Problemos su tėvais dėl anime žiūrėjimo

[Shinigami-]

Gal pamegink jam papasakot, kad is pacio anime kurimo gali uzdyrbti, na zinoma, jei tik piest nors kiek sugebi
Man ir panasiai is pradziu buvo ipac brolis kabinejos, kaip ir eilinis lietuvis kiso ta savo songoka ir dabar dar kai tik pamato vis sako ir vel songoka ziuri

[Bardakas]

Kažkoks marozas tas tavo tėvas, keista, kad 17 metų mergaitei taip grubiai aiškina savo pažiūras. Na, nebent tikrai lyg maniakė tuos anime žiūrėtum ir galo nematytum. Tegu darbą susiranda, o po to aiškina kas iš ko uždirbą ką ;]

Man gyvenime tokių problemų niekad nebuvo, nes visų pirmą nelindau į akis šeimos nariams su anime, o ir kai pasireikšdavo pomėgis atviriau tai daugiau sulaukdavau paskatinimo tuo domėtis negu priešiškumo, aišku dalis to buvo, kad bendrai domėjausi ir pačia Japonijos kultūra, ne tik anime.

[hellflade]

Kam istrynet mano posta? Jei panelei 17metu ir dar nurodyneja ka daryt, tai belieka vienas dalykas, kuri as buvau parases...

[Bardakas]

Kam istrynet mano posta? Jei paneliai 17metu ir dar nurodyneja ka daryt, tai belieka vienas dalykas, kuri as buvau parases...

Nusišneki ir pats nesupranti. Ir rašybą pasipraktikuok, akis bado.

[Shinigami-]

Kam istrynet mano posta? Jei paneliai 17metu ir dar nurodyneja ka daryt, tai belieka vienas dalykas, kuri as buvau parases...

Gal del to, kad nesamones rasai? be to galetum pasistenkti risliau sakini parasyt...
P.S tuoi ir mano posta istrins ^^

[Lota :D]

Jo... gera situacija... Net nežinau, ką pasakyti, bet pati esu kažkiek susidūrusi su tokio tipo žmonėmis ir žinau, kad geriausia per daug nesipriešinti. Tačiau tai nereiškia, kad turi mesti anime. Bandykite rasti kompromisą. Visų pirma, stenkis kuo mažiau minėti anime pokalbiuose. Antra, per daug nesiginčyk su juo dėl kitų dalykų. Trečia - rask kompromisą. Aš tikrai nemanau, kad tavo tėvas pyktų dėl anime jei gerai mokytumeisi, domėtumeisi dar kokiais dalykais (ir tą susidomėjimą rodytum) ar šiaip būtumei pakankamai paklusni.
Aš situaciją žinau tik paviršutiniškai, tad nieko nei apie tave, nei apie tėvą pasakyti negaliu. Taip, jo kaltė kad jis tavęs neišklauso ir pats vaikiškai priešinasi tavo nuomonei. Bet kažkur ir tavo kaltė turi būti, nes niekada nebūna vienas kaltas. Beje, pabandyk suprasti ir jį. Jis tavo tėvas ir būtent dėl to, kad nedirba, jis nori, kad tavo gyvenimas susiklostytų puikiai, kad tu susirastum gerą darbą ir jokie anime tau nepadės, o tik trukdys. O jeigu jau situacija pasiliks tokia, kokia yra, teks tau kaip nusikaltėlei slėptis ir žiūrėti anime slaptai. Nelabai malonu, bet bandyk kaip nors kapstytis

[Futari]

Jis tavo tėvas ir būtent dėl to, kad nedirba, jis nori, kad tavo gyvenimas susiklostytų puikiai, kad tu susirastum gerą darbą ir jokie anime tau nepadės, o tik trukdys.

Ech tie tėvai ir jų "geri" norai: jeigu aš neturiu, tegu nors mano vaikas turi. O ar jie pamąsto kad vaikas yra atskira asmenybė ir galbūt ne visada norės to, ką jam bando primesti? Aišku neginčytina kad geras darbas yra svarbu, bet žlugdyt vaiką dėl pomėgio taip nesąmonė. Šiaip maniškiai irgi sako kad anime man darbo susirast nepadės, bet dievaž, čia juk POMĖGIS tiktais... keistuoliai.

