To The Anime World forever

[Eisas Kuperis]

Gyvenimas čia tai nuostabi grafika ir siaubingas siužetas. Kažkur girdėtos prazės dalis, ir teisinga.
Na taip, gyvenimas čia, šioje rialybėje irgi kova besitesianti kiekviena diena, ir pralaimėjimas ir pergalė čia tokie patys. Tai kartais ir verčia norėti srukti. Tiesa ne mane. O kartais tai ka pasieki, dašimt kitų paverčia niekais, o smagumėlis.
Galimybės didelės. Mhm. Tik štai nevisada planeta pritaikita būna toms galimybėms. Nevisada. Ir dar. Pėdsakai man nerupi, didi paliekama po saves istorija nerupi, viskas ankščiau ar vėliau, bet visada išnyksta, kad ir ką bepasiektum. Na rupi man patogiai jaustis pasaulyje, o ne stengtis dėl to ir kaip kiekvienas vėliau tikėtis senatvėje laimingai nukaršti. Žinau kad kad netik aš, bet ir kiti gali padaryti pasaulį kitokį. Bet yra keli Bet. Pirma, toli gražu ne visi to nori, ne visi nori keisti ir net stengiasi trukdyti. Antra. Štai tarkim aš galiu turėti gražų tikslą, tikslą kažka pakeisti pasauliui, bet juk kito žmogaus tiklsas gali būti visai kitoks. Netgi priešingas. Tai koks rezultatas? Niekas nesikeičia, o kova tesiaisi toliau. Aš negaliu siekti to ko nenori likusi žmonijos dalis.

[blueangel]

nenoriu...bus tas pats gyvenimas tik labai ryskiai nudazytas...su tais paciais dziaugsmais...nusivilimais ir tt...todel kuriem velniam kazka keisti?)))geriau pasvajosiu...taip ydomiau!
o tiesa...jeeigu jus butume anime pasaujyje...koki fanarta piestumete?)))))))))))))Rembo ir Mulen ruzo?)))hihi)))

[yohdawn]

.

[blueangel]

su atminties istrinimu cia gerai...bet jau kvepe Men in Black

[Eisas Kuperis]

Filosofuoti yra gerai. Ir bet..... Ai, ką aš čia šneku, ta filosofija siaubingas dalykas, tai isitikinau per jos olimpiada dar kažkada senai mokyklos laikais. O tokia pradžia buvo puiki. Visoje mokykloje nė vieno varžovo, bet toliau... Brr. baisu prisiminti
Žodžiu taip. Apie tą atsiminimu atsisakimą. Na manau atminties pratrinimas butu puikus dalykas savižudžiams. O šiaip jis nebūtinas nes mat kaip gaunasi tada. Jei į praeiti nežvelgi, prie jos nepsisiriši tai anime pasaulyje tau netrukdo seni prisiminimai. Nebent tai butu visai kitoks pasaulis ir šio pasaulio logika, įgudžiai visai netiktu. Turiu puikių prisiminimų dabar. Ir aš puikiai žinau kad dešimtmečiu laiko atgal neatsuksiu ir tai kas būta ankščiau jau nebeišvysiu niekados, tadais nekreipiau dėmesio, į tai kas man dabar būtu brangu, bet užtat galiu pasvajoti ką dar galiu išvysti ateityje, ką galiu isidėti gražaus į savo atminti. Manau iškeliavus į anime pasaulį tas pats. Ko graužtis? kad tik nereikėtu graužtis kad turėjai proga ir nepasinaudojai pamatyti kitokį pasaulį. Ir dar. Ar dabar nesigrauži to ko nepadariai ankščiau? Dėl savo praeities. Na nežinau, bet manau žmonės gali sakyti "Ogi tada tai galėjau aš...." Lygiai tas pats ir keliaujant į anime.
Beto dar vienas dalykas, anime pasaulis ne šiaip kokia dėžutė. Kad jis normaliai egzistuotu turi būti pilnavertis. O tai gaunasi jog jis yra tokia pat rialybė kaip ir šita, tik išvaizda ir keletas kitų detalių skiriasi.
Žemėje katastrofų mažai. Dėl šito man liudna. Ba gal keistai gaunasi. Nekenčiu mirties, esu atsargus dėl savo sveikatos, kiti žmonės man brangūs, kad ir kas jie būtu, ir t.t. Bet labai mėgstu katastrofas. Net smagau išgirsti sukaukiant sirenas. Nukrito lėktuvas, susidūrė traukinys, o tai kažkas jau idomaus. Naikinimas, tik ne nuo mano rankos, man irgi kažkoks smagumas. Anime pasaulyje visa tai bijau atrodytu man visai ne taip.

[yohdawn]

.

