kur kas platesnės ir bent jau pačių (tik jų) nuomone jie esti tuo viršiausi žemėje. Reiškiasi šeiminkai.
1. Liutas puola žmogų. Ne šiaipsau, bet jei jam atrodo kad žmogus neša grėsme, jis puls. Net jei pats žmogus mano kad jis visai taikus ir liutui nepavojingas. Žmogus protingesnis už liutą, tad žino, kaip geriau šio pavojaus išvengti. Liutas taipogi bando išvengti pavojaus tik jo štai priemonės paprastesnės, ir pagal jo protą atrodo teisingos. Taipogi ribotas mastimas neleidžia žmogaus tiksliai skirti nuo papraščiausio grobio, o kaip jam, liutui daugiau galvoti, jei tas žmogus elgiasi kaip ir betu kuris kitas jo maistas.
2. Žmogus protingesnis, jis turi daugiau galimybiu rinktis, daugiau galimybiu išvengti susidurimo su liūtu, daugiau galimybiu išvengti kovos. Todėl ir sakau kad žmogaus atsakomybė čia didesnė, nes jis protingesnis ir kelių rinktis gali daugiau. Tai ne kriminalinė atsakomybė. Taip tiesiog žmogiškumo atsakomybė.
Ledinmetis tik pavizdys. Kataklizmų yra begalės. Rinkis kokį nori, sausros, potviniai, žemės drebėjimai, ugnikalniai, cunamiai, liūtys, šalčiai ir t.t. Viskas gali pasidėti iki branduolinio karo. Kai tik žmonija pasiekia toki lygi kai jo sprendimas labai arti planetos naikinimo, tada ir prasideda gamtos darbas. Kolkas ši grėsmė nėra maximali, yra vilčiu kad žmogus pajus pavoju ir susiprotės.
Žmogus virusas. Na nesutikčiau. Dabartinį žmogų gal ir galima tokiu laikyti bet aplamai taip nėra. Žmogus keičiaisi pagal aplinkybės, mokosi. Aplinkybės parodo kaip reikia elgtis žemėje, norint kad jį būtu kuo palankesnė gyventi. Kas nesikeičia, tas sutriuškinamas kaip nekintantis virusas gavęs geros vakcinos. Taip žmogui lemta. Nusišluoti viskas negali, žemė, visa gamta labai sudėtingas ir milžiniškas darinys, ne tokiam slipnam ir dar mažai suvokiančiam žmogui ją sunaikinti, jis gali tik pakenkti, ką jau ir daro kuris laikas. O kenkėjai šalinami, bet taip kad nepražudyti savęs, tai ir gamta lieka toliau egzistuoti kaip ir prieš tai.
Milijonai metų. Tai nieko nereiškia, tūkstančiai metų sunaikina daugybe žmogaus gyvenimo pėdsakų. Lieka tik keli tvirtesni akmenys ir kelis isigipsavę kaulai, ir velniai žino kokios dar pražuvusios ir visai išgaravusios technologijos, o gal (netgi greičiausiai) kokie dideli protiniai sugebėjimai.
Dėl ko žmonės gyvena. Na to dabar nenagrinėsiu, bet viena iš priežasčių yra mokytis ir tobulėti. Gadindami jie taipat igauna patirties. Man nerupi koks dabar žmogus esti, ką jis daro, aš tik žinau kaip jis privalo elgtis būdamas aukščiausioje evoliucijos pakopoje (pasak žmonių), t.y. rupintis aplinka ir mažiau sugebančiais, t.y. ir taips pačiais gyvunais. Nesugdinęs televizoriaus nelabai išmoksi jį deramai įvertinti, koks jis brangus (nebent klausytum autoriteto žmodžio), netaisydamas nesuprasi kaip jis veikia, kokia sandara. Žmogus igaus patirties taip apie savo žeme. Žinos kaip ja tinkamai prižiurėti ir joje gyventi. Iki vėl viską pamirš ir viskas vėl pasikartos.
O taip, žemė žmogaus, antraip argi tas žmogus sugebėtu ją sugandinti? Juk jokie kiti šios planetos gyvunai to nepadarytu, arne. Negali sugandinti to ko nė trupučio nesugebi valdyti, nė trupučio nesuvoki, kas tavo rankoms tiesiog neimanoma.
Žmogus turi taisyti, bet gali to ir nedaryti, čia jo, kaip vadovaujančio sprendimas. O gamta pasielgs kaip jai reikia. Žmogus vadovauja pasauliui, gali viską aplink savę itakoti, bet gamtas, fizikos dėsniai liks nepriklausomi ir veiks pagal savo programas.
Ojojoi kaip toli nuo gijos temos, bet... Ai, bala nematė, savo nuomone vistiek pareikšiu. Ir kokia čia diskusija kai po vidurnakčio sėdi tik du žmonės ir kažką sapalioja apie pasaulį, kaip padorūs žmonės senai jau miega.
Comment