[Ozis]

Cia visa Lietuva sunkiai serga. Sneku apie perdeta, nepamatuota, religiskai fanatiska uzsidaryma ir neigima visa dalyku, kurie tau nera idomus, aktualus ar siaip girdeti. Turejau drauga, kuriam seneliai drausdavo televizoriu ziuret, muzikos per muzikiniu centra klausyt, nes pats televizorius/muzikinis centras yra velnio ismyslas, o ir beto ten apie neteisingus dalykus snekama/pasakojama/dainuojama. Na, bet toks cirkas buvo apie 6-8 klases, o ir beto gyveno jis su tevais, tad be teliko/muzikos likdavo dviem ar trim savaitgaliams per metus. Jokio kito sprendimo nebuvo (ir veikiausiai negalejo buti), tik pakenteti ir nelysti i akis.

Saziningumo delei turiu paleisti akmenuka ir i tu darza, kurie perdetai, nepamatuota, fanatiskai graibo visas naujas idejas. Tai is esmes yra tas pats supuves uzsidarymas, taciau centrine ideja si karta yra ne kazkokios vertybes, o madingu naujoviu peremimas. Laikyti prota atvira yra saunu, bet darant tai nuolatos jis gali karta ir iskristi (ang. "I used to keep my mind open, but my brain kept falling out.").

Kad 99% tamstos minciu yra apie anime is tiesu yra blogai. Tuo labiau tokiam amziuje, kai reikia galvoti apie tai kaip kurti savo gyvenima - galvoti apie realu studijas/darba (atsiprasau, bet mano suvokimu reikia buti begalo talentingam, kad galetum gyventi is meno) ir galu gale net asmenini gyvenima. Niekas niekur nelaukia nieko su isskestom rankom, tuo labiau siame etape.
Mano pasiulymas tamstai butu pabandyti susirasti kazka bendro su tevu ir skirti tam tikra laiko dali jam. Tokiu atveju galbut jis taves galbut taip neterorizuos. Jei pavyktu dar ta veikla susieti kazkiek su Japonijos kultura, tai butu isvis fun. Jei tevas megsta stalo zaidimus, tai galima butu pabandyti pazaist go, mahjong ar shogi (na jie is esmes yra kiek sudetingesni, bet yra ir paprastesniu senu japonisku/kinisku zaidimu). Jei megsta gaminti maista, tai galima butu pabandyti paeksperimentuoti su Japonijos kulinarija. Jei megsta sporta, tai kodel gi nenukeliavus i kokias nors aikido, kendo ar karate varzybas/rengini? Pvz. kyokushinas dabar labai kelia galva. Arba kodel gi neuzsirasius i koki sporto kluba (vienintelis trukumas, kad tai yra palyginus brangu)? Ten turetum progos siek tiek prisiliesti prie japoniskos kulturos is kitos puses, susitiktum sauniu, idomiu su ja kazkiek susijusiu zmoniu. Variantu yra dar daug, bet esme yra paprasta - atskiesti laika skiriama anime, kita veikla, galbut susijusia su anime ar Japonija, kuri galetu buti idomi tamstos tevui. Galvojant apie tai galbut reiktu pasitarti su motina, gal ji ka patartu.


Kas konkreciai del manes, tai as niekad neturejau jokiu problemu, nors kita vertus rimciau dometis (t.y. daznai ziureti per kompa) anime pradejau jau tada, kai buvau kiek vyresnis nei dabar tamsta. Siuo metu su savo tevais darau "kulturinius mainus" - uz tai, kad skiriu laika pasidomejimui ju kulturai (dazniausiai seni filmai/serialai ar klasika paremta kuryba), jie skiria kazkiek laiko anime. Del to tamstai ir siuliau tai ka siuliau - susirasti kazka bendro su tevu ir tam skirti kazkiek laiko (nors geriau nereikalauti, kad jis skirs laiko anime, geriau jau tiesiog paliktu tave ramybeje). Na, bet kuo toliau tuo tam skiriam maziau laiko, nes man trukdo ir darbas ir kiti reikalai.
Taip pat yra ir kitas esminis skirtumas - as be anime nemazai laiko skiriu ir kitai su Japonija susijusiai veiklai. Budamas mokykloje uzsiiminejau karate (kyokushinu), o dabar zaidziu go arba mahjong (shogi nera su kuo ;[ o ir tingiu tokias teorijos apimtis mokytis), taip pat ant staliuko prie mano lovos guli keletas popsiniu tolimuju rytu istorijos veikalu, siek tiek tolimuju rytu klasikos (bandau iveikti Romance of Three Kingdoms, bet pats stilius ten nuobodokas).
Taip pat as nesiriboju Japonijos kultura, turiu ir kitu pomegiu/veiklu ;]


Apibendrinus tavo tevas is esmes gali parintis del dvieju dalyku - jam nemalonu, kad su tavim neturi nieko bendro ar tai kad tu neskiri jam laiko (siek tiek egoistiska, bet negerai per daug atsiskirti nuo seimos, ypac jei neturi broliu ar sesiu), jam taip pat gali atrodyti, kad tampi per daug vienpusiska (gyvenimas tikrai nei prasideda nei baigiasi ties anime ar Japonija) ir toli grazu ne ten kur jam noretusi (na sita man pateisint/paaiskint sunkiau, mat man jau kliutu vienpusiskumas ir man nelabia rupetu ar man ta kryptis patinka ar ne).