[blueangel]

o negali buti kazkas ydomaus ir jaudinancio be kitu mirties...nors ir ne nuo tavo rankos...gal pasamoneje norejum pats tai padaryti,jeigu dzugiesi isgirdes apie zmoniu mirtis?apie tai nesvarstei...?
dziuginti ir jaudinti iki asaru gali ir gyvi zmones...ju poelgiai...ju atlikti darbai:mizika...nu piestas paveikslas...pagalba kitam...tiesiog kazkieno sypsena...
tavo keista logika...o perskaiciusi paskutinius sakinius pamaniau,gal jos isvis ner...arba tu tiesiog ne taip isreiskei savo minti.
gomene uz najezda^___^

pasakojo,kad vaikinukas studijavo filosofija VU...ji destitojas taip uzgruzino ta painiava,kad vaikui prasidejo depresija ir jis mete mokslus...tad atsargiai su ta filosofija! N-50 XD

o man atrodo taip-ka padarei ta padarei.taip reikejo.ir ner ko gailetis!

[DarkNazi]

As tai nematau skirtumo jei anime pasaulis yra simetriskas musiskiam. juk dada egzistuotu tos pacios salys tie patis zmones net ir tevai, gimines ir draugai tik tiek kad ten viskas adroditu graziau.
O man tas atminties istrinimas nepatinka jei siulitu istrint atminti tai keliaut nesutikciau.
kam is vis reik gyvent jei neturi atminties tada?

[Eisas Kuperis]

Paieškok po menuliu. Visai kitas pasauslis.

Na taip. Yra dvi išeitys tada. Savo noru gauti pamiršima arba butu tokios smegeninės kad pačiam sugebėti nebereguoti į tai ką išmainiai savo pasaulį, ką praradai, netekai. Žodžiu dėl visko kalta rizika. Nemėgstu rizikos ir šampano. Per tas 5 sek riekia kažka išvysti kad žinoti jog iš vieno š nepateksi į dar didesne peklą. Na ir šiaip kiekvienas tą anime pasaulį isiviazduoja kažkiek skirtingai. Man jo sandara ir veikas niekuo nesikiria nuo žemės, todėl ir vaizdas man toks kad aš tik išloščiau ten pasilikdamas. O kitam gal tai atrodo ribotas pasaulis, su trukumais riškiais, ar tas pasaulis jam niekuo negeresnis už šį. štai ir gaunasi skiritngos nuomonės.

Na žinau kad tos žinutės pabaiga neaiški. Pasaulyje begalės dalyku kurie man patinka labiau. kelias smulkmenas paminėjau ir čia http://www.animezona.net/forum/showt...p?t=721&page=7 Tai nereiškia kad esu koks sadistas.
Na o konkrečiau tai atrodytu... Sunku pasakyti, žinau kad bite greičiau jau pro langą išleisių nei kiltu koks nors noras ją pritvoti, net jei ir erzina. Žinau kad nelabai kas yra man baisiau už matyti kaip siubingai kenčia kasnors kitas, jei dar ir padėti niekuo negali.... Žinau kad sėkmingai padėti kitam man yra smagiausia.
Bet štai kataklizmai, katastrofos.... Tai man irgi gražu. Didinga. Reta. Dėlko tai neaišku. Svarbiausia galbut butu tai jog tuomet pajuda žmogus. Pajuda minia. Žmogus pasikeičia. Kažkas ivyksta ne kasdieniško. Dėl šito galbut viskas taip atrodo. Mirtis. Nors gyvenimas man yra pati didžiausia žmogaus dovana kokia jis tik gali turėti, ir privalo tausoti, mirtis man nereiškia nieko ypatingo. Pasaulis dėl to nestoja, juda į priekį, mirštame visi, vėliau ar ankščiau, tik pastengiame patausoti. Tiesiog nejaučiu kad mirtis butu kažkas begalo tragiško. Kaip ištiesų yra su tuo tokiu katastrofų mėgimu nežinau, žinau kad tai nesusije su kokiu nors noru pakenkti, su noru daryti skriaudą kokia. Kiti norai to neleidžia. Dėl ko nežinau, bet tai faktas taip jau yra. Bet tai jau gaunasi kalbos tolokai nuo gyjos temos.

Beja, geras dalykas yra savo žinutės redagavimas, nereikia tada rašyti kelių išeilės.

[Antonas]

Tikrai sutikciau nes siame pasaulyje nerandu sau vietos po saule gal tame rasciau

[blueangel]

na...dabar man jau aiskiau darosi^^'visi turi keistenybiu)))
siaip irgi nemanau,kad mirtis ira kazkas siaubingo...bet kai pradedi gilintis i katastrofos mastus...i tai KIEK zmoniu mire...kaip jie kentejo mirsdami...ir kiek dar kentes ju neteke zmones...darosi silpna...zmogus gal ir nebijo mirti...jis bijo kancios...kad skaudes...bijo uz tuos,kuriuos jis paliks...o jau TAI isties kraupu.