Nuosirdziai atsiprasau, kad tiek prirasiau ;]

[Adwims]

Mudu su tėčiu amžinai pykstamės dėl to, kad mėgstu anime. Iki šių metų vasaros pabaigos gyvenau pas močiutę ir dėl anime jokių problemų nekilo. Paskui persikėliau gyventi pas tėvus. Tėčiui niekad nepatiko, kad žiūriu anime, o kai pradėjom gyventi kartu - pasidarė dar blogiau: man draudžiama siųstis anime, kurti AMV ar bent užsiminti apie anime ir t.t. Bet koks anime paminėjimas baigiasi riksmais. Tėtis amžinai kartoja, kad anime kūrėjai nieko neuždirba, anime niekas nežiūri, Linkomanijoj visko prikrauta, bet niekas nesisiunčia, Simpsonai ir Šrekas garsūs visame pasaulyje, juos visur rodo ir visi žiūri, o anime niekur nerodo... Nusibodo klausytis, kad 99% mano minčių apie anime ir, kad daugiau nieko nežinau (nors tai ir netiesa). Pavargau su tėčiu ginčytis, be to jei tie ginčai ir toliau tęsis, tai tapsiu isterike. Kartą pasiūliau kartu pažiūrėti 5 Centimeters Per Second ir The Girl Who Leapt Through Time su lietuviškais titrais, bet likau išbarta. Siūliau pažiūrėt nors tas kelias Higurashi serijas su lt titrais, bet vėl nieko nepešiau. Live action gal ir žiūrėtų, bet nėr su lt titrais (angliškai beveik nesupranta).
Mama mielai su manim žiūri anime, o tėtis nekenčia visko kas susiję su anime ir neleidžia man žiūrėti.
Taigi noriu paklausti - ką daryti? Ar Jums kyla panašių problemų?

Uch,kokia pazystama situacija,na tik maniske budavo blogesne,tevas kabinedavosi kad isvis prie pc sedziu,bande ribot laika,visokias bausmes duodavo,karta net monitoriu suskalde is pykcio Na,bet kai pc nemini tai zmogus,kaip zmogus....gal.... Tokiu atveju galiu patarti tik viena dalyka,nebandyk aiskinti kad jis klysta,venk anime/amv temos bet kokiu atveju. Net nesistenk isaiskint kad anime/amv geras dalykas,no point,tas pats kas bandytum prasauk uragana,susitaikyk kad yra toks zmogus ir gerbk jo nuomone,nes su savo aiskinimais tu elgiesi lygiai taip pat,na tik ne isteriniu budu. Kaip kazkas ir minejo,ziuredama uzsidek ausines,bei isijunk kita player su filmu,jei karts sumastytu patikrint ka veiki,parodytum kad ziuri filma. Stenkis ziureti/dirbti kai nera tevo,jei nera galimibiu,slepk savo darba po kitais darbais,sitaip bent isvengsi reikalo aiskintis,na ir meluot reiks maziau. Jei tevas nusimano apie pc,visus anime/amv laikyk paslepusi,maziau bus priezasciu pykt. Tavo tevas yra diktatorius,tad nesitikek kad elgsis kaip demokratas,pratemk metelius kitus kol studijuot isleksi,sekmes

[Lota :D]

Ech tie tėvai ir jų "geri" norai: jeigu aš neturiu, tegu nors mano vaikas turi. O ar jie pamąsto kad vaikas yra atskira asmenybė ir galbūt ne visada norės to, ką jam bando primesti? Aišku neginčytina kad geras darbas yra svarbu, bet žlugdyt vaiką dėl pomėgio taip nesąmonė. Šiaip maniškiai irgi sako kad anime man darbo susirast nepadės, bet dievaž, čia juk POMĖGIS tiktais... keistuoliai.