[Eisas Kuperis]

Aš manau kad 3D + tas pats čionykštis pasaulis ir plius (svarbiausia) tos animiškos detalės kurios čia egzistuoti negali dėl fizikos, gamtos ir kitokių globalių taisyklių. Netgi ne super talentigo žmogaus sugebėjimams visą tai pakeisti. Žmogaus fantazija leidžia prigalvoti visokiausiu idėju, pieštukas padeda tai įgivendinti, dėja tik popiuriuje, bet ne čia.


Džiugu kad bent tau darosi aiškiau, nes man tai nelabai. Simintus Sun vienas taikiausiu būtybių (bent jau tokiu skelbiasi, nors paukščiukai iš delno dar nelesa.) ir su priežastimi nieko nenuskriaustu, karų, kraujo, skausmo ar liudesio labiausiai nekenčia, bet štai katastrofos, griuvimai, galingi šiuolaikiški ginklai kažkodėl patinka, nors ir nelabiausiai, bet susidomėjimas didelis. Nu negaliu sakyti kad džiugauju iš laimės pamatęs nukritusio lėktuvo nuolaužas, bet tai man tikrai idomesnis ir smagesnis vaizdas už kokio nors žalgirio pergale. Kodėl taip yra nepaaiškina nei filosofijos nei psichologijos, nei kokie kiti mokalai.
Vat butent, kas daugiau belieka jei ne bėgti į anime pasaulį jeigu visko ko griebiesi čia tau neitinka. Jei turi talentą, bet jis visai bevertis, niekam nerupi ar apskritai net negali jo panaudoti dėl kokių nors štai tokios rialybės trūkumu..

[blueangel]

paskaityk ,ka parase Dark Nazi...manau jis ira teisiausias....tenais bus tas pats...tik 2D))

[niekšas]

As tai nematau skirtumo jei anime pasaulis yra simetriskas musiskiam. juk dada egzistuotu tos pacios salys tie patis zmones net ir tevai, gimines ir draugai tik tiek kad ten viskas adroditu graziau.
O man tas atminties istrinimas nepatinka jei siulitu istrint atminti tai keliaut nesutikciau.
kam is vis reik gyvent jei neturi atminties tada?

O aš manau,kad taip neturėtų buti. Jei taip būtų, tikrai nekeliaučiau į anime world. Jei ten viskas taip pat, tada š... Aš ten varyčiau tik tuo atveju, jei man čia viskas nusibostų, pradėtų nesisekt ir norėtūsi kažko naujo. Tada varyčiau ten .Nors vargu ar man čia nusibos kadanors, ba aš kažkoks pastovus žmogus, ir retai man kasnors nusibosta. Bet jei jau ten nuwaryčiau, tai nenorėčiau matyti tų pačių veidų,tik kad animacinių. Turiu galvoje savo šeima, draugus ir šeip žmonis iš šio pasaulio. Gal skamba žiaurokai, bet taip jau yra, nenorėčiau ten matyt net savo šeimos... Tiesiog jei jau keisti aplinka, tai keisti kardinaliai, nepalikti nieko kas jau nusibode (kaip sakiau varyčiau ten (greičiausiai) tik tuo atveju,jei čia pasidarytų blogai, ir neturėčiau ko prarasti). Ir tie patys artimieji gali nusibosti, net jei jie tau ir brangūs. Kasdienybė ir monotonija daro savo. Aišku, vieni stipriausiu argumentų, kurie buvo panaudoti "šio pasaulio šalininkų", yra šeima. Aišku iškeliaves ten turėtum su jais išsiskirti amžinai. Ir tikrai budamas ten aš jų labai pasiilgčiau. Bet koks skirtumas anksčiau ar vėliau? Kogero suprantame visi, kad musų tevai numirs biškį greičiau nei mes, ir mes anksčiau ar veliau turėsim su jais išsiskirti amžinai. Mes ir tada jų pasiilgsim. Taigi anksčiau ar vėliau tai įvyks, todėl šis argumentas manęs perdaug ir nejaudina. O svarbiausia, kas jei kadanors artimieji mums nusibos, pradėsim su jais nesutarti... Manau geriau jau tada išlėkt į anime su gražiais prisiminimais apie juos, nei likti čia ir bartis, gadint nervus tiek jiems tiek sau, ir susigadinti gerus santykius.

O dėl atminies ištrinimo, tai nesutikčiau nieku gyvu. Per daug gražių prisiminimų mano atminty. Ir išvis, netekes atminties jau nebūčiau tas kas esu.Taptum visai kita asmenybe, netektum visos savo patirties, nežinotum kas esi, kodėl toks esi. Nebežinotum, kodėl tavo toks mastymas, požiūris. Gi tie praeities yvykiai ir suformavo musu pasaulėžiūra, mastyma. Kažko pasimokėm, kažka supratom, apie kažką mastėm ir suformavom savo požiūrį. Netekti atminties reikštų nepažinoti saves, o kaip galima gyventi,kuomet pats esi sau didžiausia paslaptis.

[yohdawn]

.