Not the point. Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad jei vien anime galvoje, tai nėra gerai. Tėvai mato iš šalies, kur yra ta riba tarp pomėgio ir jau kažkokio fanatizmo, trukdančio normaliai gyventi. Čia, žinoma, tėvas smarkiai persūdė uždraudęs anime visai, nes pomėgiai žmogui taip pat reikalingi. Jei anime ir lieka tik pomėgiu - problemų nėra. Bet 17 metų žmogui dabar svarbus periodas, reikia galvoti apie ateitį, domėtis studijomis ir pan. Jei tėvas pamatys, kad tu jomis domiesi, kad mąstai apie savo ateitį, kad bandai ją aptarti, aš tikrai nemanau, kad draudimas liks. O ir šiaip, daug gyvenime yra įdomių dalykų be anime. Domėkis daugiau pasauliu. Rask bendrų pomėgių su tėvu. Anyway, Ozis kaip ir pasakė tai, ką norėjau pasakyti. Ir šiaip man reikėtų pačiai klausyti savo patarimų...

[NanaChan_]

heh, paskaičiusi pagalvojau kad tau 14 metų ar panašiai, ir suprasčiau tėvų nepasitenkinimą. kadangi tu kitais metais būsi pilnametė ir jau greit baigsi mokyklą manau pati tvarkysiesi kaip norėsi. bet aišku kiekvienas esame patyrę panašių dalykų su tėvais; pavyzdžiui ir man neleisdavo žiūrėt per tv anime,simpsonų ir pnš. bet galėdavau laisvai su tėvu žiūrėt visus filmus po 22 vakaro. mane iš šalies kraupina vienas dalykas, gerai tas draudimas bet ką sieti su anime yra absurdiškas,savo nuomonės kišimas kad vakarietiški filmai yra GERAI o, anime yra BLOGAI. bet jei paimsime kokį nors kitą dalyką? ne anime, bet šeip kokią veiklą kuri tavo tėvui ne prie širdies. ką jis taip pat ardysis ir kiš savo nuomonę? čia manau problema ne tik šitoje situacijoje, bet manau ir daugiau kur.
šeip suprantu ką tu jauti. turi gerą tėvą, jis labai rūpestingas su juo galima apie viską šnekėtis bet kaip smagiai vyresnės kartos žmogui jam nėra žodžio ne. aš jam pastoviai ginčijuos, o jo nuomonė nesvarbu kad ir absurdiška yra teisinga. labai panašiai pas mane yra su knygom. tėvas kiša man savo literatūra, kurios aš esu ir taip iki galo prisiskaičius apie visus 'ale kaip žmones ankščiau gyveno' ir taip toliau, o aš skaitau savo knygas,kurios tėvui nelabai patinka arba ne mano amžiui (atseit bus man 30 galėsiu skaityt ) tą patį galėčiau pasakyti su muzika, tik gerai kad maniškės bent jau nekritikuoja.
dėl anime, nežinau, ne pasaulio pabaiga. žiūrėk slapčia ar ką nors daryk, jei tavo tėvas taip jos neperneša. arba bandyk tiesiog nepasiduoti.tik reikia jausti ribą pačiai.
o, juk ir be anime yra begalė dalykų ir pomėgių. tik problema kaip sakiau, manau gali būti ne vien su anime, o ir su kitkuo.

[Lorilei]

Mane pačia brolis pastumėjo žiūrėti anime kai buvau kažkur penktokė o ir tėvau džiaugesi kad anglu geriau suprasti pradėjau.

[lialia]

Mane pačia brolis pastumėjo žiūrėti anime kai buvau kažkur penktokė o ir tėvau džiaugesi kad anglu geriau suprasti pradėjau.

Dėl anglų kalbos tai joo. Mano tėvai nekreipia dėmesio į tai kokį anime žiūriu. Praeina pro kompiuterį net galvos nepasuka. O dėl cosplay tai tik padeda. Nu dar džiaugiasi nes anglų pradėjau geriau mokytis.

[SonidoS]

Yra trys variantai:
a) nusipirk Death Note ir jame įrašyk tėvo vardą;
b) mesk žiūrėti anime;
c) išsikraustyk iš namų ir pradėk gyventi savo gyvenimą;

Jigoku Shoujo reikia pranešti geriau,kam to death note.

[DIX]

Jigoku Shoujo reikia pranešti geriau,kam to death note.

O pitiful shadow clothed in darkness.Thy actions cause men pain and suffering. Thy hollow soul drowns in thy sins.... ~WOULD YOU LIKE TO SEE WHAT DEATH IS LIKE?~
Nepamirstam, kad ir pati i pragara isplukdys po to.. ;D